Flebologija iš arčiau apie venų ligas ir jų gydymą

Ligos atsiradimą lemia daugelis priežasčių

Kojų nuovargis, sunkumas ir tinimas gali atsirasti ne tik dėl kojų raumenų nuovargio, bet neretai – sutrikus kojų venų kraujotakai. Jeigu kraujas sunkiau nuteka širdies link, išryškėja poodinės venos – ypač antrą darbo dienos pusę, kojos darosi sunkios ir tinsta – ilgiau pastovėjus, pasėdėjus ar pavaikščiojus.
Veninė kojų kraujotaka blogėja dėl nuolatinio stovimo ar sėdimo darbo, antsvorio, nejudrumo. Tai aktualu žmonėms, kurie kiaurą dieną nepakyla nuo rašomojo stalo (biurų tarnautojos, buhalterės, mokytojos, gydytojos ir t.t.), arba kurie visą dieną praleidžia „ant kojų“ (pardavėjos, kirpėjos, vaistininkės, slaugytojos).
Manoma, kad kojų paviršinių venų išsiplėtimas – varikozė – vargina 30 proc. moterų ir 15 proc. vyrų. Dažnai venų varikozė moterims išsivysto nėštumo metu. Tuomet išskiriami hormonai, atpalaiduojantys lygiuosius raumenis ne tik gimdos, bet ir vidinės venos sienelės. Didėjanti gimda mechaniškai gali spausti klubines venas. Venų sienelių prasiplėtimas nėštumo metu ir padidėjęs pasipriešinimas stambiose pilvo venose pagreitina varikozės progresavimą. Po gimdymo pakitimai dalinai sumažėja, tačiau retai išnyksta visiškai. Kito nėštumo metu ir po gimdymo negalavimai vėl atsinaujina.
Menopauzė, kai raumenų tonusas sumažėja, gali būti kritinis amžius ir dėl varikozės rizikos.
Vidurių užkietėjimas, antsvoris taip pat trikdo veninę kraujotaką, sudaro sąlygas veninio kraujo sąstoviui pilvo ertmėje.
Esant pėdos deformacijoms, plokščiapadystei, sąnarių ligoms, taip pat avint aukštakulnius batelius, blogėja veninio kraujo nutekėjimas iš kojų (nes ne visu pajėgumu dirba blauzdos raumenų „siurblys“). Todėl venos plečiasi, sutrinka venų vožtuvų funkcija.
Venų varikozė nepriklauso nuo amžiaus, ji gali prasidėti net ankstyvoje jaunystėje, ypač jei yra įgimtų venų ir jų vožtuvų pakitimų. Turi reikšmės genetiniai veiksniai. Dalis žmonių polinkį sirgti kraujagyslių ligomis paveldi. Jų kraujagyslių sienelės yra silpnos.
Viena pavojingiausių būklių – kojų venų tromboflebitas (išsivysto aplinkinių audinių uždegimas, venoje susidaro krešulys). Paviršinių kojų venų išsiplėtimas (varikozė) – viena dažniausių ligų.
 

Gydymas dažniausiai kompleksinis

Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus sprendžiama, ar gydyti konservatyviai (skiriant medikamentų, tinkamą judėjimo aktyvumą, kompre-sinę terapiją ir kt.), ar radikaliai, t.y. ar reikia operuoti.
Jei nebūtina operuoti, skiriama vaistų, kurie gerina kraujo cirkuliaciją, individualiai parenkamos elastinės kojinės. Tinkamai parinkti medikamentai mažina kojų tinimą, slopina kojų tempimo ir sunkumo pojūčius.
Reikia pasakyti, kad vienintelio veiksmingo gydymo metodo, kuris užtikrintų pasveikimą, nėra. Paprastai skiriamas kompleksinis gydymas. Ir po operacijos gali būti reikalingi vaistai, specialus judėjimo aktyvumo režimas, kineziterapija, kompresinė terapija
Tačiau gydymas nepašalina ligos priežasties – genetinio polinkio, taip pat – gyvenimo būdo. Jei pacientas jo nekeičia, problemos ir negalavimai dažniausiai kartojasi.
Gali būti taikoma skleroterapija – į veną suleidžiama tam tikrų medžiagų, jos sukelia vietinį uždegimą, venos užanka ir išnyksta. Tačiau šis metodas taikytinas palyginti retai. Tokias procedūras gali atlikti tik licenciją turintis specialistas, įstaigose, kurios akredituotos tokiai veiklai (paprastai – su visomis reanimacijos priemonėmis), nes alergiškiems pacientams gali išsivystyti šoko būsena.
 

Kojų venų ligų komplikacijos

Dažniausia komplikacija – trofinės opos. Jos yra infekcinių ligų, pvz., rožės, sukėlėjų patekimo į organizmą „vartai“. Iki 90 proc. trofinių opų įmanoma išgydyti.
 

Liga diagnozuojama atlikus tyrimus

Pirmiausia atliekama apžiūra. Taip pat gali būti atliekami invaziniai (kai reikia „įeiti“ į organo, šiuo atveju – kraujagyslės, vidų) tyrimai ir neinvaziniai tyrimai (kurie atliekami nepažeidžiant organizmo vientisumo).
Neinvazinis tyrimas – tai echoskopija. Tai greitas, informatyvus, pacientui visiškai nepavojingas tyrimas, atliekamas ambulatoriškai. Retais atvejais, kai aukščiau minėti tyrimai neinformatyvūs, atliekamas invazinis tyrimas, į venos spindį suleidžiant kontrastinės medžiagos ir stebint rentgeno ekrane.
 

Narkotikai ir venų ligos

Pastaruoju metu daugiau dėmesio skiriama sparčiai plintančios narkomanijos prevencijai. Tai būtina. Narkomanai dūriais pažeidžia venas, atsiranda tinimų, šlapiuojančių opų (nuolatinės infekcijos židinių), gali išsivystyti kraujo užkrėtimas. Opos sunkiai gydomos, o ligonių pasveikimo prognozė neaiški. Tokie asmenys dažniausiai tik po laiko suvokia savo klaidas. Jų sveikata jau būna visam laikui pašlijusi. Tik bendromis buvusių narkomanų, jų artimųjų ir medikų pastangomis galima padėti. „Veiksmingiausia prevencijos akcija, – sakė vienas žmogus, vartojęs narkotikus, – būtų palikti mus, paliegusius, su negyjančiomis žaizdomis, žmonių gausiai lankomose vietose bent kelioms valandoms, kad žmonės pamatytų narkomanijos – save naikinančio elgesio – pasekmes“.
 

SŽ pataria

Jei norite išvengti ligos
Negydoma ar nepakankamai gydoma liga gali komplikuotis blauzdos opa, rože, kraujavimu iš veninio mazgo, tapti piktybinė. Ypač pavojinga komplikacija – giliųjų kojų venų trombozė, kuri gali baigtis mirtina plaučių arterijos embolija. Svarbu laiku ir tinkamai gydyti.
Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į limfos apytakos sutrikimus. Jų komplikacijos – rožė ir dramblialigė. Rožė yra užkrečiama arba infekcinė odos liga. Jos atkryčiai ir paūmėjimai, kurie tęsiasi visą gyvenimą, savo ruožtu blogina žmogaus limfinės sistemos būklę (turi įtakos dramblialigei išsivystyti).
Esant pradinei lėtinio veninio nepa­­kan­kamumo stadijai, iš dalies sutrikus limfos cirkuliacijai, rekomenduojamos profilaktinės priemonės ir medikamentinis gydymas.
• Kompresinė terapija. Reikėtų nešioti specialias elastines kojines arba pėdkelnes.
• Tepalų, kurių sudėtyje yra heparino (pvz., Lioton), naudojimas.
• Venotoninių preparatų vartojimas.
• Tinkamas darbo ir poilsio režimas (ypač didesnės rizikos sirgti venų ligomis asmenims).
• Reikia gydyti būkles ir ligas, kurios sukelia veninio kraujo sąstovį. Pavyzdžiui, sergant plokščiapadyste, kojų pirštų iškrypimu, kojų sąnarių ligomis būtina pasikonsultuoti su ortopedu ir numatyti, ar pakaks ortopedinės avalynės, įdėklų į batus, ar būtina operacijos būdu koreguoti pado skliautą.
• Jeigu gydytojas paskyrė, reikia vartoti kraujo krešumą mažinančių vaistų.
• Venų išsiplėtimu sergančios moterys būtinai turi pasikonsultuoti su kraujagyslių chirurgu, jei planuoja nėštumą ar ketina vartoti hormoninės kontracepcijos priemones (dėl galimos komplikacijų rizikos).
• Dėvimi rūbai ir avalynė neturi varžyti judesių.
• Antsvoris bei nutukimas lemia ir kraujagyslių ligų eigą, neretai – ir išsivystymą (nes daro įtaką arterijų spindžio mažėjimui ir veninio kraujo sąstoviui).
• Flebologai ir angiologai (pastarieji – tai arterijų ligų specialistai) pastebi, kad rūkymas kaip reiškinys jaunėja ir moteriškėja. Rūkymas yra pagrindinė sunkaus arterijų pažeidimo – susiaurėjimo, užakimo, aterosklerozės bei Reno ligos (lot. Mr. Renaudy) – priežastis. Gydant arterijų ligas, pirmasis ir svarbiausias reikalavimas pacientui – mesti rūkyti. Kitaip gydymas nebus veiksmingas. Kaip sakė Hipokratas, tik paciento ir gydytojo sąjunga gali nugalėti ligą.