Europos Sąjungoje yra apie 22 mln. antsvorio turinčių vaikų, iš jų 5 mln. – nutukę. Šiandien nutukimas – viena labiausiai paplitusių vaikų ligų, sukelianti daugybę kitų rimtų sutrikimų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet nutukusių vaikų padaugėja 2 proc. Nutukimas dabar plinta 20 kartų greičiau nei prieš 40 metų. PSO prognozuoja, kad jau 2010 metais 1 iš 10 vaikų bus nutukęs. Lietuvoje vaikų nutukimas dar nepasiekė epidemijos masto, tačiau specialistai nerimauja. Antsvorio turinčių vaikų sparčiai daugėja.
Nutukimas lengvai diagnozuojama liga. Užtenka vaiką pasverti, pamatuoti ūgį ir palyginti su normomis, atsižvelgiant į amžių. Suaugusiems žmonėms skaičiuojamas kūno masės indeksas (KMI). Jei jis viršija 30, nustatomas nutukimas. Vaikų KMI gali būti apskaičiuojamas tik nuo 16 metų amžiaus.
Kiek vaikas turi riebalinio audinio, ar jo nėra per daug, galima nustatyti atlikus kūno sudėties analizę. Specialiu aparatu – kūno sudėties analizatoriumi – nustatoma vaiko riebalų ir raumenų masė.
Tam tikras riebalų kiekis kūne yra būtinas. Jie apsaugo vidaus organus, palaiko nekintamą jų temperatūrą, dalyvauja kai kurių hormonų gamyboje. Tačiau per didelis riebalinio audinio kiekis kūne sukelia nutukimą, dėl kurio išsivysto įvairiausi sveikatos sutrikimai.
Kas antram nutukusiam vaikui nutukimas išlieka ir suaugus. Kai kurios su nutukimu susijusios ligos, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligos (ypač insultas arba infarktas), osteoartritas, kai kurios piktybinės ligos – storosios žarnos, krūties, prostatos vėžys išsivysto nutukusiam vaikui jau suaugus. Tačiau jei žmogus nuo vaikystės nutukęs, metabolinio sindromo požymiai (arterinė hipertenzija, 2 tipo cukrinis diabetas, kepenų suriebėjimas, padidėjęs cholesterolio kiekis) vystosi anksti.
Metabolinio sindromas nustatomas esant mažiausiai trims rizikos veiksniams: abdominaliniam („pilvinis“, „obuolio“ tipo) nutukimui, trigliceridų (riebalų) koncentracijos kraujyje padidėjimui ir didelio tankio (gerojo) cholesterolio koncentracijos sumažėjimui, padidėjus arteriniam kraujo spaudimui ir gliukozės koncentracijai kraujyje.
Metabolinio sindromo išsivystymą gali nulemti daugybė priežasčių. Pirmoji jų – paveldėjimas. Rizika padidėja, jei artimi giminaičiai serga ar sirgo 2 tipo cukriniu diabetu, arterine hipertenzija ar kitomis širdies kraujagyslių ligomis jaunesniame amžiuje. Metabolinis sindromas gali kamuoti ir moteris po menopauzės, rūkalius, sėdimą darbą dirbančius, piktnaudžiaujančius alkoholiu, miego trūkumą, nuolatinį stresą patiriančius žmones bei tuos, kurių dietoje itin didelę dalį sudaro angliavandeniai.
Tačiau viena dažniausių metabolinio sindromo priežasčių, remiantis daugelio tyrimų rezultatais, yra būtent nutukimas. Metabolinis sindromas aptinkamas tik 5 proc. žmonių, kurių kūno svoris normalus, 22 proc. turinčiųjų antsvorio ir net 60 proc. nutukusiųjų.
Metabolinis sindromas – dažna ankstyvos mirties priežastis. Esant metaboliniam sindromui, mirties rizika padidėja 3,5 karto, nes padidėja sergamumas ūminėmis ir lėtinėmis ligomis.
Įrodyta, kad metabolinis sindromas padidina ne tik 2 tipo cukrinio diabeto (rizika susirgti padidėja 9–30 kartų) bei širdies kraujagyslių ligų (rizika susirgti arterine hipertenzija, krūtinės angina, patirti miokardo infarktą ar galvos smegenų insultą padidėja 2–4 kartus), bet ir daugelio kitų sutrikimų riziką.
Esant metaboliniam sindromui, sutrinka medžiagų apykaita, riebalai kaupiasi kepenyse, ilgainiui jos suriebėja, vystosi uždegimas, kuriam progresuojant, gali išsivystyti kepenų fibrozė ir galiausiai cirozė, tulžies pūslėje gali formuotis cholesteroliniai, o inkstuose uratiniai akmenys.
Žmonės, kuriems pasireiškia metabolinis sindromas, dažniau linkę sirgti psoriaze ir psoriaziniu artritu, juos dažnai vargina knarkimas naktimis, nulemiantis trumpalaikius kvėpavimo sustojimo epizodus, vadinamus miego apnėja. Sergant šia liga, pablogėja miego kokybė, dieną jaučiamas nuovargis, mieguistumas, trinka darbingumas – tampa sunku susikoncentruoti, mąstyti.
Padidėjus arteriniam kraujospūdžiui, cholesterolio ir trigliceridų koncentracijai kraujyje ir nutukimui, padidėja podagros atsiradimo rizika, kadangi inkstai nebesugeba pašalinti reikiamo šlapimo rūgšties kiekio iš organizmo.
Pastebėta, kad metabolinis sindromas neigiamai veika ir vaisingumą. Tokioms moterims dažniau nustatomas policistinių kiaušidžių sindromas, kuriam būdinga sutrikusi kiaušidžių funkcija ir ultragarsu aptinkamos cistos kiaušidėse, vyrams dvigubai dažniau pasitaiko impotencija.
Nors su metaboliniu sindromu siejamų ligų sąrašas labai ilgas, daugelio jų galima išvengti. Reikia kovoti su pagrindine metabolinį sindromą sukeliančia priežastimi – nutukimu. Tai būtina daryti kuo anksčiau – vaikystėje ir paauglystėje, kol kūno masės indeksas dar nėra bauginančiai didelis ir ligos nespėjo įsigalėti.
Nutukimą lemia daug veiksnių, ne visi jų yra žinomi. Kai kurių negalime pakeisti, tokių kaip genetinis polinkis ar mažas svoris gimstant. Tačiau kai kuriuos keisti įmanoma – tai mityba ir fizinis aktyvumas. Net jei nutukimą sukėlė liga, ją gydant gali būti gydomas ir nutukimas.
Nutukusių vaikų gydymas skiriasi nuo suaugusiųjų. Jei antsvoris nedidelis, stengiamasi vienus metus išlaikyti esamą svorį, kad vaikas ūgiu „pasivytų” svorį. Jei vaikas nutukęs – svoris mažinamas. Svorio mažėjimas turėtų būti labai lėtas: nuo 0,5 kg per mėnesį iki 0,5 kg per savaitę. Svarbiausia ne sumažinti, bet stabilizuoti vaiko kūno masės augimą. Augantis organizmas negali būti varginamas dietų.
Labai svarbu, kad vaikas gautų pakankamai maisto medžiagų, kad nesutriktų jo augimas ir brendimas.
Kiti vaikų nutukimo gydymo principai panašūs į suaugusiųjų: maitinimosi įpročių keitimas, fizinis aktyvumas. Daugeliui antsvorio kamuojamų vaikų užtektų intensyviai pasimankštinti ir kuo mažiau laiko leisti prie televizoriaus ir kompiuterio. Vaistai ir chirurginis gydymas gydant nutukusius vaikus naudojami rečiau, tik esant sudėtingiems atvejams.
Tėvų vaidmuo gydant vaikų nutukimą itin svarbus. Nuo mažens permaitintas vaikas ir toliau skatinamas gausiai valgyti. Taip susiformuoja vaiko įpročiai. Tėvai turėtų ruošti sveiką maistą, pasirūpinti, kad vaikas taisyklingai pavalgytų ne tik namie, bet ir mokykloje, po užklasinių užsiėmimų. Vaikui sunku suprasti, kodėl jis turi maitintis kitaip nei jam norisi. Būtų gerai, kad įpročiai pasikeistų ir šeimoje. Pavyzdžiui, jei tėvai nevalgo pusryčių, galėtų pradėti juos valgyti kartu su vaiku. Taip pat būtų naudinga, jei tėvai kartu su vaiku aktyviai leistų laisvalaikį: eitų į baseiną, žaistų judrius žaidimus.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau