„Bet koks šlapimo nelaikymas kelia nemažai socialinių ir higieninių problemų. Sutrikimo priežastys labai įvairios, gydymosi galimybės – taip pat“, – pastebėjo Kauno medicinos universiteto klinikų Geriatrijos klinikos gydytoja Jurgita Knašienė. Net 80 proc. atvejų šlapimo nelaikymą galima sėkmingai kontroliuoti.
Pasak jos, svarbios su šia bėda neleidžiančios kovoti priežastys yra mitai, kad šlapimo nelaikymas yra natūralus dalykas senstant, kad šios bėdos negalima kontroliuoti ar gydyti. O jauniems žmonėms prabilti apie šią bėdą neleidžia gėdos jausmas.
„Bet kur išėjusi vis galvoju – kur rasiu tualetą. Negaliu ilgiau būti vietoje, kur nėra tualeto, turiu tuoj grįžti į namus“, – pasakojo viena moteris.
„Bėgu į tualetą po 10–12 kartų per dieną ir 3–4 kartus naktį. Pagalvojau, kad, jei eisiu miegoti vėliau, mažiau kartų kelsiuos į tualetą, bet tai nepadėjo. Neišsimiegu, sumažėjo darbingumas”, – neslėpė kita.
Iki 14 metų berniukai šlapimo nelaiko dažniau negu mergaitės, suaugusias moteris ši bėda vidutiniškai kamuoja 2 kartus dažniau negu vyrus. Šlapimo nelaiko 1 iš 4 moterų (trečdaliui jų sutrikimas tampa lėtinis), 1 iš 10 vyrų, o nuo 85-erių amžiaus abiejų lyčių atstovus bėda kamuoja maždaug tolygiai. 50–95 proc. ilgalaikės slaugos ir priežiūros įstaigų gyventojų vargina ne tik ji, bet ir išmatų nelaikymas.
Šlapimo nelaikymą nulemia nėštumas ir gimdymas, prostatos ir neurologinės ligos, hormoniniai pokyčiai, antsvoris, diabetas, sutrikęs judėjimas, lėtinis kosulys, rūkymas, vidurių užkietėjimas, kitos lėtinės ligos.
Šlapimas – labai aktyvi medžiaga, dirgina odą, greitai sukelia nemalonų kvapą, nes greitai įsigeria į drabužius ir odą. Oda parausta, pradeda niežtėti, gali atsirasti infekcija, pragulų. Kyla ir kitų bėdų: nemiga, nes tenka keltis kelis kartus per naktį, vėliau sunku užmigti, žmonės vengia gerti skysčių, tai skatina organizmo dehidraciją. Prasideda socialinės ir psichologinės problemos: mažėja pasitikėjimas ir savigarba, prasideda socialinė atskirtis: atsisakoma mėgstamų užsiėmimų, kelionių, neretai net vengiama išeiti iš namų. Kai kas nerimauja, kad į juos kreivai žiūri darbe dėl dažno ėjimo į tualetą, ima vengti intymaus bendravimo.
Išskiriami du šlapimo nelaikymo tipai – lėtinis ir ūminis, praeinantis. Lėtinis dar skirstomas į dirgliąją šlapimo pūslę, įtampos šlapimo nelaikymą, persipildymo, funkcinį ir mišrų šlapimo nelaikymą.
„Dažniausiai šlapimas nelaikomas dėl dirglios šlapimo pūslės, kai staiga atsiranda nenumaldomas noras šlapintis ir trumpam nesulaikoma šlapimo, šlapinimasi dažnai (dažniau negu 8 kartus per dieną ir daugiau negu kartą per naktį), ir įtampos šlapimo nelaikymo, kai šlapimo išteka dirbant sunkesnį fizinį darbą, kosint, čiaudint, šokinėjant. Nustatyti nesudėtinga, o ir gydymo galimybės plačios – tereikia kreiptis pagalbos į sveikatos priežiūros specialistus“, – sako gydytoja.
Gydymas gali būti įvairus. Tai ir fiziniai pratimai, vaistai, chirurgija, slaugos priemonės. Paprasčiausi, nuo kurių ir reikėtų pradėti, yra specialūs mankštos pratimai dubens ir tarpvietės raumenims stiprinti. Apie juos medikai paprastai mažai tepapasakoja. Tad praverstų pasikonsultuoti su kineziterapeutu – specialistu, gydančiu judesiu.
„Dubuo yra centrinių raumenų, išsidėsčiusių ties kūno liemeniu, pagrindas. Jis ypač padeda kontroliuoti laikyseną ir pilvo tonusą, suteikia atramą vidaus organams ir yra gyvybiškai svarbus gerai sveikatai palaikyti. Tarpvietės raumenys yra svarbiausia šios raumenų grupės dalis. Jie gali susilpnėti ar būti pažeisti dėl įvairių priežasčių: gimdymo, amžiaus ar sumažėjus raumenų tonusui, jeigu nepakankamai mankštinamės. Juos sustiprinti galima atliekant tinkamus pratimus. Kuo dažniau juos makštinsime, tuo jie bus stipresni. Stiprindami tarpvietės raumenis, geriname savo sveikatos būklę, šlapimo sulaikymą, didiname seksualinį pasitenkinimą“, – pasakojo gydytoja.
Nemažai jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių, kuriuos vargina įtampos šlapimo nelaikymas, kai šlapimo išteka dirbant sunkesnį fizinį darbą, kosint, čiaudint, šokinėjant, gali sau padėti įpratę įtempti tarpvietės raumenis ir tik tada nusikosėti, čiaudėti, kažką kelti. Jeigu tai taps įpročiu, jis padės kontroliuoti šlapimo pūslę.
Kliniškai įrodyta, kad mankštos ir fizioterapijos metodų derinys daugeliui žmonių padeda išvengti ir gydyti šlapimo nelaikymą. Norvegų tyrimai rodo, kad net iki 70 proc. moterų sėkmingai įveikia įtampos sukeltą šlapimo nelaikymą, kelis mėnesius kasdien darydamos pratimus dubens ir tarpvietės raumenims stiprinti.
Profilaktikai pratimus dubens ir tarpvietės raumenims stiprinti reikėtų atlikti 3–4, gydymo tikslu – apie 10 kartų per dieną. Juos atlikti nesudėtinga, galima daryti ne tik gulint ant grindų, bet ir stovint ar sėdint ant kėdės bet kokio amžiaus ir fizinio pajėgumo žmonėms.
Šios bėdos profilaktikai svarbi šlapinimosi higiena – šlapinintis reikėtų kas 2–3 valandas, nelaukiant momento, kai negali išturėti.
Žmonės, kuriuos vargina šlapimo nelaikymas, turėtų vengti kavos, gazuotų gėrimų, aštraus maisto ir kitų šlapimo pūslę dirginančių produktų. Rekomenduojama vartoti daugiau skysčių, šlapimo takus dezinfekuojančių arbatų su asiūkliais, gysločiais, raugerškiu, bruknėmis.
Daugelio šlapimo nelaikymo priežasčių galima kontroliuoti, taikant profilaktines priemones.
1. Svorio mažinimas. Antsvoris ir nutukimas skatina šlapimo nelaikymo epizodus, taigi, svorio kontrolė mažina šlapimo nelaikymo riziką
2. Dubens raumenų stiprinimas. Kuo stipresni tarpvietės raumenys, tuo geriau jie atlieka savo funkciją, t.y. padeda sulaikyti šlapimą. Stiprinti juos patariama ne tik pagyvenusioms, bet ir jaunoms moterims, ypač iškart po gimdymo. Tarpvietės raumenų tonusą ir jėgą padidina kasdien atliekami Kėgelio pratimai. Jie atliekami stipriai sutraukiant tarpvietės raumenis 10 s ir po to juos atpalaiduojant. Pratimą kartoti 10–15 kartų. Pratimo ciklus rekomenduojama atlikti bent 3–4 (geriausiai 10) kartus per dieną. Norint išmokti sutraukti reikiamus raumenis, pirmomis dienomis to patariama pasimokyti šlapinantis, t.y. pradėjus šlapintis reikia valingai nutraukti šlapimo srovę. Atliekant tokius pratimus teigiamų rezultatų sulaukiama iki 95 proc. atvejų. Jeigu patiems nepavyksta atlikti šių pratimų, kreipkitės pagalbos į kineziterapeutą ar slaugytoją. Atliekan Kėgelio pratimus svarbu ne kiekybė, o kokybė!
3. Šlapimo pūslės treniravmas atliekamas didinant laiko tarpus tarp ėjimų į tualetą. Iš pradžių šlapinamasi kas dvi val., po to šis laikas ilginamas po 15 min.
4. Vengti šlapimo pūslės dirginimo. Rekomenduojama sumažinti kavos gėrimą iki vieno puodelio per dieną, negerti gazuotų gėrimų, ypač su kofeinu, nerūkyti.
5. Vidurių užkietėimo profilaktika. Užtikrinti pakankamą vandens vartojimą – iki dviejų litrų per dieną, valgyti daugiau vaisių ir daržovių, daug skaidulų turinčio maisto.
6. Aktyvi fizinė veikla stiprina dubens raumenis, padeda asikratyti antsvorio.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau