Storosios žarnos vėžys, kaip ir dauguma kitų vėžio formų, pradinės stadijos dažnai yra besimptomis. Pasak prof. D. Pavalkio, dažniausiai storosios žarnos vėžiu susirgęs žmogus pradeda skųstis naujai atsiradusiais virškinimo sutrikimais, pilvo pūtimu, pasikeitusia išmatų forma, vėliau pastebimas kraujas (tai ypač būdinga tiesiosios ar nusileidžiančios storosios žarnos vėžiui), o ypač kraujingos gleivės išmatose.
Jei pacientas vyresnis nei 50 metų ir išmatose pasirodė kraujo, pagal daugumos Europos šalių rekomendacijas reikia atlikti storosios žarnos tyrimą. Bet kuriuo atveju, pastebėjus išmatose kraują, reiktų nedelsiant kreiptis į gydytojus – šeimos gydytoją, koloproktologą, gastroenterologą. „Ir tikrai nereikia nusiteikti pačiam blogiausiam“, – sako ilgą darbo patirtį sukaupęs medikas.
Pasak jo, apie 95 proc. visų kraujavimų iš virškinamojo trakto yra nevėžinės kilmės. Tačiau be apžiūros ir ištyrimo atsakyti, kuris ligonis kraujuoja dėl vėžio, o kuris – dėl kitų ligų (dažniausiai hemorojaus) negalima. Be to, profesorius pabrėžė, kad jokiu būdu negalima užsiimti savigyda ar gydytis pagal kaimyno rekomendacijas, neįsitikinus, kad nėra tiesiosios žarnos vėžio, kadangi priemonės, kurios padeda sergant hemorojumi, pradžioje padeda ir sergantiems tiesiosios žarnos vėžiu. Kraujavimas iš virškinamojo trakto – tai ne kraujavimas iš piršto. Dažnai žmonės gėdijasi apie savo problemą prasitarti ne tik medikams, bet ir patiems artimiausiems žmonėms. Tačiau būtina suvokti, kad laikas nėra jūsų sąjungininkas ir uždelsus gali būti per vėlu.
Pasak kito pašnekovo Kauno medicinos universiteto Gastroenterologijos klinikos docento Kęstučio ADAMONIO, sergamumas storosios žarnos vėžiu nuolat didėja. Deja, nemaža dalis navikų diagnozuojama per vėlai. Pasak jo, storosios žarnos vėžys nėra pati piktybiškiausia vėžinė liga. Diagnozės nustatymo metu apie 15 proc. ligonių diagnozuojama pirmoji stadija, apie 30 proc. antroji, o likusiems – trečioji ir ketvirtoji vėžio stadijos. „Norėčiau pabrėžti, kad net ketvirtos stadijos vėžiu sergantys ligoniai turi galimybių visiškai pasveikti, nes dabar jau atliekamos išplėstinės radikalios operacijos, taikoma agresyvi chemoterapija ir spindulinė terapija. Bent jau KMUK duomenimis, apie 10 procentų ligonių, sergančių IV stadijos storosios žarnos vėžiu, pasveiksta ir gyvena 5 metus, o tai onkologijoje yra sutartinis pasveikimo laikas. Dar svarbiau yra tai, kad pasveikimo tikimybė sergant I stadijos vėžiu yra daugiau nei 90 proc., o II – apie 70 proc. ir mažėja, todėl ypač svarbu, kad pacientai, pamatę kraują išmatose ar pajutę kitus vėžio simptomus, nedelsdami kreiptųsi į medikus“, – sako doc. K. Adamonis.
Daliai ligonių storosios žarnos vėžys diagnozuojamas atsitiktinai, pvz., diagnozavę mažakraujystę, gydytojai pradeda ieškoti jos priežasties ir, tirdami žarnyną, nustato, kad kraujuoja iš naviko. Pasak Klaipėdos ligoninės proktologo chirurgo-onkologo Prano ŠNIUOLIO, labai specifiniai pirmose stadijose yra slapto kraujo išmatose nustatymo tyrimai, kurie pasako, kad į išmatas kažkur žarnyne, skrandyje ar plonosiose žarnose patenka kraujo. Šis tyrimas padeda atrinkti ligonius, kuriems nepasireiškia simptomų ir kuriems reiktų atlikti endoskopinį tyrimą. Patys tiksliausi yra endoskopiniai tyrimai. Nors žmonės jų nemėgsta, bet diagnozės nustatyti neatliekant endoskopinio storosios žarnos tyrimo negalima. Šios procedūros metu vėžio diagnozei patvirtinti atliekamas histologinis ištyrimas mikroskopu, įvertinant auglio struktūrą. Pasak jo, visuomenėje vyrauja neigiama nuomonė apie kolonoskopijos skausmingumą, todėl būtina pasakyti, kad prieš procedūrą atliekama paviršinė narkozė ir pacientas nieko nejaučia. Yra naujas storosios žarnos ligų diagnostikos būdas – endoskopinė kapsulė (pacientas ją nuryja), tačiau ji brangi, ir pacientas turi pats nusipirkti apie du tūkstančius litų kainuojančią kapsulę. Labai informatyvus tyrimas yra kompiuterinė kolografija, kuri atliekama Klaipėdos univesiteto ligoninėje, be to, neprarado savo efektyvumo ir rentgenologinis žarnyno tyrimas.
Nors ligos išsivystymą lemiantys veiksniai nėra gerai žinomi, tačiau, prof. D. Pavalkio teigimu, yra aišku viena – didesnė nei vidutinė rizika susirgti storosios žarnos vėžiu yra žmonėms su tam tikru paveldimumu. Beveik visiems, kuriems diagnozuojama storosios žarnos polipozė, per gyvenimą ir palyginti jauname amžiuje išsivysto storosios žarnos vėžys. Taip pat didesnė rizika susirgti storosios žarnos vėžiu yra ligoniams, gydytiems radioterapija dėl gimdos kaklelio ar prostatos vėžio, bei tiems, kurie prieš tai sirgo storosios žarnos vėžiu ir jau buvo pasveikę. Be to, rizikos veiksniais, didinančiais tikimybę susirgti storosios žarnos vėžiu, laikoma dieta, kurioje yra mažai ląstelienos ir daug riebalų, bei vidurių užkietėjimai, uždegiminės storosios žarnos ligos, tokios kaip nespecifinis opinis kolitas. Profesoriaus teigimu, vienintelė žinoma šios vėžio formos profilaktikos priemonė yra daug ląstelienos turinti dieta. Suaugusiems rekomenduojama suvalgyti apie 30 g skaidulų per dieną. Didelį skaidulų kiekiai yra sėlenose, vaisiuose ir daržovėse, neskaldytuose grūduose, neskaldytų grūdų duonoje ir kituose produktuose. Tačiau, pasak prof. D. Pavalkio, būtina įsidėmėti, kad storosios žarnos vėžys yra tokia liga, kurios pagrindinė profilaktikos priemonė yra ligos nustatymas esant ikivėžinėms, polipo arba gerybinio auglio stadijoms.
Pasak prof. D. Pavalkio, pagrindinis storosios žarnos vėžio gydymo metodas yra chirurginis, tačiau paskutiniu metu vis dažniau taikomas tiesiosios žarnos vėžiu sergančiųjų gydymas iki operacijos – spindulinis arba jo derinys su chemoterapija. Nustačius ligą, beveik visais atvejais reikalinga operacija. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie laparoskopines (mažai traumuojančios) tiesiosios žarnos navikų operacijas. Pvz., KMUK Koloproktologijos sektoriuje per metus atliekama per 200 storosios žarnos navikų šalinimo operacijų ir naudojamos visos reikalingos technologijos, atliekamos visos įmanomos ir – svarbiausiai -– tam ligoniui reikalingos operacijos. Tačiau svarbiausia tai, kad ligonio gyvenimo kokybė nukenčia tik pirmąjį pusmetį po operacijos, o, praėjus 1 metams, jų gyvenimo kokybė visiškai nesiskiria nuo prieš tai buvusios. Mitybos keitimas irgi yra tik pirmų savaičių po operacijos reikalas, nes, sugijus žaizdoms, jei nėra didelių sąaugų pilve, ligoniai gali pereiti prie normalaus įprasto maitinimosi režimo.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau