Visuomenė ir infekcinės ligos

ŽIV/AIDS

“ŽIV ir AIDS yra mano vaikų ir mano vaikų draugų problema” – tai vieno žymiausių ŽIV specialistų pasaulyje profesoriaus Y.Mouton (Prancūzija) žodžiai. Jie patvirtina, kad šiuolaikiniame pasaulyje yra labai nesaugu. ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas) plinta lytiniu keliu bei per kraują (nesteriliais instrumentais darant tatuiruotes, manikiūrus, veriant auskarus). Ne visada nuo apsikrėtimo lytiniu keliu apsaugo prezervatyvai. Neatmestina galimybė užsikrėsti ŽIV ir atliekant medicinines intervencijas.
Pasaulyje yra per 36 mln. ŽIV infekuotų žmonių, o nuo AIDS (galutinė žmogaus imunodeficito virusinės infekcijos stadija) mirė per 21 mln. žmonių. Lietuvoje 2004 m. sausio mėn. pradžioje užregistruoti 845 asmenys, infekuoti ŽIV. Iš jų – 762 vyrai, 678 asmenys – vartojantys intraveninius narkotikus. AIDS serga 64 asmenys. Iki šiol Lietuvoje nuo AIDS komplikacijų (prisidėjusių kitų ligų dėl imuniteto trūkumo) yra mirę 60 asmenų, o nuo AIDS – 28. Didžiausiais sergamumas užregistruotas Klaipėdoje.
 

Hepatitai B, C, A

Virusinis hepatitas B – tai sunkus kepenų uždegimas. Kaip ir ŽIV, hepatitu B daugiausiai serga jauni ir aktyvūs žmonės. Liga plinta kraujo bei lytiniu keliu. Iki 10-12 proc. atvejų liga gali tapti lėtinė, vėliau – išsivystyti kepenų cirozė ar pirminis kepenų vėžys.
Paciento, sergančio hepatitu C, prognozė gali būti dar nepalankesnė, nes ligos eiga yra slapta. 50-70 proc. atvejų simptomai pastebimi tik tada, kai liga jau yra lėtinė. Ilgainiui gali išsivystyti kepenų cirozė ir pirminis kepenų vėžys. Neretai liga išaiškinama, pavyzdžiui, tiriant donorų kraują ar tikrinantis sveikatą profilaktiškai. Daug žmonių, kol nepasireiškia klinikinių simptomų, net nežino, kad serga. Didžiausią rizikos grupę sudaro asmenys, vartojantieji intraveninius narkotikus, į ausis ar odos klostes įveriamų papuošalų bei tatuiruočių mėgėjai.
Lietuvoje nuo 1998 m. nuo hepatito B privalomai (nemokamai) skiepijami naujagimiai, o nuo 2002 m. – ir 12 metų paaugliai. Vakcina veiksminga penkerius metus, tada reikia skiepytis iš naujo.
Pastaraisiais metais užkrečiamųjų ligų profilaktikos bei budrumo programoms skiriama vis daugiau dėmesio. Kaip rodo statistika, hepatitu B apie 40 proc. atvejų užsikrečiama lytiniu keliu. Todėl, nepaisant visuomenės švietimo, vienkartinių švirkštų ir kitų saugos priemonių, visuomenės moralinių normų “laisvėjimas” palaiko sergamumo hepatitu B lygį beveik nekintamą.
Hepatitas A – tai viena iš “nešvarių rankų” ligų. Galimas viruso perdavimo būdas – oralinis ir analinis seksas. Sergamumo periodiškumas – kas 10-15 metų. Gerėjant sanitarinei kultūrai, sergamumas hepatitu A mažėja.

Deja, ne visuomet įvertinama, kad šiuolaikinės vakcinos nuo hepatito B yra labai veiksmingos. Medikai privalo būti ypač budrūs. Susiduriantieji su rizikos grupių pacientais privalo skiepytis nuo hepatito B. Jiems infekcinių ligų, perduodamų kraujo keliu, prevencija ypač aktuali. Turime karčios patirties, kai medikai, kasdien rizikuojantys užsikrėsti, to nesuprato.
 

Kvėpavimo takų infekcijos

Gripas – labiausiai paplitusi kvėpavimo takų infekcinė liga. Vietinės sergamumo “bangos” – epidemijos – paprastai kartojasi kas 1-3 metai, o pandemijos – kas 10-15 metų. Paskutinė ypač sunki epidemija, vadinamoji “ispanka”, pasaulyje siautė 1918 m.
Lietuvoje kasmet ūminėmis virusinėmis kvėpavimo takų ligomis, tarp jų – ir gripu, serga 400-700 tūkst. žmonių. Kadangi ne kiekvienu atveju atliekami tyrimai (ištyrus kelias dešimtis pirmųjų sezono pacientų, nustatomas viruso tipas; kitiems pacientams diagnozė nustatoma pagal klinikinius simptomus), registruotų gripo atvejų per metus būna apie 20-40 tūkstančių.
Didžiausias sergamumas gripu Lietuvoje paprastai būna sausio viduryje, vasarį. 2003 m. gripo epideminiai protrūkiai (kai registruojama daugiau nei 100 susirgimų 10 tūkst. gyventojų per savaitę) prasidėjo gruodį. Klaipėdoje gruodžio mėn. buvo užregistruoti 157 atvejai (sausio viduryje – 30 atvejų), Panevėžyje – 205 atvejai 10 tūkst. gyventojų per savaitę. Kaune epideminis lygis buvo priartėjęs (95/10 tūkst., gyv.), Vilniuje epideminio lygio nepasiekta. Europoje 2003 m. gripas prasidėjo lapkričio gale, o sausio pabaigoje jau buvo nuslūgęs, išskyrus Latviją ir Estiją.
Vakcinos nuo gripo yra veiksmingos. Skiepytis reikia 1-2 mėn., vėliausiai – 2 savaitės iki prasidedant ligos epidemijai. Maždaug per dvi savaites susidaro imunitetas. Iš savo praktikos galiu pasidalyti įdomiu pastebėjimu: pasiskiepijusieji nuo gripo rečiau serga kitomis kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis. Tikėtina, kad vakcina padidina bendrą antikūnų kiekį organizme. Jeigu pasiskiepijus nuo gripo susergama (tokių atvejų KMU Infekcinių ligų klinikoje nebuvo), ligos eiga lengvesnė.
Anksčiau, sovietiniais metais, į nosį lašintos “gyvos” vakcinos nebuvo tokios veiksmingos. Galbūt todėl kai kurių medikų požiūris į skiepus yra skeptiškas. Palyginti nedaug Lietuvos gyventojų skiepijasi nuo gripo. Tai lemia ir asmens žinios apie ligų profilaktiką, ir darbdavių bei šeimos narių požiūris.
 

Erkinis encefalitas

Ligos paplitimą lemia gamtos bei geografinės sąlygos. Gyvename vadinamojoje ligos endeminėje zonoje (gr. endemos – vietinis). Erkės yra užkrėstos erkinio encefalito (toliau tekste – EE) virusu. Anksčiau liga vadinta taigos, tolimųjų rytų, pavasario-vasaros encefalitu. Manoma, kad Lietuvoje užkratas paplito drauge su usūriniais taigos šunimis.
Erkės įkandimas yra neskausmingas, nes ji įsisiurbdama su seilėmis įšvirkščia ir nuskausminamųjų medžiagų, o prisisiurbusi kraujo iš karto nukrenta. Pamatome tik giliau į odą įsisiurbusias erkes. Nimfos (lervos) stadijoje erkės taip pat sugeba siurbti kraują. Erkės – aklos, alkanos ir jaučiančios žmogaus ar gyvūno šilumą bei judančios jo link – dažniausiai tūno žolėje, pakrūmėse. Būta atvejų, kai erkės įsisiurbė Kauno miesto centre, Laisvės alėjoje. Erkes iš vienos vietos į kitą perneša paukščiai. Į namus jų gali parnešti ir naminiai gyvūnai. Užsikrėsti EE galima ir geriant nevirintą ožkos ar karvės pieną.
EE – tai sunki liga, smegenų substancijos uždegimas. EE virusas dažniausiai pažeidžia nugaros smegenų neuronus ir pailgųjų smegenų branduolius. Galimi nebeišnykstantys pokyčiai. Mirštamumas nuo EE siekia iki 25 proc. Apie 50 proc. pacientų patiria ilgalaikių liekamųjų ligos reiškinių (tai dalinis paralyžius, atminties sutrikimai, epilepsija, nuolatinis galvos skausmas ir kt.).
Vakcina nuo erkinio encefalito yra labai veiksminga. Pasiskiepijus EE išvengiama. Geriausia apsauga nuo erkinio encefalito – vakcinavimas. Jis būtinas gyvenantiems padidėjusios rizikos susirgti erkiniu encefalitu zonose, kurioms priklauso ir Lietuva. Lietuvoje skiepijama įvairiomis vakcinomis nuo erkinio encefalito, gaminamomis Vokietijoje, Austrijoje, Rusijoje. Vakcina Encepur®, gaminama Vokietijoje, apsaugo tiek nuo Vakarų viruso porūšio, tiek nuo daug agresyvesnio Rytų porūšio. Šie abu viruso porūšiai pasitaiko Lietuvoje. Vakcinos sudėtyje yra susilpnintas virusas, kuris negali sukelti ligos, bet skatina imuniteto susidarymą. Vaikams nuo 1 metų ir vyresniems sukurta vakcina Encepur C, Encepur A – suaugusiesiems. Šiuolaikinės vakcinos yra saugios, jose nėra gyvo encefalito bei kitų virusų.
Geriausia skiepytis, kol erkės miega, – žiemą, tačiau tai galima padaryti ir bet kuriuo kitu metų laiku. Kad susiformuotų reikiamas imunitetas visam sezonui, reikia pasiskiepyti du kartus.
Praėjus 12 mėnesių po pirmųjų skiepų, reikia pasiskiepyti trečią kartą. Klinikinių tyrimų duomenimis, apsauga nuo erkinio encefalito veikia 3-5 metus. Norint palaikyti imunitetą, pakartotinai skiepijama kas 3 metai. Asmenys, gyvenantys didesnės erkinio encefalito susirgimo rizikos zonose ar vykstantys į tokias zonas, turėtų pakartoti vakcinaciją po 3,5 metų.
Lietuvoje 2003 m. EE susirgo 763 žmonės. Tuo tarpu Austrijoje, taip pat miškingoje šalyje, užregistruoti 56 EE atvejai. 80 proc. Austrijos gyventojų yra pasiskiepiję nuo EE.
 

Laimo liga

Apie 10-15 proc. erkių Lietuvoje užkrėstos Laimo ligos sukėlėjais borelijomis. Laimo ligos požymis – tipiškas paraudimas – vadinamoji migruojamoji raudonė borelijomis užsikrėtusios erkės įkandimo vietoje. Paraudimo zona paprastai yra neskausminga, ovalo formos, ryškiais kraštais su tamsesne zona dėmės viduryje (“buliaus akis”). Laimo liga veiksmingai gydoma antibiotikais. Vakcinos nuo šios ligos dar tik kuriamos. Negydoma liga gali progresuoti, pažeisti sąnarius, širdį ar nervų sistemą.
Vokietijos ir kt. šalių specialistai siūlo: jei po erkės įkandimo nepraėjo daugiau kaip 72 val., išgerti 3 tabletes doksiciklino. Tai Laimo ligos profilaktika. Tačiau vaistų vartoti reikėtų tik pasitarus su gydytoju.
 

Epilogo vietoje

Reikia pasakyti, kad mūsų šalyje nėra sveikatos kulto. Nors dėmesio gražesnei ir patogesnei buičiai, atrodo, nestokojame. Jeigu virusas suraukšlėtų ne kepenis, o veidą (kalbant apie hepatitą B), visos moterys pasiskiepytų! Kol kas visuomenės nariams, atrodo, paprasčiau rizikuoti ir sirgti nei keisti savo gyvenseną. Ligų suvestinės rodo, kad tiek šeima, tiek mokytojai ir medikai turi daug dirbti visuomenės, ypač jaunimo, švietimo srityje. Juk sergančiojo AIDS gydymas per metus kainuoja dešimtis tūkstančių litų. O kaip būtų galima įkainoti visuomenės ateitį sveikatos ir moralinės brandos požiūriu?
Lietuvoje kuriama šeimos medicinos sistema, tačiau “šeimyninių”, t.y. betarpiškų santykių tarp gydytojo ir paciento dar nėra. Profilaktika tebelieka sritis, kuriai “nėra laiko”. Tačiau taupyti laiką ir lėšas sveikatos sąskaita nederėtų.