Apie varginantį burnos gleivinės uždegimą

Burnos gleivinės uždegimas (kitaip stomatitas) yra labai dažnai pasitaikanti ir lengvai užkrečiama liga. Ja sirgti gali ir vaikai, ir suaugusieji. Stomatitas gali prasidėti nesubalansuotai maitinantis, valgant per mažai natūralių vitaminų turinčių produktų (vaisių ir daržovių). Labai dažna problema yra nepakankamas vandens vartojimas – tuomet susirgti stomatitu tikimybė ypač išauga, nes sukuriama palanki terpė vystytis uždegimui. Burnos gleivinės uždegimas dažnai prasideda tiesiog susilpnėjus imunitetui, nepakankamai pailsėjus ar patyrus didesnę nervinę įtampą, todėl būtina nepamiršti rūpintis savimi. Susirgus stomatitu vertėtų nedelsti, ieškoti priežasčių ir pradėti gydymą – mat tai nėra toks nekaltas sveikatos sutrikimas. 

 

Kas yra stomatitas?

Stomatitu vadinamas burnos gleivinės uždegimas, kuriuo sergant pasireiškia tokie nemalonūs simptomai, kaip gleivinės skausmas, patinimas, paraudimas. Pūslelės ar žaizdelės gali atsirasti ant dantenų, liežuvio, skruostų, gomurio, lūpų. Sunkesniais atvejais apimamos net kelios burnos gleivinės sritys, susiformuoja didesnės apimties opos. Tuomet stomatitas rimtai apsunkina kasdienybę – pasidaro ne tik sunku valgyti, ryti, bet ir kalbėti. Stomatitas paprastai atsiranda nusilpus imunitetui ir susirgus infekcine liga (gripu, vėjaraupiais, tymais ir kitomis infekcijomis), vartojant tam tikrus vaistinius preparatus ar sergant kitomis lėtinėmis ligomis. 

 

Kokios dažniausios stomatito priežastys?

Stomatito atsiradimo priežastys yra įvairios. Burnos gleivinės uždegimo atsiradimą išprovokuoja tam tikrų vaistinių preparatų vartojimas. Ypatingai dažnai stomatitas pasireiškia pacientams, kuriems taikoma chemoterapija ar gydymas antibiotikais - atsiranda skausmingų pūslelių, burnos gleivinė parausta ir patinsta. Stomatitą sukelia ir virusai bei grybeliai. Grybelių sukeltu stomatitu labai dažnai serga kūdikiai. Suaugusiesiems gana būdingas opinis stomatitas, kitaip dar vadinamas aftiniu stomatitu. Jo, kaip ir kitų rūšių stomatito, pasireiškimą skatina bendras organizmo silpnumas, pervargimas, peršalimas, nervinė įtampa, cheminiai ir mechaniniai burnos gleivinės pažeidimai bei sirgimas kitomis bakterinėmis ar virusinėmis infekcijomis, širdies ir kraujagyslių ligomis. Jis gali atsirasti suvalgius aštresnio ar rūgštesnio maisto, išgėrus dirginančių medžiagų, susižeidus burnos šepetėliu, vartojant per mažai skysčių ar vitaminingo maisto. Kartais stomatito priežastys lieka neaiškios. 

 

Kokie stomatito simptomai ir galimos komplikacijos?

Būdingiausi burnos gleivinės uždegimo simptomai yra skausmas, patinimas ir paraudimas. Įvairiose vietose atsiranda pūslelių ir žaizdelių (opų), dantenos tampa skausmingos, jautrios. Tai apsunkina valgymą – pacientui skauda ir kramtant, ir ryjant. Padidėja seilių gamyba, o ant įvairių burnos gleivinės vietų, dantenų, liežuvio ir netgi dantų intensyviau kaupiasi apnašos. Esant sunkesnei ligos eigai gali pasireikšti ne tik burnos gleivinės skausmingumas, bet ir pakilti kūno temperatūra, kamuoti galvos skausmas. Dėl vykstančių uždegiminių procesų padidėja limfmazgiai, pasireiškia bendras silpnumas, gali sutrikti miegas. Ilgiau trunkantis ir negydomas stomatitas išvargina pacientą. Ši liga gali komplikuotis į rijimo ir skonio suvokimo sutrikimus, dar labiau išplitusius audinių pažeidimus (nekrozes). Jei stomatitas sukėlėjas yra virusas, tuomet jis gali išplisti ir į kitas sritis, pavyzdžiui, nosį ar akis.

 

Kaip gydomas stomatitas? Kaip galima nuo jo apsisaugoti?

Stomatitą pažaboti padeda kruopšti burnos higiena. Skausmui ir jautrumui mažinti vartojami specialūs geliai, purškalai arba skalavimo skysčiai. Jeigu stomatitą sukėlė tam tikras sukėlėjas, pavyzdžiui, grybelis, tuomet skiriamas reikalingas gydymas arba gydoma kita infekcinė liga, dėl kurios galėjo pasireikšti burnos gleivinės uždegimas. Jei burnos pūslelių ar opų formavimąsi skatina tam tikri vaistiniai preparatai, jų vartojimą, jei tik įmanoma, reikėtų nutraukti. 

 

Svarbi pilnavertė mityba, pakankamas natūralių vitaminų kiekis. Jei valgymas ir rijimas skausmingas, tuomet reikėtų valgyti tik švelnų, minkštą ir vos šiltą, skystesnį maistą. Svarbi rankų higiena ir imuniteto stiprinimas. Sergant pūsleline būtina vengti bučiuotis ir liesti kitas veido sritis – tai labai svarbu, nes virusas gana pavojingas, ypač mažiems vaikams. 

 

Autorius: farmacininkė Rūtelė Foktienė. 

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai