Sergančiųjų reumatoidiniu artritu nemedikamentinio gydymo programa

Sergant reumatoidiniu artritu sąnarių pažeidimas ir negalia per 10-20 metų lėtai progresuoja. Koreliacija tarp sąnarių pažeidimo ir negalios pasiekia maksimumą maždaug po 8 metų nuo ligos pradžios. Tyrimai parodė, kad daugumos ligonių būklė pagerėja, kai gydymo programa sudaroma kiekvienam pacientui individualiai. Svarbu, kad pacientas aktyviai ir visavertiškai dalyvautų planuojant ir skiriant gydymo priemones.
Pagrindiniai reumatoidinio artrito gydymo programos tikslai yra skausmo mažinimas, sąnarių judesių amplitudės išlaikymas ir didinimas, raumenų stiprinimas, sąnarių deformacijų išvengimas, jau esamų deformacijų korekcija ir ligonių gyvenimo kokybės gerinimas. Gydymo taktika priklauso nuo ligos trukmės, aktyvumo ir individualių ligonio savybių.
Gydytojai turėtų didinti ir paciento atsakomybę už gydymo rezultatus. Į gydymo programą reikėtų įtraukti ir savarankišką gydymąsi.
Gydymo programa susideda iš:
1. Medikamentinio gydymo.
2. Pacientų mokymo.
3. Fizinių pratimų.
4. Fizioterapijos priemonių.
5. Sąnarių tausojimo.
6. Kompensacinių priemonių ir įtvarų
pritaikymo bei naudojimo.
7. Taisyklingos mitybos.
8. Skausmo malšinimo.
 

Pacientų mokymas

Pacientų mokymas – tai pirmas žingsnis gydant artritą. Mokymas yra gydymo piramidės pamatas, kuriuo grindžiama visa gydymo programa. Tai pigus, neturintis nepageidaujamo poveikio metodas, priimtinas ligoniams, jų šeimos nariams ir gydytojams.
Ligonius reikia pradėti mokyti ne tik tada, kai sunkiai pažeisti sąnariai, bet ir esant ankstyvai ligos stadijai – taip sulėtinamas ligos progresavimas (vėliau nustatomi radiologiniai pokyčiai). Gydant pacientus pravartu pateikti žinių apie reumatoidinį artritą, paaiškinti, kaip tausoti sąnarius, kada ir kaip naudoti pagalbines ir kompensacines priemones, įtvarus, patarti, kokius daryti fizinius pratimus. Mokymo programa yra vienodai efektyvi tiek esant dideliam, tiek ir mažam ligos aktyvumui.
Mokymo rezultatai priklauso ir nuo informacijos pateikimo. Formalus ligonių mokymas nepagerina jų sveikatos.
Mokymo programos tikslas yra padėti ligoniams pakeisti elgseną, todėl efektyvūs mokomieji, t.y. elgesio metodai. Taikant pastarąjį būdą daugiau laiko skiriama savarankiškam ligonių gydymuisi, pakartotinėms demonstracijoms, gautai informacijai pakartoti, įgytiems įgūdžiams įtvirtinti, namų programai sudaryti ir jai įdiegti į kasdienį gyvenimą.
Pacientams būtina pabrėžti, kad fiziniai pratimai ir sąnarių tausojimas turi tapti jų kasdienio gyvenimo dalimi.
 

Fiziniai pratimai

Fizinis aktyvumas sergant reumatoidiniu artritu yra svarbi priemonė uždegimui ir skausmui mažinti, funkcijoms išsaugoti ir gerinti. Mokslinių tyrimų rezultatai įrodė, kad fiziniai pratimai neblogina sergančiųjų reumatoidiniu artritu būklės. Atliekant pratimus liga nesuaktyvėja, uždegimas nesustiprėja.
Fiziniai pratimai naudingi, nes juos atliekant: sąnariai išlieka judrūs, sustiprėja raumenys, būna stabilesni sąnariai ir stipresni kaulai, lengviau atlikti kasdienius darbus, pagerėja bendra savijauta (pagerėja miegas, širdies darbas, sumažėja depresija).
Rekomenduojami įvairių tipų pratimai. Dažniausiai taikomi šie:
1. Sąnarių judesių amplitudę palaikantys pratimai.
2. Raumenis stiprinantys pratimai: izometriniai ir izotoniniai.
3. Ištvermę didinantys pratimai: vaikščiojimas, pratimai vandenyje ir plaukimas, važiavimas dviračiu, geriau stacionariu.
Tinkamiausias laikas pratimams – kai sąnariai mažiausiai sustingę ir skausmingi ir kai pacientas turi pakankamai laiko jiems atlikti. Jei po pratimų sąnarius skauda ilgiau negu dvi valandas arba jeigu kitą dieną skausmas ir sąnarių sustingimas didesnis negu paprastai, reiškia, kad ligonis per stipriai mankštinosi ar dirbo.
Rekomenduojami pratimai ir jų intensyvumas priklauso nuo ligos aktyvumo ir sąnarių pažeidimo.
 

Fizioterapijos priemonės

Vakarų šalių literatūroje iš fizioterapijos priemonių dažniausiai minima balneoterapija (gydymas mineraliniais vandenimis), termoterapija ir lazerio terapija, gerokai rečiau – elektros procedūros. Rytų Europos šalių mokslininkai rekomenduoja taikyti elektros procedūras visose reumatoidinio artrito stadijose.
Balneoterapija – tai viena iš seniausių artrito gydymo būdų. Vienas iš šios terapijos tikslų – mažinti sąnarių skausmą ir pagerinti ligonio savijautą. Nors ji gana plačiai taikoma ir gauta teigiamų gydymo rezultatų, vis tik vienareikšmiškai teigti apie teigiamą balneoterapijos poveikį dėl mokslinių tyrimų trūkumo dar negalima.
Fizioterapijoje gana plačiai taikoma žemo dažnio lazerio terapija. Lazerio terapijos efektyvumas reumatoidiniam artritui gydyti irgi dar nėra iki galo įrodytas, taip pat trūksta duomenų apie taikytiną lazerio bangos ilgį, gydymo trukmę, dozę bei procedūros taikymo vietą, kad būtų gautas maksimalus teigiamas gydymo efektas. Po lazerio terapijos sumažėja skausmas, sutrumpėja rytinis sąnarių sustingimo laikas, tačiau nepakinta sąnarių judesių amplitudės, sąnarių tinimas. Reumatoidinio artrito atveju lazerio terapiją rekomenduojama taikyti mažiausiai 4 savaites.
Rusų autoriai siūlo ir elektrinės fizioterapijos procedūras. Ūminiu periodu – UAD (ultraaukšto dažnio terapija), vėliau elektroforezę su analginu, acetilsalicilo rūgštimi, novokainu, hidrokortizonu ir kitais medikamentais. Uždegimui sumažėjus – ultragarso terapiją, magnetoterapiją. Esant minimaliam ligos aktyvumui ir artralgijoms, tinka sinusinės moduliuotos arba diadinaminės srovės.
Šiluma ir šaltis, kaip papildoma gydymo priemonė, dažnai taikoma sergantiesiems sąnarių ligomis. Vietinės procedūros yra populiaresnės už bendrąsias. Šiluma atpalaiduoja sąnarius ir raumenis, mažina skausmą ir sąnarių sustingimą, pagerina kraujotaką. Ją rekomenduojama naudoti skausmui ir raumenų spazmui mažinti, esant sumažėjusioms sąnarių judesių amplitudėms.
Veikiant šalčiui susitraukia kraujagyslės, todėl mažėja organizmo atsakas į ūminį uždegimą. Dėl padidėjusio skausmo slenksčio sumažėja skausmas. Ledo dedama, kai yra tinimas, raumenų spazmas, ūminis artritas ar traumos. Kaip rodo patirtis, pacientai labiau mėgsta šilumos negu ledo procedūras. Šiluma dedama 15-20 minučių, ledas – 10 minučių. Kadangi nebuvo nustatyta žalingo šilumos ar ledo poveikio, tokias procedūras pacientai gali savarankiškai atlikti namuose.
 

Sąnarių tausojimas

Smarkus sąnarių ir raumenų funkcijos sumažėjimas mažina sergančiųjų reumatoidiniu artritu darbingumą ir gebėjimą apsitarnauti. Esant neatitaisomoms pirštų deformacijoms, būtina lavinti išlikusias ir kompensacines funkcijas bei pagal galimybes didinti plaštakų jėgą.
Sąnarių tausojimas – tai technika, kurios mokomi reumatoidiniu artritu sergantys žmonės. Tai yra alternatyvių veiksmų naudojimas dirbant kai kuriuos darbus, darbų ribojimas, pagalbinių priemonių ir įtvarų naudojimas, darbo ir poilsio režimo laikymasis ir pan.
Sąnarių tausojimo tikslai: skausmo ir uždegimo bei sąnarių apkrovos, deformacijos rizikos, naudojant kompensacines ir pagalbines priemones, mažinimas, pažeistų sąnarių alternatyvių judesių naudojimas kasdieninėje veikloje.
Pacientai turi išmokti taisyklingos kūno laikysenos, taisyklingai kelti daiktus (daiktą kelti abiem rankomis), kontroliuoti kūno svorį, pritaikyti savo darbo vietą, aplinką (virtuvėje naudoti įrankius ilga rankena, buityje naudoti kuo daugiau elektros prietaisų, kurie pakeistų (palengvintų) rankų darbą, naudoti lengvesnius namų apyvokos daiktus), planuoti dienos darbus ir poilsį (rekomenduojama per dieną atlikti tik vieną namų ruošos darbą: skalbti drabužius arba valyti vonios kambarį), atlikti veiksmus taip, kad dirbtų didesni ir stipresni sąnariai (alkūne spausti durų rankeną, delnu – jungiklius ir pan.).
Svarbu paaiškinti pacientams stengtis, kad pagerėjus būklei, reikia ir toliau tausoti sąnarius, nes tik taip bus užtikrinama geriausia galima jų funkcija.
 

Įtvarai bei kompensacinės priemonės

Įtvarai, rekomenduojami sergantiesiems reumatoidiniu artritu, būna standartiniai arba pagaminti individualiai. Esant plaštakų ir riešų pažeidimui, naudojami funkciniai ir ramybės įtvarai. Funkciniai įtvarai imobilizuoja riešą, tačiau netrukdo pirštų funkcijoms. Ramybės įtvaras uždedamas nakčiai, kad pailsėtų riešas ir plaštakos sąnariai. Įtvarai naudojami tik tuo atveju, jeigu jie sumažina skausmą ir/arba pagerina plaštakos funkciją, pvz., odinis įtvaras turėtų būti naudojamas dirbant sunkesnius darbus; užsidėjus plastikinį – galima dirbti vandenyje.
Esant kojų sąnarių pažeidimui, naudojami kelių, čiurnų įtvarai, dėvima ortopedinė avalynė.
Kai stipriai pažeisti kojų sąnariai, rekomenduojamos ir kompensacinės priemonės. Tai gali būti lazda, ramentai ar vaikštyklės. Šios priemonės sumažina krūvį, tenkantį kojų sąnariams. Jeigu stipriau pažeisti tik vienos pusės kojų sąnariai, tikslinga naudoti lazdą. Ji turi būti laikoma sveikos ar mažiau pažeistos kojos pusėje. Jeigu stipriai pažeisti abiejų kojų sąnariai, rekomenduojama naudoti dvi lazdas, ramentus arba vaikštyklę. Ramentai ir vaikštyklė suteikia didesnį stabilumą ir sumažina kojoms tenkantį krūvį labiau nei lazda.
 

Mityba

Sergančiojo asmens mityba turi būti gerai subalansuota ir visavertė. Subalansuota mityba – tai mityba, kurią sudaro įvairūs maisto produktai iš keturių pagrindinių grupių: mėsa, žuvis ir paukštiena; pieno produktai; vaisiai ir daržovės; duona ir kiti grūdinių kultūrų produktai.
Nėra įrodyta, kad kokia nors speciali dieta arba konkretus maisto produktas turėtų esminės įtakos ligos eigai. Keleto tyrimų rezultatai rodo, kad žuvų taukai (juose gausu omega-3 riebalų rūgščių) gali duoti tam tikrą teigiamą poveikį. Omega-3 riebalų rūgštys sutrikdo prostaglandinų ir leuko-trienų sintezę, nes jai reikia arachidono rūgšties, kurios nėra žuvų taukuose, todėl ir sumažėja uždegimas.
Optimaliausia, jei kasdien gaunamų kalorijų kiekis atitinka dienos kalorijų poreikį.
Yra nuomonė, kad reumatoidinio artrito atveju gali padėti maisto papildai, kurie skatina sąnario kremzlinio audinio atsistatymą.
Pateikiamos kelios taisyklingos mitybos rekomendacijos:
1. Kadangi sergantiesiems reumatoidiniu artritu yra didesnė osteoporozės rizika [osteoporozė vystosi tiek dėl ligos, tiek ir dėl gydymo steroidiniais hormonais], būtina kasdien vartoti pieno produktus, kad organizmas gautų pakankamai kalcio. Jei pieno produktai blogai toleruojami, reikia vartoti kalcio papildų.
2. Rekomenduojama palaikyti optimalų kūno svorį. Esant antsvoriui, kojų sąnariai gauna didesnį krūvį, todėl ypač reikia vengti saldumynų ir alkoholio, nes jie turi daug “tuščių” kalorijų.
3. Rekomenduojama vartoti liesus maisto produktus – juose yra mažai riebalų ir cholesterolio.
4. Dietoje turi būti gausu vaisių, daržovių ir grūdinių kultūrų. Jie pagerina žarnyno veiklą bei turi daug vitaminų. Vaisiai ir daržovės, kurių sudėtyje yra daugiau vandens ir yra nesaldūs (pomidorai, citrina, melionas, salieras, salotos), turi mažiau kalorijų negu tie, kuriuose mažiau vandens, bet yra saldesni (bananai, avokadai, kukurūzai). Daržovėse yra mažiau kalorijų negu vaisiuose.
5. Rekomenduojama saikingai vartoti druską. Druska skatina skysčių susilaikymą organizme bei didina kraujospūdį. Kai kurie vartojami vaistai (NVNU ir gliukokortikosteroidai) taip pat gali sukelti skysčių susilaikymą ir didinti kraujospūdį, todėl svarbu riboti druskos kiekį.
6. Rekomenduojama gerti daug skysčių. Skysčiai pagerina žarnyno veiklą ir padeda iš organizmo pašalinti vaistų skilimo produktus.

 

Skausmo mažinimas

Stipresnis ar silpnesnis skausmas vargina visus sergančiuosius reumatoidiniu artritu. Skausmas – viena iš pagrindinių depresijos, sumažėjusio kasdieninio aktyvumo ir pablogėjusios gyvenimo kokybės priežasčių, todėl būtina su juo kovoti.
Nors šiuo metu sergantieji reumatoidiniu artritu ir vartoja naujausių vaistų, energijos ir sąnarių tausojimas, fiziniai pratimai, įtvarų naudojimas, terminių procedūrų taikymas ir toliau lieka pagrindinės reumatoidinio artrito gydymo priemonės.
Literatūros sąrašas - redakcijoje.