Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Ne tik moterų liga

Ne tik moterų liga

Ligoninės koridoriuje sutikau pažįstamą. Pasisveikinom ir šnekėdami ne itin reikšmingais sakiniais ėjome koridoriumi. Ties vienu iš kabinetų pažįstamas stabtelėjo. Tame kabinete dirba vienas iš specialistų, kurio duris praveria dažniausiai moterys. Dažniausiai, bet ne visada. Mano pažįstamas – ne vienintelis vyras, kuriam buvo diagnozuotas krūties vėžys.
 

Visa tiesa apie…


Šia liga serga tik moterys
Retai, bet vyrai taip pat serga krūties vėžiu. Lietuvoje kasmet krūties vėžys diagnozuojamas 15 vyrų.
Man per anksti jaudintis dėl krūties vėžio
Vyresnės moterys šia liga serga dažniau, tačiau, deja, nei viena jauna mergina nuo šios ligos nėra apsaugota.
Šeimoje niekas nesirgo krūties vėžiu, todėl ir man jaudintis neverta
Didžioji dalis žmonių, kuriems diagnozuojamas krūties vėžys, anksčiau niekad nėra susidūrę su šia liga artimiau, t.y. jų šeimoje šia liga nebuvo sergama. Nors, jei krūties vėžiu sirgo jūsų mama, sesuo ar močiutė, – ligos rizika kur kas didesnė.
Jei susirgsiu krūties vėžiu, man pašalins krūtįKrūties pašalinimas atliekamas ne visada. Jei vėžys diagnozuotas ankstyvos stadijos, gali būti šalinami tik pažeisti audiniai.
Stambių krūtų savininkės krūties vėžiu serga dažniau
Didelės krūtys nėra rizikos veiksnys. Tačiau dėl storesnio audinių sluoksnio sunkiau apčiuopti mazgelį.
Įdubęs spenelis – neabejotinas vėžio požymis
Įdubęs spenelis – vienas iš galimų šios ligos požymių, tačiau tai nėra diagnozė. Į medikus reikia kreiptis pastebėjus, kad anksčiau buvęs normalus spenelis įdubo. Tačiau, jei spenelis toks yra nuo mažumės, labiausiai tikėtina, kad tokią jo formą nulėmė kitos priežastys.
Man neskauda, tai negali būti vėžys
Dažniausia ankstyvos stadijos piktybiniai krūties navikai nesukelia jokių nemalonių pojūčių.
Kasmet atliekant mamogramą organizmas gauna per didelę apšvitos dozę ir kaip pasekmė išsivysto krūties vėžys
JAV radiologų draugijos (American College of Radiology) duomenimis, mamograma teikia kur kas daugiau naudos nei padaro žalos, kadangi apšvitos dozė, kurią tyrimo metu gauna moteris, tiesiog minimali.
 

Simptomai, dėl kurių verta susirūpinti:


· nebūdingas audinių sustandėjimas ar gumbelis krūtyje ar pažastyje;
· bet koks krūties formos ar dydžio pasikeitimas;
· nebūdingos išskyros iš spenelio;
· krūties spalvos ar standumo pokyčiai, spenelio aureolės, spenelio pokyčiai.

 

Neišgalvota istorija


Aldona 2004 metų rugpjūtį krūtyje užčiuopė mažytį „žirnelį“. Po kelių dienų kreipėsi į ginekologą, tačiau gydytoja perspėjo, kad ji nėra krūties ligų specialistė, ir parašė siuntimą į onkologijos centrą, įrašiusi krūties vėžio diagnozę. Tiesa, gydytoja perspėjo Aldoną, kad jaudintis kol kas dar per anksti, bet „apsidrausti“ tikrai verta. Diagnozė pasitvirtino. Moteris jau buvo vyresnio amžiaus, prasidėjusi menopauzė, mazgelis krūtyje augo gana greitai ir vos po poros mėnesių jis buvo jau 3x1,5 cm dydžio. Buvo atlikta operacija. Tiesa, pašalino ne visą krūtį, o tik tą dalį, kur buvo rastas auglys, bei sritinius limfmazgius. Po chirurginio gydymo jai buvo paskirta chemoterapija. Dabar Aldona jaučiasi puikiai ir sako: šia liga sirgti nebaisu, bent jau aš nejaučiau jokių skausmų ar kitų grėsmingų simptomų. Tik norinčioms gyventi ir, kaip sakoma reklamoje, „pamatyti vaikų vestuves“ reikia laiku išsitirti ir neuždelsti gydymo pradžios.
 

Pati sau mamologė


· Krūtis reikia pasitikrinti vieną kartą per mėnesį, tuo pačiu metu, maždaug 6–12 ciklo dieną (pirmąja menstruacinio ciklo diena laikoma ta diena, kai prasideda menstruacija).
· Šią procedūrą patogiausia atlikti išsimaudžius duše ir stovint prieš didelį veidrodį gerai apšviestoje patalpoje.
· Pirmiausia krūtis reikia apžiūrėti. Pakelkite rankas už galvos ir atkreipkite dėmesį į bet kokius pasikeitimus (paraudimą, formos pasikeitimą, spenelius ir t.t.).
· Vieną ranką laikykite už galvos, o kita čiuopkite krūties audinį. Kad nepraleistumėte nei vieno centimetro, geriausia tai daryti sistemingai pradedant čiuopti nuo spenelio. Krūtį čiuopkite tarsi brėždamos apskritimus. Audinys turi būti vienodo standumo, neskausmingas.
· Patikrinkite, ar iš spenelio nesiskiria išskyros, tuo tikslu dviem pirštais kelis kartus paspauskite ties rudojo laukelio kraštais.
· Pastebėję pokyčių, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Juk kuo anksčiau pradėsite gydytis, tuo geresni bus gydymo rezultatai.
 

Tai įdomu


Mokslininkai sukūrė liemenėles, kurios perspės savininkę apie vėžio ląstelių atsiradimą krūtyje. Teigiama, kad silpna elektros srovė padės nustatyti atsiradusias vėžines ląsteles, o nuskenuotas pažeistų vietų atvaizdas bus matomas kompiuterio ekrane. Mokslininkai tikina, kad šios liemenėlės teikia tik naudą, kadangi nežaloja savininkių sveikatos ir nėra radioaktyvios, be to, vėžinius pokyčius gali nustatyti pačioje ankstyviausių stadijų.
Georgetown universiteto mokslininkai (JAV) nustatė, kad merginų ūgis ir svoris gali būti susijęs su tikimybe sirgti krūties vėžiu. Šio tyrimo rezultatai buvo spausdinti žurnale British Journal of Cancer. Pasirodo, kuo merginos aukštesnės ir kuo mažiau sveria – tuo didesnė tikimybė sirgti šia liga. Mokslininkų teigimu, toks dėsningumas gali būti susijęs su į insuliną panašaus augimo faktoriaus koncentracija kraujyje (aukštų lieknų merginų kraujyje koncentracija būna didesnė). Kita vertus, estrogenai, kurių paprastai daugiau apvalesnių formų moterų organizmuose, turi teigiamos įtakos krūties liaukos veiklai.
Atlikus 6 metus trukusį mokslinį tyrimą 9 Europos valstybėse paaiškėjo, kad nėštumo nutrūkimas (abortas, persileidimas) neturi įtakos krūties vėžio išsivystymui. Išsamiai šis tyrimas pateikiamas Tarptautiniame onkologiniame žurnale (International Journal of Cancer). Mokslinio tyrimo metu ištirtos 267 360 moterų, tyrimo metu krūties vėžio diagnozė nustatyta 4,8 tūkstančio moterų. Išvadose pateikiama, kad vieną ar kelis nėštumo nutraukimus patyrusios moterys krūties vėžiu sirgo ne dažniau nei moterys, kurioms niekada nebuvo atlikta tokių procedūrų. Kita vertus, moterims, patyrusioms du ir daugiau savaiminių persileidimų, rizika sirgti krūties vėžiu padidėja labai nedaug.
Sven Cnattingius ir jo kolegos iš Karolinska Institutet (Švedija) tyrė veiksnius, netiesiogiai atspindinčius hormonų fono pokyčius (placentos svoris, naujagimio svoris, nėštumo komplikacijos) bei krūties vėžio riziką. Moterys, kurių placentos svoris pirmo nėštumo metu buvo 500–699 g, o antro nėštumo metu didesnis nei 700 g, krūties vėžiu rizikavo susirgti labiau nei tos, kurių placentos abiejų nėštumų metu svėrė mažiau kaip 500 g. Jei dviejų nėštumų metu placentos svoris viršija 700 g, rizika sirgti krūties vėžiu padidėja 38 proc.

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2025. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2025. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS