Mėgautis, bet nepiktnaudžiauti

Gal pradėkime pokalbį nuo faktų?

Lietuvoje odos navikai užima antrą vietą tarp visų onkologinių ligų, o vyresnio amžiaus moterų – net pirmą. Nors odos vėžių yra įvairių, tradiciškai odos vėžiu vadinamos trys skirtingos ligos: bazalioma – dažniausia odos vėžio forma, plokščialąstelinis vėžys – retesnis, melanoma – rečiausia, bet agresyviausia odos vėžio forma. Per metus šalyje daugiau kaip dviem šimtams žmonių nustatoma melanoma.
50 proc. melanomų išsivysto iš apgamų, todėl labai svarbu juos stebėti. Vidutinis susirgusiųjų amžius Lietuvoje – 57 metai, bet liga užklumpa vis jaunesnius žmones.
 

Į kokius požymius žmonėms reikėtų atkreipti dėmesį?

Jei pastebėjote, kad pakito kurio nors apgamo išvaizda, dydis, kontūrai arba spalva, atsirado bet koks naujas, tamsus ar neaiškus odos darinys, savaime nenykstantis arba negyjantis per 2 mėnesius, reiktų kreiptis į dermatologą. Odos vėžio profilaktikai labai svarbu yra reguliari savistaba, mat dauguma odos navikų progresuoja lėtai. Pasitikrinti vertėtų žmonėms, kurių kūno odoje yra daugiau nei 50 apgamų, jie atipiniai, kinta, šlapiuoja ar kraujuoja.
 

Ar rizika susirgti odos melanoma visiems asmenims vienoda? Kas priskiriami rizikos grupei?

Atlikę nemažai tyrimų, mokslininkai nustatė, kad didesnė rizika susirgti odos melanoma yra šviesiaplaukiams, mėlynakiams, strazdanotiems (I ir II odos foto-tipo žmonės), taip pat arčiau pusiaujo gyvenantiems asmenims, kartą ar daugiau smarkiai nudegusiems saulėje bei šiauriečiams, mėgstantiems atostogauti karšto klimato regionuose. Rizikos grupei priskiriami ir asmenys, kurie daug dirba lauke ir dažnai būna saulėje, kurių artimieji sirgo arba serga odos vėžiu. Moterims rizika susirgti melanoma yra du kartus didesnė negu vyrams. Pasaulyje daugiausia sergančiųjų melanoma yra Australijoje, Europoje – Norvegijoje, Švedijoje ir Danijoje.
 

Kodėl agresyviausia odos vėžio forma griebia būtent šių šalių gyventojus?

Manau, australai dažniau serga dėl geografinės platumos, be to, didžiuma gyventojų – keltišką odą turintys imigravę asmenys, o švedai ir danai – dėl savo odos tipo, dauguma jų yra šviesiaodžiai ir mėlynakiai, kaip ir lietuviai. Nemažai įtakos turi ir šiauriečių pomėgis atostogauti karšto klimato regionuose. Jei šiauriečiai du kartus per metus po dvi savaites ilsisi ties pusiauju, saulės spindulių jie gauna daug daugiau nei mėnesį atostogaudami gimtinėje.
 

Žodžiu, turtingi ir po egzotiškus kraštus keliaujantys žmonės labiau rizikuoja sirgti odos vėžiu?

Ne visai. Nepamirškite, kad rizikos grupei priskiriami ir asmenys, kurie daug dirba laukuose ir dažnai būna saulėkaitoje bei soliariumų mėgėjai. Nemažai keliauti neišgalinčių jauno amžiaus tautiečių taip stengiasi įgyti šokoladinį įdegį. O soliariumų „saulė“ yra lygiai taip pat pavojinga kaip ir natūrali, neretai ir pavojingesnė – jei piktnaudžiaujama nejaučiant saiko. Nepamiršti reikia ir individualaus žmogaus genetinio polinkio sirgti odos vėžiu bei kitų, imunitetą mažinančių ligų, vaistų ir stresinių situacijų.
 

Ar lietuviai odos ligomis serga dažniau, ar rečiau negu kitų Europos šalių piliečiai?

Odos ligomis lietuviai ir šiaurinės dalies europiečiai serga maždaug vienodai. Labiau išsivysčiusiose pasaulio šalyse didėja sergamumas alerginėmis, navikinėmis odos ligomis, o trečiosiose, besivystančiose šalyse – infekcinėmis.
 

Jau trečius metus Lietuvoje gegužę vyksta melanomos akcijos? Ką jos parodė? Gal imtasi kokių nors priemonių?

Euromelanomos dienos akcija, kuri prasidėjo 1999-aisiais Belgijoje, Lietuvoje vyksta nuo 2008-ųjų. Tais metais akcijoje dalyvavo 43 gydytojai, patikrinti 1456 žmonės, apie 30 asmenų įtarta melanoma, 40 – kitos odos vėžio formų, 200 – atipiniai apgamai, kuriuos reikia stebėti ar šalinti. Pernai per akciją pasitikrino 1080 šalies piliečių, šiemet turėtų pasitikrinti apie 2000 žmonių .
Euromelanomos dienos akcija nesiekia patikrinti visų šalies piliečių, tik atkreipti visuomenės dėmesį į melanomos ir odos vėžio atsiradimo rizikos veiksnius ir būtinybę sekti odos pokyčius bei laiku kreiptis į specialistą. Kuo anksčiau žmogus atkreips dėmesį į rizikos veiksnius, tuo geresnių rezultatų gali tikėtis. Odos vėžio galima išvengti, pradinių stadijų jį nesunku išgydyti.
 

Šiais metais melanomos akcijos šūkis „Saugus įdegis – jėga!“. Kodėl pagrindinis dėmesys skiriamas paauglių elgsenai saulėkaitoje?

Siekiama atkreipti jaunų žmonių dėmesį į noro stipriai įdegti, pomėgio lankyti soliarumus ir visą dieną kaitintis saulėkaitoje įtaką sveikatai. Oda turi atmintį, sukaupusi tam tikrą ultravioletinių spindulių kiekį, greičiau sensta, sausėja, netenka imuniteto, gali susirgti vėžiu. Tyrimai rodo, kad iš tų 18 proc. žmonių, kurie reguliariai lankosi soliariumuose, net du trečdaliai nežino apie didėjančią riziką susirgti odos vėžiu, iš apklaustų piliečių tik 3,3 proc. teisingai nurodė visus odos vėžio rizikos veiksnius, net pusė apklaustųjų nežinojo, kaip žymimas apsauginių kremų filtro stiprumas. Iš 30 proc. piliečių, kurie saulėkaitoje naudoja apsauginius kremus nuo saulės, 60 proc. jais tepasi tik atėję į paplūdimį. Dauguma šių žmonių vartoja nepakankamą kremo kiekį, juo tepasi tik kartą, o ne kas 2 valandas, kaip daugeliu atveju reikėtų. Toks rizikingas elgesys ypač būdingas paaugliams.
 

Nemanote, kad Euromelanomos dienos akcija pernelyg išgąsdina žmones dėl saulės spindulių pavojaus, juk mes gyvename tolokai nuo pusiaujo, kur spinduliai pavojingiausi, o saulės spinduliai būtini pasigaminti D vitaminui, kuris yra tiek sveikos odos, plaukų, nagų, tiek stiprių kaulų garantas?

Euromelanomos dienos akcija nėra gąsdinimas, priešingai, geros žinios propagavimas, kad, kažkiek pakeitus įpročius, šių nemalonumų galima išvengti. Kad pasigamintų reikiamas kiekis vitamino D, žmogui saulėkaitoje per dieną pakanka pabūti 15–30 minučių. Tad žinios leidžia žmogui rinktis riziką ar saugų elgesį. Prasidedant melanomai, žmogus nejaučia skausmo, tad dažnai nemato reikalo kreiptis į gydytojus, tam reikia sąmoningumo. Svarbu jį įdiegti bei teisingus įgūdžius suformuoti jauniems žmonėms.
 

Pati nebijote saulės? Kiek leidžiate sau ja mėgautis?

Kol neįgavau dermatologės specialybės ir žinių apie UV spindulių poveikį odai, mėgau degintis saulėkaitoje. Tačiau, pradėjusi domėtis odos ligomis, po stažuotės Vokietijoje pamačiusi skaudžias saulės vonių soliariumuose ir egzotiškose šalyse pasekmes, anksti susenusią odą, tapau atsargesnė. Saule nepatartina piktnaudžiauti. Atostogaudama nuo 11 iki 15 valandos nesideginu, paplūdimyje nebūnu nepasitepusi odos apsauginiais kremais, daugiau laiko praleidžiu po skėčiu negu saulėkaitoje. Jau senokai nesižaviu šokoladinės spalvos įdegiu, kuris kažkada atrodė bene svarbiausias gerų atostogų ženklas. Man tai – nereikalinga rizika.
 

Svarbu!

• Susirgti odos vėžiu įtakos turi paveldimumas, odos tipas, ilgalaikis piktnaudžiavimas ultravioletiniais spinduliais ir stiprūs odos nudegimai, ypač vaikystėje.
• Svarbu vengti tiesioginių saulės spindulių vidurdienį, nuo 11 iki 15 valandos, kai jie intensyviausi.
• Būtina naudoti asmenines apsaugos priemones: plačiabrylę skrybėlę, akinius nuo saulės, pridengti kūną natūralaus pluošto drabužiais ilgomis rankovėmis (tamsesnė spalva labiau sugeria spindulius), o atviras kūno vietas pasitepti apsauginiu kremu nuo saulės.
• Lietuvoje patartina naudoti apsauginius kremus ne mažiau kaip 15–20 SPF, o moterims atviras kūno vietas – veidą, dekolte sritį, pečius tepti dvigubai stipresniais apsauginiais kremais (pvz.: SPF 50+).
• Apsauginius kremus vertėtų naudoti visada, jei saulėtą vidurdienį lauke (dirbant ar sportuojant) ketiname praleisti ne mažiau kaip valandą, jais teptis derėtų maždaug 30 minučių prieš einant į lauką, o ne būnant saulėkaitoje. Nepamiršti, kad reikia pakartotinai pasitepti po 2 val.
• Apsauginius kremus patikimiau pirkti vaistinėse.
• Verta įprasti reguliariai, 1 kartą į mėnesį (jei yra rizikos veiksnių) ar bent prieš vasaros sezoną ir jam pasibaigus, su dviem veidrodžiais apžiūrėti visą savo odą (nepamirštant padų, odos po krūtimis, genitalijų), stebėti pigmentines dėmes, apgamus ar naujai atsiradusius negyjančius darinius.
• Pamačius nerimą keliančių darinių, būtina pasikonsultuoti su specialistais.