Apie glaukomą

Kodėl svarbu žinoti, kas tai yra glaukoma?

Glaukoma – tai akių liga, kuria sergant negrįžtamai pažeidžiamos regos nervo skaidulos, atsiranda akipločio pakitimai. Šie pakitimai dažniausiai vystosi tiems žmonėms, kurių akispūdis yra didesnis, nei 21mmHg. Tačiau tai nereiškia, kad visi, kuriems akispūdis yra normalus, glaukoma negali susirgti. Retais atvejais glaukoma vystosi net ir tada, kai akispūdis yra normalus. Tai vadinama normalaus akispūdžio glaukoma.

Kas atsitinka, sergant glaukoma?

Tam tikro dydžio akispūdis yra reikalingas akies formai ir normaliai funkcijai palaikyti. Normalus akispūdis kiekvienam žmogui yra individualus. Pvz., jei vienam žmogui 20mmHg akispūdis yra normalus, kitam su tokiu akispūdžiu jau gali vystytis glaukomai būdingi pakitimai ir atvirkščiai – kai kuriems žmonėms glaukominiai pakitimai nesivysto net ir kai akispūdis pakyla iki 22 ar 24mmHg. Tai yra vadinama akių hipertenzija.
Kai akispūdis yra akiai per didelis, vystosi tinklainės ganglinių ląstelių pažeidimas. Pačioje ligos pradžioje, kai pakitimai yra labai nedideli, jų negalima aptikti jokiais tyrimo metodais. Kada pažeidimas apima didesnes ląstelių grupes, jis gali būti aptinkamas atliekant skenuojančios lazerinės oftalmoskopijos, lazerinės poliarimetrijos ar optinės koherentinės tomografijos tyrimą. Šiais tyrimais galima nustatyti tinklainės nervinių skaidulų sluoksnio pažeidimą ankstyvose stadijose, kai regėjimo sutrikimai dar neaptinkami.
Kai pažeidžiama daugiau nervinių skaidulų, atsiranda akipločio pakitimai. Nedidelius akipločio pakitimus, kurių pacientai nejaučia, galime nustayti atliekant kompiuterinius akipločio tyrimus. Specialiūs sudėtingi testai, kurių metu regėjimo laukas tiriamas mėlyna – geltona spalva, padeda nustatyti pačius ankstyviausius pakitimus.
Deja, Lietuvoje šiuolaikinės ankstyvos glaukomos diagnostikos galimybės dar yra labai ribotos, nes naujiems tyrimo metodams dažniausiai reikalinga ir sudėtinga, moderni, brangi aparatūra.
 

Kuo skundžiasi glaukoma sergantis žmogus?

Dažniausiai paireiškia taip vadinama atviro kampo glaukoma (atviro kampo glaukoma – tai glaukomos forma, kai akies priekinės kameros kampe nėra anatominių kliūčių skysčiui iš akies ištekėti). Ankstyvose susirgimo stadijose pacientai blogai nesijaučia ir nusisikundimų dėl regėjimo neišsako. Glaukomai būdingi nusiskundimai atsiranda tik tuomet, kai jau prarasta daugiau kaip pusė regėjimo lauko ir nukenčia ryškus (centrinis) matymas.
Retesnė yra uždaro kampo glaukoma. Sergant uždaro kampo glaukoma rainelės šaknis uždaro priekinės kameros kampą ir neleidžia skysčiui nutekėti iš akies. Skystis akyje kaupiasi, akispūdis didėja, dėl to išsivysto glaukomos priepuolis. Esant glaukomos priepuoliui, pradeda labai skaudėti akį (arba abi akis), galvą arba vieną galvos pusę, gali atsirasti pykinimas, vėmimas. Akis parausta, matymas pablogėja. Glaukomos priepuolis savaime nepraeina ir turi būti nedelsiant gydomas. Priepuoliui užsitęsus, negrįžtamai prarandamas regėjimas.
 

Kodėl yra svarbi ankstyva glaukomos diagnostika?

Akies tinklainėje yra ląstelės, kurios šviesos impulsą paverčia nerviniu impulsu. Regos nervo skaidulomis nervinis impulsas keliauja į smegenyse esančias regėjimo suvokimo zonas. Sergant glaukoma pažeidžiamos regos nervo skaidulos – sutrikdomas akyje susidarančio vaizdo perdavimas į smegenis. Šis procesas yra negrįžtamas. Žuvusių nervinių skaidulų atstatyti gydant negalima. Todėl, gydant glaukomą, galima tik apsaugoti nuo tolimesnio regėjimo pablogėjimo (nervinių skaidulų praradimo). Kuo anksčiau glaukoma diagnozuojama, tuo yra daugiau galimybių gydant išsaugoti regėjimą.
 

Kaip glaukoma diagnozuojama?

Akių gydytojas visiems pacientams, vyresniems nei 40 metų amžiaus profilaktiškai pamatuoja akispūdį ir apžiūri akių dugną – regos nervo diską. Jei yra glaukomos įtarimas – atliekamas kompiuterinis akipločio tyrimas, kuris yra pakankamai jautrus ankstyviems glaukomai būdingiems pakitimams nustatyti. Jei reikia – atliekami sudėtingesni – tinklainės nervinių skaidulų sluoksnio tyrimai lazeriniu poliarimetru ar optiniu koherentiniu tomografu.
Jei yra neaišku, ar yra glaukoma, šie tyrimai gali būti pakartojami po keleto mėnesių.
 

Kaip gydoma glaukoma?

Glaukomą pradedama gydyti akių lašais, kuriuos reikia lašinti pagal gydytojo paskyrimą. Prostaglandinų lašai yra lašinami vieną kartą vakare. Geriausiai tai daryti prieš einant miegoti, tuo pačiu metu. Kiti vaistai – betablokatoriai, karboanhidrazės inhibitoriai – lašinami du kartus dienoje. Kai kurie vaistai yra sudėtiniai – t.y. viename tirpale yra dviejų rūšių vaistai. Jei akių spaudimas nemažėja, gali būti skiriami kelių rūšių lašai. Jei ir tuomet akispūdis pakankamai nesumažėja – kai kuriuos pacientus galima gydyti lazeriu. Jei šios priemonės nepadeda – atliekama operacija.
Reikia atsiminti, kad operacija glaukomos nepašalina, o tik sumažina aukštą spaudimą akyje. Po operacijų, net ir jei nereikia lašinti akispūdį mažinančių lašų, reikia toliau tikrintis pas akių gydytoją.
 

Kaip reikia gydytis?

Glaukoma – klastinga liga. Ji nesukelia ryškių nusiskundimų, kol negrįžtamai prarandama didelė dalis regėjimo funkcijų, taigi pirmiausiai labai svarbu, kad sergantysis suprastų, kokia tai liga ir kaip ji pažeidžia regėjimą. Glaukoma neišgydoma, todėl nustačius glaukomos diagnozę, ji lieka visą gyvenimą. Glaukomos gydymo tikslas – išsaugoti sergančiojo regėjimo funkcijas visam likusiam gyvenimui, todėl kartais gydymo taktiką lemia ir tikėtina paciento gyvenimo trukmė –t.y. gydymo taktika 40 metų ir 90 metų pacientui gali skirtis.
Nustačius glaukomos diagnozę nukenčia paciento gyvenimo kokybė. Ji pasikeičia ne vien dėl to, kad nustatoma liga, kuri gali sukelti aklumą, tačiau ir gydymosi pobūdis. Paskyrus akių lašus, juos reikia pastoviai lašinti – kasdien, visą likusį gyvenimą.
Aktyvia kasdienine veikla užsiimantiems žmonėms kartais sunku suderinti pastovų lašų lašinimą ir savo gyvenimo būdą. Reikia suprasti, kad būtina vaistus lašinti kasdien tuo pačiu metu, nes būtina paros bėgyje palaikyti patovų sumažintą akispūdį, kuris apsaugotų nuo tolesnio regėjimo praradimo.
Vaistus vartojant nereguliariai, pamirštant įsilašinti ar vartojant ne tuo pačiu laiku, atsiranda akispūdžio pakilimo epizodai, kurie taip kaip ir padidintas akispūdis, skatina glaukomos progresavimą.
Todėl rekomenduojama naudoti garsinius priminimus (telefono, laikrodžio skambėjimas), susieti lašų įsilašinimą su kai kuriais pastoviais įpročiais – pvz. lašinti po vakarienės, prieš miegą ir t.t.
Vyresnio amžiaus, ypač vieni gyvenantys pacientai susiduria su sunkumais įsilašinant lašus. Kai kurių vaistų įlašinimą palengvina specialūs prietaisai – lašintuvai. Vaistų buteliukas yra įstatomas į lašintuvą, kuris nukreipiamas į akies paviršių, atremiant jį į akiduobės sieneles – taip lašinamą lašą lengviau užlašinti ten, kur jis turi patekti – ant akies paviršiaus.
Vaistų lašinimo dažnumas priklauso nuo to, kokiais vaistais yra gydoma, kiek rūšių ir kokios vaistų formos yra vartojamos. Patogiau yra pacientams, kurie gydymui naudoja vieną kartą vakare lašinamus lašus (prostaglandinus ar prostaglandinų – beta adrenoblokatorių mišinius). Tačiau kai šie vaistai nėra pakankamai efektyvūs, pacientai negali vartoti šių vaistų ar reikia didesnio akispūdį mažinančio poveikio – gydymas tampa nepatogus, nes vaistus reikia lašinti du kartus dienoje ir dviejų ar net trijų skirtingų buteliukų.
 

Apie glaukomą yra daug mitų. Reikia žinoti, kad:

· Glaukomos nesukelia stresas ar įtempas darbas
· Glaukoma nesivysto dėl blogos mitybos ar vitaminų trūkumo
· Glaukoma nėra vėžys
· “Naudojant” akis – glaukoma nepablogėja
· Net jei labai gerai matai – gali sirgti glaukoma

Jeigu sergate glaukoma reikia:
· Reguliariai tikrintis akių būklę
· Nuolatos lašinti gydytojo paskirtus akių lašus
· Turėti lašų atsargą, jei planuojate išvykti
· Tiksliai laikytis gydytojo paskyrimų
Reikia prisiminti, kad gydant glaukomą vien gydytojo žinių ir pastangų nepakanka. Pacientas turi suprasti ligos sukeliamas pasekmes, tiksliai laikytis gydytojo rekomendacijų, nes tik bendromis – gydytojo ir paciento pastangomis galima išsaugoti regėjimą visam likusiam gyvenimui.