Pasaulinė glaukomos diena – Lietuvoje jau antrą kartą

Susimąstyti verčiantys skaičiai

Šių dienų medicina gali gana daug – diagnozuoti, gydyti ir sustabdyti glaukomą. Manoma, kad 2010 m. pasaulyje bus 60,5 mln. sergančiųjų glaukoma, o 2020 m. – jau 80 mln.. Nepaisant diagnostikos ir gydymo galimybių, glaukomos nulemto aklumo grėsmė lieka labai didelė. 2000 m. pasaulyje buvo 6,7 mln. žmonių, apakusių abiem akimis nuo glaukomos, – tai tikrai nemaži skaičiai, verčiantys susimąstyti.
Lietuvoje glaukomos ir akių hipertenzijos (glaukomos rizikos veiksnio) atvejų yra 14,56 tūkstančiui gyventojų. Kasmet nustatoma apie 10 000 naujų glaukomos atvejų suaugusiems ir apie 300 atvejų vaikų iki 18m. amžiaus. Mūsų mažai Lietuvai tai gana dideli skaičiai.
 

Glaukoma – kas tai?

Tai yra lėtinė akių liga, kurios laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydyti, galima apakti. Apakimas glaukomos atveju yra neišgydomas, nes liga pažeidžia regos nervą ir tinklainės nervines ląsteles. Susirgus glaukoma, pamažu siaurėja akiplotis, darosi sunku orientuotis aplinkoje, nes matymas tampa tarsi „pro vamzdį“. „Sergantieji ilgą laiką net nežino, kad serga glaukoma, nes pradinėse stadijose ši liga dažniausiai nesukelia jokių negalavimų: žmogui nei skauda, nei akis graužia“, – pasakoja doc. Ingrida Janulevičienė. Glaukoma neužkrečiama, tačiau gali būti paveldima.
Glaukoma turi keletą rizikos veiksnių, kurie gali pagreitinti glaukomos atsiradimą – tai cukrinis diabetas, didelio laipsnio trumparegystė, migrena, arterinio kraujospūdžio svyravimai (tiek žemo, tiek aukšto kraujospūdžio), taip pat glaukoma gali atsirasti po stiprių akių sužeidimų ar kai kurių akių operacijų. Šia liga dažniau serga vyresni asmenys, kuriems daugiau nei 40 metų, tačiau sirgti glaukoma gali ir vaikai. Įdomu tai, kad geltonosios rasės žmonės dažniau serga uždarojo kampo glaukoma, o juodajai rasei būdinga piktesnė ir agresyviau progresuojanti glaukomos eiga. Tai susiję su įgimtais rasiniais ypatumais.
Anksčiau glaukoma vadinta padidėjusio akispūdžio liga, net sakydavome, kad gydytojas pamatavo akių spaudimą ir glaukomos nenustatė. Šiuo metu taip nėra. Žinome, kad akispūdis yra vienas pagrindinių glaukomų rizikos veiksnių, tačiau glaukoma gali išsivystyti ir esant normaliam akispūdžiui – tai vadinama normalaus akispūdžio glaukoma. Gali būti padidėjęs akispūdis, tačiau be glaukomai būdingų pakitimų – tai vadinama akies hipertenzija. Akispūdis yra dinamiškas fiziologinis parametras, svyruojantis paros laikotarpiu. Gali būti, kad akispūdis pakyla, tačiau ne tuo metu, kai pacientas lankosi poliklinikoje. Todėl labai svarbu įvertinti akispūdžio svyravimų kreivę per parą.
 

Jei matote lyg pro rūką

Glaukoma prasideda dažniausiai nepastebimai, nesukeldama jokių ypatingų požymių. Dažniausiai ankstyvą glaukomą nustatome, kai žmogus atvyksta pasitikrinti dėl netinkančių akinių, akių nuovargio žiūrint TV, ašarojimo – tai požymiai, nesusiję su glaukoma, bet patyręs akių gydytojas atkreipia dėmesį į pradinius pakitimus, būdingus glaukomai, ir nusiunčia pas specialistą. Pasitaiko, kad, uždengus vieną akį ranka, kita akimi matoma lyg pro rūką ar rakto skylutę. Žmogus mano, kad tai atsitiko staiga, tačiau neretai – tai smarkiai progresavusios klastingos ligos glaukomos požymis. Yra glaukomos formų, kurios sukelia nemalonų tempimo, skausmo pojūtį, trunkantį ilgiau pabuvus tamsoje ar pasilenkus, išgėrus daugiau skysčių, pabuvus karštyje ar po skalbimo, grindų plovimo ar ravėjimo darže, kai ilgesnį laiką tenka būti pasilenkus, po patirto sielvarto ar susijaudinimo. Pacientas į šiuos požymius nekreipia dėmesio, teisinasi nuovargiu ir persitempimu, juolab kad vos kelias minutes ar valandas trunkantys nemalonūs pojūčiai praeina ir po to jaučiamasi visiškai gerai. Tai gali būti lėtinės uždaro kampo glaukomos požymiai. Doc. I. Janulevičienė įspėja, kad kartais liga būna ūmios eigos – skundžiamasi galvos skausmais smilkinyje, apie akis, veržia ir skauda akį (dažniau vieną), labai pablogėja rega, pykina, vemiama, – tai glaukomos priepuolis, reikalinga skubi akių gydytojo pagalba.
 

Lietuvos glaukomos draugija (LGD)

LGD yra savanoriška visuomeninė organizacija, vienijanti akių ligų gydytojus, kurie domisi šia liga – jos etiologija, patogeneze, diagnostika, profilaktika ir kitais klausimais. Draugija buvo įkurta 2000 m. balandžio 25 d. „Draugijos veiklos tikslas, – sako doc. I. Janulevičienė, – yra skatinti ir populiarinti mokslą apie glaukomą, padėti visiems besidomintiems šia oftalmologijos sritimi siekti profesinio tobulėjimo ir bendradarbiavimo bei formuoti visuomenės nuomonę apie šią ligą.“
Taip pat yra susikūrusi glaukoma sergančių pacientų draugija (Nacionalinė Glaukomos Sąjunga), kuri vienija sergančiuosius. Pagrindinis jos tikslas – koordinuoti glaukoma sergančiųjų asociacijų veiklą, padėti valstybei įgyvendinti Nacionalinę sveikatos programą, burti ir šviesti šalies gyventojus bei sergančiuosius glaukoma.Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Pasvalyje ir kituose miestuose yra glaukoma sergančiųjų klubai.
 

Kovo mėnesį – daugiau dėmesio savo akims

Glaukomos atveju aklumas yra visam laikui, nes žūsta regos nervas. Jei žmogus apako, regėjimo sugrąžinti nebegalima. „Tačiau, – pabrėžia doc. I. Janulevičienė, – aklumo sukeltos glaukomos galima išvengti. Jei kiekvienas asmuo bent kartą per 1–2 metus pas akių gydytoją pasitikrintų akis, glaukoma būtų diagnozuojama laiku ir skiriamas veiksmingas gydymas.“
Taigi žmogus turi būti sąmoningas ir pats atvykti pas gydytoją tikrintis. Nors glaukoma paprastai laikoma vyresnio amžiaus žmonių liga, bet suserga ir jauni žmonės, pasitaiko ir įgimtų glaukomų. Yra apie 40 ligos formų, todėl du žmonės gali sirgti glaukoma visiškai skirtingai ir vaistai, tinkantys vienam, nebūtinai tiks kitam.
 

Šiuolaikinės gydymo galimybės

Diagnozavus glaukomą ir metams bėgant, ligos eiga gali keistis – ji gali būti kompensuota, lėtai progresuojančios, stabilios eigos liga, tačiau, žmogui senstant, keičiasi ir akis, o kartu keičiasi ir glaukoma. Galbūt žmogus keletą metų ramiai lašinosi vaistus, o jo liga pasikeitė, progresuoja ir reikia visiškai kitokio gydymo.
Lazerinis gydymas taikomas, kai gydymas lašais nepakankamai efektyvus ir siekiama papildomo akispūdį mažinančio poveikio. Kai glaukomos nulemti pakitimai progresuoja, nepaisant konservatyvaus gydymo, atliekama glaukomos operacija. Tačiau liga lieka net ir išoperavus akį, problemų nesumažėja, gali atsirasti ir kitų akių ligų – katarakta, amžinė geltonosios dėmės degeneracija ir pan. Laiku pradėtas glaukomos gydymas padeda išsaugoti likusias regos funkcijas, bet, deja, negali grąžinti jau prarastų.
 

Pasitikrinti, ar neserga glaukoma, gali kiekvienas

Doc. I. Janulevičienė teigia, kad nepaisant visų diagnostikos ir gydymo galimybių, aklumas sukeltas glaukomos, egzistuoja, o į gydytojus kreipiasi tik 40–60 proc. visų glaukoma susirgusių žmonių. Kadangi liga dažniausiai prasideda perkopus per 40 ar 50, regėjimo pablogėjimas aiškinamas amžiumi ir neskubama kreiptis į gydytoją. Todėl gydytoja kviečia visus nelikti abejingiems savo akims, kuriomis matome pasaulio spalvas, ir bent kartą per metus apsilankyti pas oftalmologą pasitikrinti regėjimą, akių spaudimą, įvertinti akių dugno pakitimus bei akiplotį, kad išvengtumėte ar bent jau sustabdytumėte šios ligos progresavimą.
Daugiau informacijos apie glaukomą www.glaukoma.lt