Epidemiologinių tyrimų duomenimis, apie 15 proc. visų žmonių yra jautrūs lopo testui.
Šiuo metu yra nustatyta apie 3000 medžiagų, galinčių sukelti AKD, ir, tobulėjant technologijoms, jų vis daugėja.
Nustatyti konkretų alergeną yra sudėtinga. Ligos požymiai nuo konkretaus alergeno nepriklauso, tačiau nustačius jį lengviau išvengti kontakto ir alergijos atsinaujinimo.
AKD reikia skirti nuo iritacinio kontaktinio dermatito – odos uždegimo, kurį sukelia besiliečianti medžiaga, veikianti epidermio barjerinę funkciją, nedalyvaujant imuniniams mechanizmams. Įdomu, kad net apie 80 proc. atvejų skalbimo priemonės odą pažeidžia iritaciniu kontaktiniu būdu.
Pirmą kartą ant odos ar gleivinės patekę alergenai nesukelia jokių simptomų, tačiau jiems sąveikaujant su odos ląstelių baltymais, imuninėmis ląstelėmis, įvyksta įjautrinimas (sensibilizacija). Pakartotinai patekus alergenams, atsiranda simptomų. AKD eiga gali būti ūminė, kai kontakto vietoje oda parausta, patinsta, atsiranda mazgelių, pūslelių, erozijų, šašų. Ligonis jaučia deginimą, niežėjimą, perštėjimą.
Jei kontaktas epizodinis ir toliau išvengiama sąlyčio su alergiją sukeliančia medžiaga, dažniausiai pasveikstama po 1–3 savaičių. Neišvengus alergeno, dermatitas įgauna lėtinę eigą ir išplinta po visą kūną.
AKD eigai įtakos turi endogeniniai (genetinis polinkis, somatinės ligos ir t.t.) ir egzogeniniai veiksniai (medžiagos koncentracija, sąlyčio trukmė, dažnumas ir kt.).
Alerginis kontaktinis dermatitas – dažniausia profesinė liga. Vokietijoje atliktų tyrimų duomenimis, 32 iš 100 kirpėjų ir 14,5 iš 100 medicinos seserų bent kartą per metus serga kontaktiniu dermatitu. Juo neretai serga indų plovėjai, statybininkai, medikai. Dažniausiai pažeidžiamos rankos, kai yra tiesioginis kontaktas su alergiją sukeliančiomis medžiagomis. Įsijautrinti galima ir tvarkant namus, atliekant kitus darbus, nes įjautrinančių medžiagų gausu įvairiose valymo priemonėse. Dažnai kontaktinį rankų dermatitą sukelia gumos, latekso pirštinės, nes jų sudėtyje yra merkaptobenzotiazolio ir kitų alergijas sukeliančių medžiagų.
Vis dažniau alerginių odos reakcijų atsiranda nuo kūno priežiūros ir kosmetinių preparatų: plaukų dažų, nagų lako, blakstienų tušo, lūpų dažų, kremų, šampūnų, muilų, dušo želė, dezodorantų, dantų pastų ir kt. Šiuo atveju uždegimą dažniausiai sukelia kvapiosios medžiagos bei emulsikliai ir konservantai, esantys jų sudėtyje. Kvapiųjų medžiagų taip pat turi namų apyvokos gaminiai: skalbimo, valymo, poliravimo medžiagos, tirpikliai.
Pirminė alerginių dermatozių profilaktika yra ankstyvas alergenų nustatymas ir jų vengimas.
Antrinė profilaktika yra racionalus gydymas, emolientų ir kitų higienos priemonių naudojimas.
Kontaktiniams alergenams nustatyti atliekami aplikaciniai (lopo) testai su standartiniu 24 alergenų ar specialiuoju rinkiniu. Kontaktas su rinkinio medžiaga esant įsijautrinimui sukelia alerginį kontaktinį dermatitą.
Sergant atopiniu dermatitu reikia laikytis hipoalerginės dietos.
Gydant uždegimą, skiriama vietinių gliukokortikoidų, vietinių imunomoduliatorių, antihistamininių preparatų. Labai išplitus bėrimams, gydoma sisteminiais gliukokortikoidais. Prisidėjus antrinei infekcijai, skiriama antibiotikų.
Lėtinis dermatitas veiksmingai gydomas fototerapija (UVB 311 nm ir UVA spinduliais), kuri sukelia ilgalaikes remisijas.
Plačiausiai uždegiminės dermatozės gydomos vietiniais gliukokortikoidais, slopinančiais uždegimą, pasižyminčiais imunosupresiniu bei antiproliferaciniu poveikiu.
Vietiniai gliukokortikoidai pagal jų uždegimo slopinimo stiprumą skirstomi į 4 klases. Gydomasis poveikis priklauso nuo bėrimų lokalizacijos, vaisto pagrindo, stiprumo klasės ir koncentracijos. Ilgalaikį vartojimą riboja nepageidaujamas poveikis – odos atrofija, raudono veido sindromas, odos kraujagyslių išsiplėtimas (telangiektazija), taškinių kraujosruvų, steroidinių spuogų atsiradimas. Mažiausią odos atrofiją sukeliantį poveikį turi šiuolaikiniai vietiniai kortikosteroidai Fluticasoni propionas, Halcinonidum su šlapalu, Mometasonum ir Methylprednisoloni aceponas.
Naujausia vietinio gydymo preparatų grupė yra vietiniai imunomoduliatoriai (takrolimas ir pimekrolimas). Jie nesukelia gliukokortikoidams būdingų šalutinių poveikių, todėl jais veidą gydyti galima ilgai.
Nuslopinus uždegimą, būtina atkurti barjerinę epidermio funkciją, nuolat naudojant emolientus. Emolientai – tai riebalinės vietiškai vartojamos medžiagos, jos drėkina, minkština ir saugo odą bei gleivinę nuo išorinių dirgiklių. Emolientai, kurių sudėtyje yra šlapalo, taip pat slopina niežėjimą, malšina uždegimą bei skatina epidermio atsinaujinimą. Nuolat rankas plaunant šarminiu muilu, kūno priežiūrai naudojant įvairius detergentus, oda išsausėja. Įprastinių kūno valymo priemonių (muilų, šampūnų ir kt.) sudėtyje yra medžiagų, kurios pažeidžia paviršinių epidermio ląstelių baltymo struktūrą. Oda pradeda pleiskanoti, pažeidžiamas raginis sluoksnis, į epidermį prasiskverbia T limfocitai, kurie lemia alerginių reakcijų vystymąsi. Dėl minėtų priežasčių po kiekvieno maudymosi ar rankų plovimo odą reikia patepti emolientais.
Emolientų struktūra nuolat tobulėja, papildant juos naujais cheminiais junginiais, atsižvelgiama į pacientų poreikius. Yra sukurta šimtai skirtingų emolientų, tačiau visų jų 4 sudedamosios dalys yra tos pačios: riebalai, drėkinamosios medžiagos, emulsikliai, konservantai. Jie gali būti papildyti kitomis kvapą ir spalvą suteikiančiomis medžiagomis.
Riebalai (lipidai) sudaro 20–40 proc. preparato svorio. Jie gaminami iš gyvūnų riebalų, augalų, mineralinių medžiagų ar sintetinami.
Antroji svarbi emolientų sudedamoji dalis – drėkinamosios medžiagos (urea, pieno, aminorūgštys) – raginiame epidermio sluoksnyje sulaiko vandenį (drėgmę), mažina niežulį, veikia antimikrobiškai ir slopina ląstelių dauginimosi greitį.
Emolientų sudėtyje taip pat yra emulsiklių (medžiagų, užtikrinančių emulsijų stabilumą) ir konservantų (preparatų, išsaugančių emolientų ilgaamžiškumą; jie naikina bakterijas, dezinfekuoja).
Būtina žinoti, kad sudedamosios emolientų dalys gali sukelti nepageidaujamų poveikių – alerginį ir iritacinį kontaktinį dermatitus, dilgėlinę, pigmentaciją ir kitų kosmetinių odos sutrikimų. Įjautrina ir dirgina dažniausiai emulsikliai, konservantai, bei kvapą, spalvą suteikiančios medžiagos. Todėl geriausia rinktis natūralių lipidų pagrindu pagamintus naujausios kartos bespalvius ir bekvapius emolientus, kurių sudėtyje yra minimalus konservantų kiekis.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau