Gimdos kaklelio vėžys (GKV) – viena iš nedaugelio piktybinių ligų, kurią nesunku diagnozuoti ankstyvos ikivėžinių pokyčių stadijos, kai po adekvataus gydymo 95–100 proc. atvejų pasveikstama. Kita vertus, gimdos kaklelio ligos dažniausiai nepasireiškia kokiais nors specifiniais simptomais. Paprastai tokiais atvejais menstruacijų ciklas nesutrinka, nieko neskauda ir išoriškai nesimato. Tik navikui skverbiantis gilyn, peraugant kraujagysles ir aplinkinius organus, atsiranda ir negalavimai. Dažniausiai pirmasis, tačiau jau progresavusios ligos požymis – kontaktinis kraujavimas, kraujavimas tarp menstruacijų arba nereguliarūs kraujavimai. Tai yra rimti signalai, pranešantys, kad į medikus moteris turėtų kreiptis nedelsdama.
Vėlesnėse stadijose kraujavimas intensyvėja, ima skaudėti dubens sritį, o, vėžiui peraugus šlapimo pūslę ar tiesiąją žarną, sutrinka tuštinimasis ar šlapinimasis. Kiti požymiai priklauso nuo to, kur ir kiek išplitęs navikas. Didžiausias sergamumas gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje yra 35–49 metų amžiaus moterų.
Pastaraisiais metais vis dar užregistruojama santykinai daug naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų: 2004 metais – 570, 2005 m. – 500, 2006-aisiais, negalutiniais duomenimis, jų nustatyta apie 415. Ypač skaudu tai, kad mirtingumas nuo šios ligos dar tebėra labai didelis – pasaulinėje moterų mirčių nuo vėžio struktūroje, gimdos kaklelio vėžiui tenka trečioji vieta.
Neteisinga nuomonė, kad jaunos ir negimdžiusios moterys retai serga minėtomis gimdos kaklelio ligomis ir jų gydyti nebūtina. Siekiant apsisaugoti nuo šios ligos, kiekviena lytinį gyvenimą gyvenanti moteris kas 1–3 metus turėtų atlikti PAP testą (gimdos kaklelio ląstelių citologinį tyrimą), rodantį ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus.
Taigi, siekiant sumažinti Lietuvos moterų sergamumą ir mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio, mūsų šalyje 2004-ųjų vidury startavo valstybinė gimdos kaklelio patikros programa (toliau – Programa). Vertinant Lietuvos vėžio registro gimdos kaklelio vėžio rodiklių dinamiką, galima teigti, kad nuo prevencinių priemonių įgyvendinimo pradžios sergamumo ikivėžinėmis gimdos kaklelio ligomis išaiškinimas smarkiai išaugo, ir tai yra tiesioginis Programos įgyvendinimo rezultatas. Iki Programos pradžios invazinio gimdos kaklelio vėžio buvo nustatoma kelis kartus daugiau nei ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų. Dabar beveik 1,5 karto daugiau nustatoma ikivėžinių gimdos kaklelio atvejų nei vėžio.
Gera žinia: jei moterys dalyvautų Programoje, daugiau nei 90 proc. atvejų gimdos kaklelio vėžio būtų galima išvengti. Klinikiniai tyrimai rodo, kad Programa veiksminga ir padeda užkirsti kelią invaziniam gimdos kaklelio vėžiui.
Pagal Programą, 25–60 m. amžiaus moterims kas 3 metus gimdos kaklelio citologinius tepinėlius apmoka Valstybinė ligonių kasa. Šioms moterims tereikia kreiptis į šeimos gydytoją arba į poliklinikos, kurioje yra prisirašiusios, akušerį-ginekologą. Tyrimas atliekamas greitai, yra visiškai neskausmingas. Moterims, kurios nepatenka į šią amžiaus grupę, pirmą kartą atlikti testą siūlyčiau po metų nuo pirmųjų lytinių santykių pradžios.
Pirminė ir antrinė gimdos kaklelio vėžio profilaktika labai sumažintų sergamumą ir mirtingumą nuo šios ligos. Pirminei profilaktikai priskiriamas gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių žinojimas, šių veiksnių pašalinimas ir jų įtakos mažinimas.
Pirmiausia svarbu moterų žinios apie žmogaus papilomos virusą ir šios infekcijos paplitimo mažinimą (vengimas užsikrėsti, profilaktika skiepais).
Taigi, gerindami ankstyvą diagnostiką ir efektyviau išaiškindami ikivėžines gimdos kaklelio patologijas, taip pat skatindami moteris aktyviau dalyvauti Programoje, galime pasiekti sergamumo ir mirtingumo nuo šios ligos sumažėjimo.
Pakitimai – dar ne vėžys
PAP tyrimo pakitimai nereiškia gimdos kaklelio vėžio diagnozės. Jei ląstelių pakitimai nedideli, testą rekomenduojama pakartoti. Jei ir po kelių mėnesių pakartojus tyrimus pakitusios ląstelės išlieka, gydytojas atlieka papildomus tyrimus – kolposkopiją, biopsiją.
Nustačius ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus, dažniausiai užtenka nedidelės apimties operacijos (konizacijos), ir pacientė pasveiksta. Dėl to ir rekomenduojama tikrintis profilaktiškai pas ginekologą, nes ši stadija nesukelia jokių simptomų, ir ligą galima nustatyti dar nesant invaziniam gimdos kaklelio vėžiui.
Konservatyvus tausojamasis chirurginis gydymas, kuris atliekamas „GK klinikoje“, – pakitusios gimdos kaklelio srities vaporizacija arba konizacija lazeriu. Metodo esmė – pažeistų audinių išdeginimas ar pašalinimas. Lazeriu galima kontroliuoti skleidžiamos bangos ilgį, nukreipti spindulį į tiksliai norimą vietą. Audinys sudega, virsta garais (angl., vapour) ir anglimi. Toks ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų gydymas nepalieka randų ir nesutrikdo kaklelio funkcijos, o žaizda per tris savaites apsitraukia nauju sveiku daugiasluoksniu epiteliu. Dabar šios procedūros metu taikoma vietinė anestezija. Gerų rezultatų pasiekiama iki 96 proc. ligonių. Tai plačiai taikomas būdas ikivėžinėms gimdos kaklelio ligoms gydyti. Procedūra iš dalies finansuojama iš valstybinės ligonių kasos.
Yra ir vakcina, kuri apsaugo nuo tų žmogaus papilomos viruso tipų, kurie laikomi pagrindiniais gimdos kaklelio vėžio sukėlėjais. GK klinikoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 2000 merginų, parodė, kad pasiskiepijusios moterys rečiau lankosi pas ginekologą. Jos pervertina vakcinas ir mano, kad skiepai leis bent kelerius metus apsieiti be ginekologo apžiūros. Tačiau ir pasiskiepijus, ginekologo kabineto išvengti nepavyks. Tiesa, bijoti jo nereikia. Priešingai, juk laiku atlikta patikra – paprastas ir neskausmingas būdas išvengti rimtos ligos.
Suomijoje yra 5,2 mln. gyventojų, o nuo gimdos kaklelio vėžio miršta apie 100 moterų. Lietuvoje yra 3 mln. gyventojų, tačiau ši liga nusineša apie 250 moterų gyvybių, t.y. tris kartus daugiau.
Kodėl suomiai pasiekė tokių gerų rezultatų? Visų pirma todėl, kad kiekviena moteris vieną kartą per trejus metus yra kviečiama pas ginekologą pasitikrinti dėl gimdos kaklelio patologijos. Reikia pabrėžti – yra kviečiama. Deja, Lietuvoje ligos profilaktika priklauso nuo moters požiūrio į savo sveikatą.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau