Reumatinės sąnarių ligos

Reumatinių ligų įvairovė

Tarptautinė ligų klasifikacija nurodo daugiau nei šimtą reumatinių ligų - įvairių judamojo aparato ir jungiamojo audinio pažeidimų.
Kauno medicinos universiteto Reumatologijos klinikos vadovė docentė Asta BARANAUSKAITĖ pažymėjo, kad pagal vyraujančią pažeistą organizmo vietą reumatines ligas galima suskirstyti į šias grupes:
• Sąnarių ir stuburo ligos. Jos pagal prigimtį skirstomos į uždegimines ir degeneracines.
• Periartikulinės ligos. Pažeidžiami aplink sąnarius esantys audiniai: raiščiai, fascijos, tepaliniai maišeliai. Tai vadinamieji periartritai.
• Kaulų ligos: išretėjimas ir kiti vientisumo pažeidimai, navikai, įgimti pakitimai.
• Reumatinės sisteminės autoimuninės ligos. Sergant pastarosiomis dėl sutrikusios imuninės sistemos veiklos daugiausia nukenčia vidaus organai.
Kai kurios reumatinės ligos būdingesnės vienai ar kitai lyčiai ar amžiaus grupei. Ankiloziniu spondiloartritu (Bechterevo liga), podagra dažniau serga vyrai, o 90 proc. sergančiųjų sistemine raudonąja vilklige yra moterys. Artroze dažniau serga moterys, tačiau ši liga labiau susijusi su amžiumi, o ne su lytimi. Osteoporozė - taip pat amžiaus problema: senstant kaulai retėja. Ankiloziniu spondilioartritu pradedama sirgti jaunystėje.
 

“Ataugos” - sąnarių degeneracinių pakitimų pasekmė

Vadinamosios “ataugos” yra osteoartrozė arba osteochondrozė - sąnarių ar stuburo degeneracinių pokyčių išdava.
Osteoartrozės metu pakinta kremzlės struktūra, ji pamažu darosi nepilnavertė: nelygi, grublėta. Kremzlės dalelių patenka į sąnario skystį, ir jos sukelia uždegiminę reakciją. Sąnariniai kaulų galai, pažeisti ligos, vis labiau kalcifikuojasi, atsiranda kaulinių išaugų. Kaulas tarsi sustiprėja, tačiau atlikti kremzlės funkcijos - tolygiai padengti sąnarinį paviršių - jis negali. Sąnarį skauda, jis girgžda, kartais pabrinksta, pamažu deformuojasi. Iš čia ir pavadinimas - deformuojamoji osteoartrozė.

Reumatoidinis artritas - tai lėtinis daugelio sąnarių uždegimas

Ligos priežastys nėra žinomos. Sutrikus autoimuninei sistemai, organizmas ima gaminti tam tikras medžiagas, kurios sukelia lėtinį sąnario sinovinio dangalo uždegimą, ardo kremzlę ir kaulą. Reumatoidinis artritas - lėtinė, savaime progresuojanti liga. Nemaža dalis ligonių per keletą pirmųjų ligos metų praranda darbingumą. Šiuo atveju labai svarbu pradėti gydytis jau pačioje ligos pradžioje, nes progresuodama liga sužaloja vis daugiau sąnarių, sukelia nepataisomus jų pokyčius.
 

Nejudrumas - vienas iš osteoporozės rizikos faktorių

Osteoporozė - liga, kuria sergant mažėja mineralinių medžiagų kiekis kauluose. Jie pasidaro trapūs ir greitai lūžta.
Žmogaus kaulai tvirtėja iki 30-35 metų, o vėliau kaulinio audinio mineralizacija po truputį mažėja. Kuo daugiau kaulinės masės sukaupiama, tuo ilgesniam laikui jos užtenka. Kartais žmonės galvoja, kad kaulus maudžia dėl to, kad jie retėja. Iš tiesų sergant osteoporoze nebūna klinikinių simptomų, kol vieną dieną dėl menkiausio smūgio (pavyzdžiui, paslydus) kaulas lūžta.
Į osteoporozę atkreiptas dėmesys tada, kai žmonės ilgesnį laiką pabuvo kosmose. Pastebėta, kad nejudrumas (kosmoso sąlygomis - ir gravitacinės jėgos nebuvimas) turėjo labai didelę įtaką kaulų tankio mažėjimui. Nejudant labai greitai atrofuojasi ir raumenys, ir kaulai. Neturime pamiršti, kad jų funkcija - judėti.
Visą gyvenimą labai svarbu, kad organizmas nestokotų kalcio, vitamino D. Osteoporozė gresia tiems, kurie nemėgsta ar netoleruoja pieno produktų.
Kaulų tankio tyrimais derėtų pasidomėti moterims, kurioms anksti pasireiškia menopauzė - iki 45 metų, o ypač - žmonėms, patyrusiems kaulų lūžį nuo nestipraus smūgio.
 

Nauji gydymo metodai

Koksibų sukūrimas - labai didelis reumatologijos mokslo pasiekimas, bet ne vienintelis. Uždegiminėms ligoms gydyti pasaulyje jau vartojama keletas naujų, nepaprastai veiksmingų vaistų, vadinamųjų citokinų inhibitorių, kurių vartojant reumatoidinio artrito metu galima iki tam tikro laipsnio gali išnykti kremzlės ir kaulinio audinio pakitimai (anksčiau laikyti neišnykstančiais). Sukurta naujų vaistų nuo artrozių - chondroprotektorių, gausėja vaistų nuo osteoporozės. Tobulinamos ir kuriamos naujos gydymo schemos, vartojant seniau žinomų vaistų. Vyksta tyrimai, kaip, užuot sąnarius protezavus, atlikti kremzlės plastiką - implantuoti sveiką kremzlę vietoje sunykusios.
 

Reumatoidinių ligų gydymas

Gydant malšinamas sąnarių skausmas, slopinamas uždegimas, siekiama apsaugoti nuo vidaus organų pakitimų, išsaugoti sąnarių funkciją, sustabdyti ligos progresavimą.
Jei nėra uždegimo (pvz., osteoartrozės, stuburo degeneracinių ligų metu), labai tinka nefarmakologinės priemonės.
Uždegimui slopinti dažniausiai vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), kurie mažina prostaglandinų - vienos svarbiausių uždegimą sukeliančių medžiagų - sintezę. Tačiau kai kurios prostaglandinų rūšys įvairiuose organuose atlieka ir apsaugines funkcijas. Vienas iš tokių organų - skrandžio gleivinė. Mažėjant prostaglandinų, susilpnėja ir skrandžio gleivinės apsauga, gali vystytis skrandžio uždegimas ir netgi opos. Manoma, kad ketvirtadalį skrandžio opų sukelia NVNU vartojimas. Tokios opos dar vadinamos “tyliosiomis”, nes dažnai aptinkamos tik tada, kai pradeda stipriai kraujuoti. Taip atsitinka dėl to, kad NVNU slopina ir opos siunčiamus skausmo signalus - pagrindinį opos klinikinį simptomą. Ilgai gydydami NVNU lėtines ligas, gydytojai atsižvelgia į šią riziką ir imasi papildomų priemonių skrandžiui apsaugoti.
Pastaruoju metu sukurti vaistai, kurie slopina uždegimą sukeliančias prostaglandinų rūšis. Tai vadinamieji koksibai - celebreksas ir rofekoksibas (VIOXX). Pastarojo vaisto jau galima rasti ir mūsų šalies vaistinėse. Vaistų veikimo mechanizmas bei klinikinių tyrimų rezultatai liudija, kad jie labai veiksmingai mažina skausmą ir uždegimą, saugūs virškinamajai sistemai ir puikiai toleruojami ligonių.
Nuo kai kurių uždegiminių ligų gali būti gydoma steroidiniais vaistais - gliukokortikoidais bei kitais imuninės sistemos veiklą koreguojančiais vaistais.
Pasak doc. A.Baranauskaitės, besigydydami žmonės kartais padaro klaidų, delsia apsilankyti pas šeimos gydytoją ar specialistą. Sergantieji lėtinėmis sąnarių ligomis savarankiškai netinkamai keičia medikamentų dozes arba, geriau pasijutę, nelaiku nutraukia gydymą. Visuomet ligą lengviau įveikti, kai prieš ją kartu kovoja ir gydytojas, ir ligonis.
 

Sveikatos kapitalas

“Kuo anksčiau pradedama gydyti, tuo geresnių rezultatų pasiekiama, - pabrėžė doc. A.Baranauskaitė. - Šiuolaikinis mokslas pripažįsta, kad sistemines, uždegimines autoimunines ligas reikia pradėti gydyti nedelsiant. Kuo intensyviau gydoma ligos pradžioje, tuo didesnė tikimybė sustabdyti ligos progresavimą, atitolinti neįgalumą. Artrozės atveju keletą metų žmogus gali gyventi malšindamas skausmą kompresais ar kitomis nefarmakologinėmis priemonėmis, nejausdamas didesnio sveikatos sutrikimo.Tačiau laikui bėgant skausmai stiprėja. Nereikia laukti, kol jie tampa nepakenčiami - skausmą palengvinti padeda tinkamai parinktas medikamentinis gydymas. Jeigu sąnaryje atsiranda negrįžtamų pakitimų, iš anksto reikia planuoti bei ruoštis ir sąnario protezavimui.
Tačiau kalbą apie sąnarių ligų gydymą reikia pradėti nuo gyvenimo būdo. Daugelio problemų sprendimas palengvėtų, jeigu nuo jaunų dienų žmogus rūpintųsi tinkamu fiziniu aktyvumu, mankštintųsi, racionaliai maitintųsi ir vengtų antsvorio. Sveikata reikia rūpintis dar jauniems, kad galėtume pasidžiaugti rezultatais sulaukę brandaus amžiaus. Fiziškai aktyvūs žmonės kaupia sveikatos kapitalą. Tie, kurie rūpinasi savimi, ištikti ligos, kęs mažesnius skausmus. Dažnai nepastebime ryškesnių skirtumų, lygindami sąnarių rentgenogramas tų ligonių, kurie nesimankština, ir reguliariai atliekančių fizinius pratimus. Tačiau pastarieji jaučiasi geriau.