Vidurių užkietėjimas – aktuali problema daugeliui

Neteisinga manyti, kad viduriai yra užkietėję, jei neišsituštinama kasdien. Norma laikomas tiek tuštinimasis iki trijų kartų per dieną, tiek tris kartus per savaitę - tai priklauso nuo organizmo ypatybių.
Dėl ilgalaikio vidurių užkietėjimo galima susirgti hemorojumi (iš jo gali imti kraujuoti), žarnyno uždegimais, padidėja pavojus susirgti storosios žarnos vėžiu.
 

Dažniausios vidurių užkietėjimo priežastys

Viena dažniausių priežasčių - netaisyklinga mityba. Viduriai gali užkietėti, jei valgoma retai (1-2 kartus per dieną), maistas sausas, nepakankamai valgoma vaisių ir daržovių, grūdinių produktų, kuriuose gausu ląstelienos, vietoje to valgoma daug rafinuoto maisto, kuriame nėra ląstelienos bei daugelio natūralių fermentų, lengvinančių virškinimą.
Virškinimo procesą gali sutrikdyti ir mažas išgeriamų skysčių kiekis. Įtakos gali turėti ir tai, kad geriama ne laiku - valgant ar iškart po valgio.
Dažnai viduriai užkietėja dėl kasdieninio defekacijos (tuštinimosi) poreikio slopinimo, dėl to susilpnėja tuštinimosi refleksas. Taip atsitinka laiku nepatenkinant noro tuštintis, pavyzdžiui, būnant darbe, kur nėra sąlygų ar laiko nueiti į tualetą, esant per daug užimtiems, kai tualetas nepatogus, šaltas, todėl į jį eiti stengiamasi kuo rečiau.
Maistas virškinamajame trakte gali susilaikyti ir dėl nepakankamo judrumo, vystosi pilvo sienos raumenų, svarbių tuštinimuisi, atrofija.
Vidurių užkietėjimą gali sukelti ir įvairūs kiti veiksniai, pavyzdžiui, senyvas amžius, nėštumas, kelionės. Vyresnio amžiaus žmonės daug dažniau skundžiasi vidurių užkietėjimu todėl, kad jų virškinamajame trakte dėl amžiaus atsiranda tam tikrų pokyčių, be to, jie dažnai vartoja įvairių vaistų, kietinančių vidurius. Nėščioms moterims vidurių užkietėjimą gali sukelti hormonų pokyčiai organizme bei elementarus storosios žarnos spaudimas.
Keliaujant tuštinimasis dažnai sutrinka dėl įprasto mitybos ritmo sutrikimo.
Vidurių užkietėjimą gali sukelti ilgalaikis nepagrįstas kai kurių vidurių laisvinamųjų vaistų, kai kurių raminamųjų vartojimas. Įtakos gali turėti ir kai kurios ligos. Vidurių užkietėjimą gali sukelti skydliaukės sutrikimai - jos veiklos susilpnėjimas, hipofizio priekinės dalies hiperfunkcija ir kai kurie kiti. Kai kada priežastis gali būti neurologinės, psichiatrinės problemos. Nuolatinė įtampa, stresai, baimė ir kitos neigiamos emocijos refleksiškai susilpnina peristaltiką, stabdo skrandžio sulčių skyrimąsi.
Kartais vidurių užkietėjimą sukelia įvairios virškinamojo trakto ligos. Todėl, prieš pradedant gydyti šią ligą, žarnyną reikia kruopščiai ištirti ir įsitikinti, jog jame nėra pakitimų.
 

Vidurių užkietėjimo gydymas

Vidurių užkietėjimas pirmiausia gydomas keičiant gyvenimo būdą ir šalinant jį sukėlusias priežastis. Labai svarbi mitybos korekcija. Norint išvengti vidurių užkietėjimo, reikia valgyti maistą, kuriame gausu skaidulinių medžiagų, – jų per dieną žmogus turi gauti ne mažiau kaip 20-30 g. Tai skatina normalią žarnyno peristaltiką.
Puikiai tinka sėlenos: 1-2 valgomuosius šaukštus užplikyti 0,5 l verdančio vandens, suvartoti per dieną. Galima gerti, pilti į košes, sriubas.
Daug skaidulinių medžiagų yra stambaus malimo duonoje, šviežiuose vaisiuose ir daržovėse. Toks maistas stimuliuoja žarnyno funkciją, skatina tulžies skyrimąsi, normalizuoja apykaitą ir skatina išmatų pasišalinimą iš organizmo.
Nuo vidurių užkietėjimo naudinga valgyti mirkytus džiovintus vaisius. Iš jų peristaltiką geriausiai skatina džiovintos slyvos ir figos. Efektyvus džiovintų vaisių kompotas prieš miegą.
Vidurius švelniai laisvina neskaldytų grūdų košės. Geriausiai tinka avižos, grikiai.
Naudinga vartoti rūgščius pieno produktus - rūgpienį, kefyrą, pasukas.
Išmatas minkština ir lengvina jų pasišalinimą augalinis aliejus.
Norint išvengti vidurių užkietėjimo reiktų valgyti mažiau riebių gaminių, ryžių, konditerijos gaminių, konservų, baltų miltinių gaminių, saldumynų. Maistą reikia gerai sukramtyti.
Labai dažnai žarnyno darbas sutrinka dėl skysčių trūkumo. Jų per parą žmogui reikia 1,5-2 l. Geriausiai tinka paprastas vanduo. Naudinga ryte nevalgius išgerti stiklinę sulčių ar vandens, prieš miegą - stiklinę sulčių arba kefyro. Kitą skysčių kiekį išgerti per dieną, geriausiai 20-30 minučių prieš valgį.
Vidurių užkietėjimo gali padėti išvengti ir fizinio aktyvumo didinimas. Nejudrių žmonių žarnyno peristaltika susilpnėja. Naudingi ėjimo, bėgimo, fiziniai pratimai, lipimas laiptais, plaukiojimas, aerobika.
Tuštinimąsi reikia treniruoti. Norint atnaujinti defekaciją reikia kiekvieną rytą apie 15 minučių pasėdėti tualete, nesvarbu, norisi, ar ne.
 

Fiziniai pratimai, kai pasireiškia vidurių užkietėjimas

1. Nesudėtingas pratimas pilvo sienos raumenims treniruoti: keletą kartų iš eilės įtempti ir atpalaiduoti pilvo sienos raumenis. Taip daryti keletą kartų per dieną.
2. Naudinga kas rytą atlikti tokią žarnyno mankštą:
Gulint ant nugaros neskubant išpūsti ir atpalaiduoti pilvą.
Stovint laikyti rankas ant klubų ir giliai pritūpti.
Atsitūpti, pasilenkti pirmyn, delnais atsiremti į grindis ir pasistiebti ant pirštų galiukų. Klubus ir kelius pasukinėti į kairę ir į dešinę. Viršutinė kūno dalis turi nejudėti.
Visus pratimus kartoti po 15-20 kartų.
 

Medikamentinis gydymas

Vidurių laisvinamųjų reikėtų vartoti tik epizodiškai, geriau – pasitarus su gydytoju. Pirmiausia priežastis reikia šalinti, kaip jau minėta, koreguojant mitybą ir fizinį aktyvumą.
Vidurių užkietėjimas, atsirandantis pasikeitus įprastoms gyvenimo sąlygoms, pvz., kelionių, komandiruočių metu, sėkmingai gali būti gydomas eubiotikais.
Gydantis patiems rekomenduojami išmatų apimtį didinantys vaistai, žarnų peristaltiką stimuliuojantys vaistai, pvz., Guttalax, šiai grupei priklauso ir senos preparatai.
Epizodiškai kaip vidurių laisvinamoji priemonė gali būti vartojami vadinamieji osmosiniai vaistai – magnio sulfatas, magnio hidroksidas, magnio citratas. Vartojami ilgą laiką, jie gali sukelti viduriavimą. Taip pat jų negalima vartoti inkstų ligomis sergantiems žmonėms. Dažniausias šalutinis poveikis vartojant vidurius laisvinančius vaistus – viduriavimas, todėl skystos vaistų formos, kaip Guttalax, gali būti pranašesnės tiksliai parenkant individualią dozę.
Geriausia, jei gydymą skiria gydytojas, atlikęs visus reikiamus tyrimus. Papildomo ištyrimo reikia šiais atvejais: kai vidurių užkietėjimas vis intensyvėja be aiškios priežasties, atsirado pirmą kartą gyvenime, taip pat jei, užkietėjus viduriams, jaučiamas pilvo skausmas, pradeda kristi svoris, atsiranda kraujavimas, išmatose atsiranda gleivių, pūlių ar pasikeičia jų konsistencija.
Neverta gydytis patiems ir dėl to, kad kai kurie vidurių laisvinamieji vaistai sukelia nepageidaujamų poveikių – dehidraciją, skatina elektrolitų (K, Na ir kt.) netekimą, todėl gali atsirasti širdies ritmo sutrikimų, raumenų silpnumas, vitaminų nepakankamumas, funkcinių sutrikimų – pilvo skausmai, meteorizmas, kraujotakos sutrikimų ir kt. Be to, vidurių užkietėjimo priežastis gali būti kokia nors virškinamojo trakto, endokrininė ar neurologinė liga. Tuomet kartu reikia gydyti ir ją, o tinkamą vaistų derinį gali paskirti tik patyręs specialistas.
Konsultavo KMUK Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Limas Kupčinskas