Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Dažniausios kosulio gydymo klaidos

Dažniausios kosulio gydymo klaidos

Kosulys – tai apsauginis organizmo refleksas arba apsaugininkas, saugantis kvėpavimo takus. Jis pagal savo trukmę skirstomas į ūminį kosulį, užsitęsusį kosulį ir lėtinį kosulį:

  • Ūminis kosulys dažniausiai atsiranda dėl virusinių ir bakterinių infekcijų bei kvėpavimo sistemos ligų paūmėjimų ir paprastai trunka iki 3 savaičių.
  • Poūmis arba užsitęsęs kosulys trunka nuo 3 iki 8 savaičių ir gali būti kvėpavimo takų reaktyvumo, užterštos aplinkos ar kitų priežasčių pasekmė.
  • Lėtinis kosulys trunka ilgiau kaip 8 savaites – toks ilgalaikis sveikatos sutrikimas ne tik labai vargina pacientą, bet ir gali būti rimtų ligų požymis. Dėl lėtinio, ilgiau nei du mėnesius trunkančio kosulio gali būti kalta gastroezofaginio refliukso liga, bronchų astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies nepakankamumas, atipinių bakterijų, grybelių ar pirmuonių sukelta infekcija, psichologinės priežastys (kai kosčiojama siekiant nusiraminti ar nukreipti mintis), vėžinės ligos, per didelis krūvis balso stygoms, vartojami vaistiniai preparatai ir t.t.

Nesunku suprasti, kad  kosulio  priežasčių gali būti tūkstantis ir viena – jas iš karto surasti pavyksta tikrai ne visuomet. Vis dėlto labai svarbu teisingai vertinti kosulį – tik tuomet įmanoma paskirti tinkamą ir veiksmingą gydymą.  

Statistiniai duomenys rodo, kad kosulys, kaip ligos simptomas, dažniausiai trunka nuo dviejų iki trijų savaičių, vidutiniškai – apie 17-19 dienų. Žinotina, kad ūminis kosulys yra labai svarbus sveikatos būklės indikatorius ir apsauginis refleksas, tad jo slopinti nereikėtų, nes tuomet nežinosime, ar būklė gerėja ir kokio pobūdžio yra kosulys, ar šis pobūdis kinta, ar atsiranda kokių nors pavojaus signalų, pavyzdžiui, neįprasto  garso kosėjant. Daugybė žmonių kosulį linkę ignoruoti (tuomet ūminis kosulys gali užsitęsti, tapti lėtiniu) arba, priešingai, užsiimti savigyda ir dažnu atveju jį gydyti neteisingai. Pateikiame keletą tipinių pavyzdžių, kai daromos reikšmingos klaidos.

  • Pirma blogybė: virusinės kilmės infekcijų metu savo nuožiūra vartojami antibiotikai. Tai įvairialypė blogybė, nes virusinių infekcijų gydymui antibiotikai nevartojami. Antra, pacientai antibiotikus dažniausiai vartoja per trumpai arba netinkamomis dozėmis. Trečia, daugybė žmonių mainosi ir dalinasi vaistais tarpusavyje.

Tokie eksperimentai gali pakenkti pacientui, be to, vis daugiau bakterijų tampa atsparios svarbiausiems antibiotikams. Vertėtų atminti, kad virusinės infekcijos gydomos tik slopinant nemaloniausius simptomus, pavyzdžiui, drėgnu tapęs kosulys skatinamas atsikosėjimą gerinančiais vaistiniais preparatais, pavyzdžiui, Flavamed šnypščiosios tabletės; taip pat stengiamasi, kad pacientas galėtų laisvai kvėpuoti per nosį ir nejausti skausmo bei diskomforto dėl karščiavimo. Žinoma, dėl bet vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku, o netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.

  • Antra blogybė: sauso kosulio gydymui vartojami atsikosėjimą gerinantys vaistiniai preparatai. Sausą kosulį, jei reikia, galima slopinti. Vertėtų šiek tiek palaukti ir stengtis, kad jis taptų drėgnu - tik tuomet galima vartoti atsikosėjimą gerinančius ir gleives skystinančius vaistinius preparatus.

Būtina pabrėžti, kad sausam kosuliui gydyti vartojami mukolitikai tik dar labiau dirgina kvėpavimo takų gleivinę ir sukelia papildomą diskomfortą. Itin varginantį ir ramybės neduodantį sausą kosulį galima keletą parų slopinti vaistiniais preparatais. Kosulio slopinimas neturėtų trukti ilgiau nei kelias paras. Jei jis slopinamas ilgiau, tuomet neaiški nei kosulio, nei pačios ligos eiga. Be to, kai kurie kosuliui slopinti skirti vaistiniai preparatai turi nepageidaujamų poveikių.

  • Trečia blogybė: Drėgnam kosuliui gydyti vartojami jį slopinantys vaistiniai preparatai. Kaip ir minėta prieš tai, kosulys yra apsauginis refleksas, todėl jo geriau neslopinti. Drėgną kosulį pageidautina skatinti, taip pagreitinant ir palengvinant kvėpavimo takų išsivalymą nuo įvairios kilmės teršalų, gleivių ir skreplių.

Jei produktyvus, drėgnas, šlapias kosulys slopinamas, bronchuose gali pradėti kauptis produktai, kurie turėtų būti pašalinti. Tai kelia riziką asmens sveikatai – gali pakilti temperatūra, atsirasti varginantis dusulys, vystytis plaučių infekcija, o tuomet gydymas tampa kur kas sudėtingesnis ir ilgiau trunkantis.

  • Ketvirta blogybė: visiškas kosulio ignoravimas. Kosulio negalima ignoruoti, net jei ir asmuo jaučiasi sveikas ir jam kosulys nekelia jokio bėdų – juk net neaišku, kodėl kosėjama, galbūt tai pavojinga, užkrečiama liga? Ypatingai daug atidumo reikia lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams; kūdikiams ir mažiems vaikams; ilgiau nei 3 savaites kosėjantiems asmenims.

Ne toks jau ir retas aiškiai pavojingų simptomų ignoravimas. Pasitaiko tokių pacientų, kurie nekreipia dėmesio nei į dusulį, nei į švokštimą, nei į sunkumą krūtinėje, nei į atkosėjamą kraują ar kitus pavojingus ženklus. Dėl tokių simptomų reikėtų ypatingai sunerimti ir jų neignoruoti, nes tai gali būti sunkių ligų, kurias būtina gydyti, požymiai.

 

Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS