Kūdikio alergijos tikimybę didinantys veiksniai nėštumo metu
Ieškant kūdikių alergijos priežasčių, didelis dėmesys kreipiamas į būsimosios mamos gyvenimo būdą nėštumo metu. Tuo laikotarpiu įjautrinti kūdikį gali mamos vartojami vaistai, ypač antibiotikai. Įtakos gali turėti net gausus polivitaminų vartojimas. Vitaminai būsimajai motina reikalingi, bet jei jie su įvairiais priedais (dažais, kvapais, putojantys) ar jų vartojama pernelyg gausiai, jie gali įjautrinti kūdikį. Ypač atsargiai reiktų vartoti B grupės vitaminų.
Mityba nėštumo metu nėra tokia svarbi, bet būsimoji mama (kaip ir vėliau maitinanti) turi žinoti, kad svarbiausia – valgyti labai įvairių maistą – visko, bet po truputį. Negalima per dieną išgerti 3 litrų karvės pieno, suvalgyti kilogramo vienos rūšies vaisių ar kelių šokolado plytelių.
Norint sumažinti kūdikio alergijos tikimybę, nėštumo metu geriau nedirbti darbų, susijusių su dideliu dulkių, cheminių medžiagų kiekiu (pavyzdžiui, nepatartina daryti remonto ir pan.). Didesnis kūdikio alergijos pavojus yra medicinos darbuotojoms, kurios nėštumo metu dirba su antibiotikais, moterims, dirbančioms darbą, susijusį su žiedadulkėmis, kirpyklose ir kitur, kur daug lakiųjų cheminių medžiagų.
Pastaruoju metu kreipiamas labai didelis dėmesys į mamų rūkymą nėštumo metu, tiek tiesioginį, tiek pasyvų (buvimą prirūkytoje aplinkoje), nes šiais atvejais tikimybė, kad vaikas įsijautrins ir sirgs alerginėmis ligomis, yra 45 proc. Ir po vaiko gimimo tėvai neturėtų rūkyti kambariuose, virtuvėje ar tualete.
Alerginės ligos yra labai paveldimos. Paveldima ne konkreti liga, bet polinkis sirgti alerginėmis ligoms. Didesnė yra mamos įtaka – jei mama yra atopiška, t.y. serga bet kokia alergine liga, tikimybė, kad vaikas bus alergiškas, yra 60 proc., jei alergiškas tėtis – tikimybė 40 proc., o jei alergiški abu tėvai, tikimybė išauga iki 70 proc.
Aiškinantis anamnezę reikia nepamiršti ir senelių bei dėdžių – alergija gali būti paveldėta ir iš jų.
Ar vaikas taps alergiškas, labai priklauso ir nuo to, į kokią aplinka patenka: kokios sąlygos yra namuose, ar nėra juose pelėsių, erkučių, naminių gyvūnų. Pelėsis butuose – tai blokinių namų ir senų medinių namų problema. Užtenka mažo pelijančio kampelio, ypač miegamajame, ir jis jau gali provokuoti alergines ligas. Senuose mediniuose, „močiučių“ namuose prie to dažnai prisideda katinas, kuris „barsto“ alergenus. O alergiją kelia ne tik katino plaukai, bet ir seilės, pleiskanos. Kaime dažnai alergijos šaltinis būna senos pūkinės pagalvės, kur veisiasi erkutės.
Dėl gyvūnų įtakos alergijai yra keletas nuomonių. Visiems žinoma, kad alergiškiems žmonėms nereiktų laikyti naminių gyvūnų, nes jie sukelia alergiją. Tačiau Vokietijoje bei Austrijoje atlikti tyrimai patvirtina truputėlį kitokį požiūrį. Nustatyta, kad jei su gyvūnu (dar geriau – ne su vienu) susiduriama nuo nėštumo pradžios, alergijos tikimybė sumažėja. Todėl alergiškiems žmonėms, besilaukiantiems vaikelio, geriausia patarti įsigyti gyvūną nėštumo pradžioje, ir ne vieną, o keletą. Taip vaikas, ir per visą nėštumą, ir po gimimo po truputėlį susidurdamas su alergenais, būtų savotiškai nujautrintas. Tik jokiu būdu negalima įsigyti gyvūno iškart gimus kūdikiui ar praėjus keliems mėnesiams po to, nes tokiu atveju tai būtų staigus susidūrimas su alergenu ir padidintų alergijos tikimybę.
Pastebėta, kad pavasarį gimę kūdikiai dažniau tampa alergiški negu gimusieji vėlyvą rudenį ar žiemą todėl, kad jie papuola į didesnę žiedadulkių apsuptį.
Nors visų alerginių ligų provokaciniai veiksniai yra tie patys (erkutės, gyvenančios pataluose, kilimuose, užuolaidose, vaikų žaisluose, dulkės, pelėsiai, naminiai gyvūnai, rūkymas, žiedadulkės), iš anksto niekas negali pasakyti, kokia konkrečiai alergine liga sirgs vaikas, ar sirgs viena iš jų, ar visomis. To negalima nustatyti netgi pagal paveldėjimą – mama gali sirgti, pavyzdžiui, atopiniu dermatitu, o jos vaikui gali būti astma ar kita liga.
Tačiau pastebėta, kad alerginės ligos dažnai pasireiškia viena po kitos – skirtingame amžiuje dažniau sergama skirtingomis ligomis. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikiams dažniausiai dažniausia būna alergija karvės pienui, todėl pučia pilvuką, jie viduriuoja, kartais atpila, vemia ir pan. Deja, į tai ne visi atkreipia dėmesį. Tačiau po pirmojo pusmečio pradėjus šerpetoti, raudonuoti veido odai, atsiradus bėrimų visame kūne, diagnozuojamas atopinis dermatitas (arba egzema). Jo aktyviausias laikotarpis yra iki trejų metų. Po to daugeliui vaikų liga visiškai praeina, ir tik nedaugeliui išlieka tikroji egzema.
Pirmų astmos simptomų atsiranda pirmaisiais gyvenimo metais, tačiau stipriausiai pasireiškia ikimokykliniame bei jaunesniame mokykliniame amžiuje.
Pirmieji alerginio rinito simptomai retai būna mažam vaikui, daugiausiai jų pradeda atsirasti jau paauglystėje – 10–15 metais.
Tai yra vadinamais „alergijos maršas“ – ligos pasireiškia viena po kitos.
Labai svarbi kūdikio mityba pirmaisiais gyvenimo metais. Pirmiausia turi reikšmę, ar kūdikis maitinamas mamos pienu, ar mišiniais. Jei kūdikis gauna mamos pieno, tikimybė susirgti atopiniu dermatitu smarkiai sumažėja, nes mamos pienas ne tik pats nekelia alergijos, bet dar ir apsaugo nuo jos.
Turi reikšmę ir papildomi produktai, kurių mama duoda vaikui. Svarbu tai, kada ir kokių buvo duodama. Jei kūdikis gavo daug įvairių kvapnių, dažytų produktų – jogurto, varškės, gėrimų, šokoladinių sūrelių, vėliau tai atsilieps jo sveikatai. Tai, kas labai kvepia ir spalvota, yra su įvairiais papildais, o tai smarkiai skatina alergijos atsiradimą.
Jei vaikas gimęs alergiškoje šeimoje, jam patariama duoti mamos pieno arba hipoalerginių mišinių.
Jeigu kūdikis iš alergiškos šeimos, profilaktiškai rekomenduojama:
•neduoti (net pabandymui) papildomų maisto produktų iki 6 mėnesių,
•gryno karvės pieno – iki 1 metų,
• kiaušinių – iki 2 metų,
•riešutų ir žuvies – iki 3 metų.
Tokiems vaikams reikia labai apgalvotai ir pagrįstai skirti vaistų. Jei vaikas peršalo, sukarščiavo, neduoti iškart antibiotikų, nes yra duomenų, kad ankstyvas antibiotikų vartojimas padidina įsijautrinimo riziką. Patariama vengti ir antipiretikų – temperatūrą mažinti tik tada, kai ji aukštesnė nei 38° C.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau