Valgymo sutrikimai pavojingi sveikatai

Valgymo sutrikimai ir kaip juos atpažinti

Anoreksija

Tai liga, kasmet nusinešanti vis daugiau gyvybių visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Ši liga kyla dėl neurotinio noro suliesėti, neadekvataus savęs vertinimo, kai moteris mano esanti „per stora". Įvairių šaltinių duomenimis, iki 5–20 procentų nervinės anoreksijos atvejų baigiasi mirtimi, dažniausiai tai atsitinka dėl ilgainiui kylančių širdies, inkstų ir kt. sutrikimų, sunkios anoreksijos atvejais – ir tiesiogiai nuo organizmo išsekimo (mirtis iš bado). Psichologė pažymi, kad sergančioms anoreksija moterims būdingas visiškai neadekvatus savo išvaizdos vertinimas, kai liesa kaip skeletas mergina sakosi esanti stora. Joms taip pat labai būdingi hormoniniai sutrikimai.
Ligos požymiai. Pradžioje viskas atrodo nekaltai – daržovių perteklius maiste, per didelis rūpinimasis savo išvaizda ir pan. Vėliau anoreksijos kamuojamos moterys bando suliesėti bet kokia kaina – kamuoja save įvairiomis dietomis, vartoja tabletes, padedančias „suliesėti“, daro „iškrovos“ dienas ir pan. Vėliau viena „iškrovos“ diena per savaitę virsta dviem ar trimis, po to prasideda „iškrovos“ savaitės ar net mėnesiai. Šios ligos kamuojamos moterys linkusios iki begalybės smulkinti maistą lėkštėje, stengiasi valgyti atskirai nuo kitų, o, jei nepavyksta, – nepastebimai išspjauna sukramtytą maistą arba savo porciją sušeria šuniui.
Sergančias anoreksija moteris galima pavadinti „melagėmis ne savo noru“, nes jos, liguistai vertindamos savo išvaizdą, uoliai stengiasi nuo aplinkinių nuslėpti ne tik savo dažnai nepaaiškinamo elgesio motyvus, bet ir mėginimą kontroliuoti svorį. Jos dažnai pabrėžia turinčios gerą apetitą ir tikina jaučiančios alkį. Skirtingai nuo vangumo, lydinčio depresiją, sergančiųjų anoreksija hiperaktyvumas tarsi iš anksto numatytas.
Pavojai. Išnykusios mėnesinės, žemas kraujospūdis, širdies raumens, kraujotakos sutrikimai, pirštų akrocianozė (bąlantys, po to pamlėstantys galūnių pirštai, kai visiškai susitraukia kraujagyslės ir trinka kraujotaka), osteoporozė, dantų netekimas, raumenų masės sumažėjimas, ryški dehidratacija, galinti sukelti inkstų darbo sutrikimus, alpimas, nuovargis, bendras silpnumo jausmas, susilpnėjęs imunitetas, sausa oda ir plaukai, dažnai plaukų slinkimas.

Gydymas. Medicinos psichologės D. Navikienės teigimu, anoreksija pagydoma labai sunkiai – didžiulė dalis ligonių, pasitaisiusių gydymo metu ligoninėse, vėliau vėl į jas pakliūna, apimtos visiško išsekimo. Norint pagydyti, pirmiausia reikia įtikinti tokią moterį ar merginą, kad ji tikrai serga.
 

Bulimija

Išvertus iš graikų kalbos, bus – „jautis“, limos – „alkis“. Nagrinėjant nervinės bulimijos priežastis ir kilmę, verta pažymėti, kad pagrindiniai šios ligos požymiai yra arba dietos laikymasis su skuboto epizodinio persivalgymo periodais, arba ypač gausūs persivalgymai, vėliau vemiant, viduriuojant. Dauguma moterų iš pradžių vėmimą sukelia kišdamos pirštus į burną, bet gana greitai jos išmoksta vemti refleksiškai. Dažnai vemiant stemplėje gali atsirasti erozijų, gleivinės įtrūkimų. Tai gana rimtos komplikacijos, kurias gydo kiti specialistai.
Ligos požymiai. D. Navikienė pastebi, kad dauguma sergančiųjų bulimija valgo nereguliariai ir nejaučia sotumo pavalgiusios. Valgydamos moterys negali savęs kontroliuoti, taip pat negali nustoti valgyti valios pastangomis. Maistas, suvartotas per valgymo priepuolį, dažniausiai yra kaloringas, o tai paveikia alkio ir sotumo reguliavimo centrą smegenyse. Dėl liguistos baimės nutukti moterys dažnai sveriasi, sau nusistato griežtą svorio ribą, net kai svoris būna tikrai optimalus.
Pavojai. Elektrolitų disbalansas (kalio bei natrio praradimas iš organizmo dėl vėmimo), galintis sukelti širdies ritmo sutrikimus, stemplės uždegimas ir plyšimai dėl dažno vėmimo, dantų kariesas nuo skrandžio sulčių, į burnos ertmę patenkančių po dažno vėmimo, dantų emalio erozija, vidurių užkietėjimas kaip dažno laisvinamųjų preparatų vartojimo pasekmė.
Gydymas. Sergantiesiems bulimija padėtų medikamentinis gydymas ir psichoterapija, nagrinėjant priklausomybės, pesimizmo, menko savęs vertinimo problemas, mokantis išreikšti jausmus, įveikti netikrumą, formuojant motyvaciją. Žinoma, sėkmingus gydymo rezultatus lems ir pacientės savikontrolė, o tam reikia laiko.
Daugeliu atvejų nervine anoreksija sergantys žmonės serga ir nervine bulimija.
 

Nuolatinis persivalgymas

Tai valgymo sutrikimas, apibūdinamas nuolatiniais persivalgymo priepuoliais. Pirmosios persivalgymo priepuolių akimirkos tokioms moterims gali būti malonios. Tačiau tokie jausmai trumpai tetrunka. Greitai juos pakeičia pasišlykštėjimas, nes valgoma vis daugiau. Kai kurie žmonės jaučia pasibjaurėjimą tuo, ką daro, tačiau nepajėgia liautis. Aiškus tipiško persivalgymo požymis – valgymas slapčiomis. Yra žmonių, kurie taip gėdijasi šio žalingo įpročio, kad kaip įmanydami jį slepia, – ir tai jiems kuo puikiausiai pavyksta metų metus. Vienas būdų tobulinti slapukavimą – normaliai valgyti matant aplinkiniams. Kitas – imtis mažesnių ar didesnių gudrybių. Kai kurios normaliai pavalgiusios slapčiomis grįžta sudoroti visų likučių, kitos nešasi maisto į miegamąjį ar vonios kambarį, kad galėtų valgyti be baimės būti užkluptoms.
Pavojai. Aukštas kraujospūdis, didelis cholesterolio kiekis kraujyje, širdies veiklos sutrikimai, cukrinis diabetas, tulžies pūslės sutrikimai.
 

Atvejis iš praktikos

Med. psichologė D. Navikienė kaip pavyzdį papasakojo istoriją iš savo praktikos. Į ją kreipėsi jauna, 21 metų, moteris, susidūrusi su anoreksijos ir bulimijos problema jau maždaug metus. Moters išvaizda gana būdinga šiems sutrikimams: aukšta, labai liekna, truputį susikūprinusi, baiminga. Pokalbio su psichologe pradžioje moteriai visuomet išryškėdavo nerimas. Beje, pagalbos ji kreipėsi tik raginama savo vyro. Moteris jau kuris laikas nebesugeba namuose atlikti pareigų, o turi mažą sūnelį (2 metų amžiaus). Pacientė pasakojo, kad po gimdymo jautėsi priaugusi svorio, nustojus maitinti kūdikį, liko antsvoris, todėl buvo labai nepatenkinta savo išvaizda. Dar ir iš aplinkinių sulaukdavo pastebėjimų, kad atrodo papilnėjus. Nuo tada pradėjo mažiau valgyti, kol maisto suvartojimo norma tapo labai maža. Tačiau tuo metu ji jautėsi patenkinta sumažėjusiu kūno svoriu, o ilgainiui sąmoningai palaikė tokį mažą kūno svorį. Pradėjo nebereaguoti į artimųjų pastabas, kad yra per daug liesa. Ji ir toliau jautėsi per stora, ir kiekvienas suvalgytas kąsnis turėjo neigiamą įtaką jos įsivaizdavimui apie išvaizdą. Vėliau moteris pradėjo dirbtinai sukelti sau vėmimą, vartojo šlapimo išsiskyrimą skatinančias arbatas, vidurių laisvinamuosius preparatus, kad tik pasijustų lieknesnė ir „atidirbtų“ už kiekvieną suvalgytą kąsnį su kaupu. Dėl visų šitų negalavimų ją nuolatos kankino baimė pastorėti, nepasitenkinimas savo išvaizda, nuotaikos sutrikimai, mieguistumas. Kaip tiksliai baigėsi ši istorija, pasakyti negaliu, nes pacientė nustojo pas mane lankytis, tačiau pokalbių metu mačiau, kad ji darė pažangą, todėl labai tikiuosi, kad viskas baigėsi sėkmingai ir ji toliau rūpinasi savo šeima.
 

Kaip padėti?

Dažniausiai šeimos nariams būna labai sunku suprasti, kodėl jų mylimas žmogus kenčia nuo valgymo ir svorio problemų. Kad ir kaip sunku, svarbu pripažinti, kad tik sergantysis žmogus gali nuspręsti kreiptis pagalbos ir nuspręsti, kokios pagalbos jam reikia.