Prasidėjus savaiminiam abortui, gemalas atsiskiria nuo gimdos sienelių ir, susitraukiant jos raumeniui, išstumiamas iš gimdos. Moteris jaučia sąrėminio pobūdžio pilvo apačios skausmus. Atsivėrus tarpgaurelinėms ertmėms, prasideda gausus kraujavimas iš lytinių organų. Vėlyvi persileidimai vyksta kaip gimdymas - prasideda sąrėmiai, atsidaro gimdos kaklelis, nuteka vaisiaus vandenys, gimsta vaisius ir placenta. Kai žuvęs vaisius lieka gimdoje, vaisiaus audiniai maceruojasi, gimda nedidėja, net mažėja, pasirodo tamsių kruvinų išskyrų, persileidimas vadinamas neįvykusiu (angl. missed abortion).
Įprastinių persileidimų priežastys:
Žinomos (50-60 proc.)
1. Genetinės.
2. Endokrininės: skydliaukės ligos, cukrinis diabetas. Taip pat manoma, kad įtaką gali turėti ir liuteininės fazės defektas (geltonkūnio funkcijos nepakankamumas), nes esant progesterono trūkumui nepakankamai išsivysto gimdos gleivinė. Progesteronas per gimdos gleivinės prostaglandinus veikia kaip vietinis imunosupresinis veiksnys, kad išsaugotų alosvetimkūnį, t.y. besivystantį vaisių, todėl jo trūkumas nėštumą veikia nepalankiai.
3. Anatominės priežastys: Ašermano sindromas (gimdos ertmės sąaugos), pogleivinės miomos, gimdos kaklelio nepakankamumas, gimdos vystymosi anomalijos: pertvara, balno formos gimda, dviragė gimda.
4. Infekcinės: Chlamydia trachomatis, Listeria monocytogenes, Toxoplasma gondii, virusai (Rubella, HSV, CMV, tymų ir koksaki virusai).
5. Autoimuninės.
6. Žalingi aplinkos veiksniai.
7. Nežinomos (40-50 proc.)
8. Nepakankamas imuninės sistemos slopinimas; motinos imuninis reaktyvumas.
Pamėginkime suprasti įprastinio aborto priežastis. Maždaug 50 proc. atvejų priežastys yra paaiškinamos. Pavyzdžiui, tokios endokrininės ligos kaip nekontroliuojamas necukrinis diabetas, anatomijos ir genetiniai defektai, infekcinės motinos ir/ar vaisiaus ligos, autoimuninės ligos, pavyzdžiui, antikardiolipidiniai antikūnai motinos organizme. Visi šie sutrikimai gali sukelti vaisiaus pažeidimus, kurie yra nesuderinami su gyvybe, todėl įvyksta persileidimas.
Tačiau kitus 50 proc. atvejų įprastinio aborto priežastys išlieka neišaiškintos.
Nėra tiksliai žinoma, tačiau nekintamas šių nepaaiškinamų persileidimų skaičius gali būti dėl motinos alogeninio imuninio atsako į panašius vaisiaus antigenus rezultatas.
Kai kurių moterų organizmuose vyksta labai stipri imuninė reakcija prieš vaisių, kuris pusę chromosomų gauna iš tėvo ir taip paveldi pusę jo antigenų.
Būna tokių nėštumų, kai motinos organizmas atpažįsta šiuos svetimus antigenus ir sukelia imuninio atmetimo reakciją, dėl to įvyksta abortas. Įprastinio aborto atveju tokia reakcija vyksta kiekvieną kitą nėštumą. Tačiau esant įprastam sveikam nėštumui alogeninis imuninis atsakas nekelia pavojaus vaisiui. Tada motinos organizme sukeliamas apsauginis imuninis atsakas.
Deja, šiuo metu dar nėra moksliniais įrodymais pagrįstų duomenų, kokius tyrimus reiktų atlikti įvykus persileidimui bei kokiais metodais gydyti gresiantį persileidimą. Kadangi dažniausiai savaiminių persileidimų priežastys lieka neaiškios, apie šios patologijos profilaktiką kalbėti sunku, tačiau ir šiuo atveju specialistai stengiasi padėti. Stengiantis išvengti galimo savaiminio persileidimo, iki pastojant reikia ieškoti rizikos veiksnių ir juos koreguoti.
Labai svarbu dar prieš pastojant išsiaiškinti, ar partneriams nėra persileidimo rizikos veiksnių. Čia svarbūs abiejų partnerių medicininės, socialinės, psichologinės ir genetinės anamnezės duomenys, taip pat tai, kokių medikamentų buvo ar yra vartojama, ar nėra piktnaudžiaujama alkoholiu, tabaku, ar nevartojama narkotikų. Jeigu jau yra buvęs savaiminis persileidimas, reikia išsiaiškinti, kokiu nėštumo laikotarpiu jis įvyko, nes kitų persileidimų rizika tuo metu gali būti didesnė.
Moteris sveriama, matuojamas jos ūgis, kraujo spaudimas, kryptingai tiriama, ar ji neserga endokrininės sistemos arba infekcinėmis ligomis. Ieškant galimų hormonų pusiausvyros sutrikimų stebima, ar nėra hirsutizmo arba kitų hiperandrogenijos požymių, krūtys tiriamos, ar neišsivystė galaktorėja. Ginekologinio tyrimo metu kreipiamas dėmesys į genitalijų išsivystymą, paslankumą, skausmingumą. Laboratorinių tyrimų, kuriais remiantis būtų galima numatyti galimą savaiminį persileidimą, nėra, tačiau įtariant genetinę ar infekcinę ligą galima atlikti specifinius kiekvienam tyrimus. Vyresnėms kaip 35 metų amžiaus moterims arba kai šeimoje ar giminėje yra vaikų, sergančių įgimtomis genetinėmis ligomis ar apsigimimais, rekomenduojama pirmoje nėštumo pusėje išsitirti žmogaus genetikos centre.
Įtarus, kad galima persileidimo priežastis susijusi su chromosomų pakitimais, rekomenduojama ištirti tėvų kariotipą, persileidimo metu paimtų nėštumo audinių genetinį kariotipą. Pasaulyje tokiais atvejais porai siūloma atlikti inseminaciją ar IVF donoro sperma, embriono perkėlimą.
Diagnozavus genitalijų anatomijos defektus (atlikus
histerosalpingografiją, histeroskopiją ar laparoskopiją), siūlomos įvairios gimdos koreguojamosios operacijos, miomektomijos, gimdos kaklelio apsiuvimas.
Hormoniniai sutrikimai nustatomi ištyrus T3, T4, TTH ir progesterono kiekį serume; atlikus endometriumo biopsiją liuteininės fazės metu, nustatomas glikuotas Hb. Šie sutrikimai atitinkamai koreguojami skydliaukės hormonais, progesteronu, rekombinantiniu FSH.
Liuteininės fazės nepakankamumas gydomas progesteronu, hCG. Veiksmingas geriamasis progestagenas yra didrogesteronas, jo molekulė yra panašios struktūros į endogeninį progesteroną, jis, net ilgą laiką vartojamas, nesukelia nepageidaujamo androgeninio poveikio moterims bei virilizuojamojo poveikio moteriškos lyties vaisiui. Kaip minėta, vystantis normaliam nėštumui, moters imuninė sistema kinta, kad būtų apsaugotas vaisius. Nustatyta, kad apsaugant vaisių svarbūs vadinamieji P receptoriai, kuriuos paveikus gaminamas baltymas, svarbus embriono apsaugos imunomoduliacijai. Nustatyta, kad moterims, kurioms įvyksta įprastiniai persileidimai, yra mažiau P receptorių. Didrogesteronas (Duphaston) užtikrina pakankamą P receptorių aktyvumą ir baltymo, reikalingo embriono apsaugos imunomoduliacijai, gamybą. Didrogesteronas koreguoja liuteininės fazės nepakankamumą ir indukuoja apsauginę imunomoduliaciją, tai užtikrina sėkmingą tolesnę nėštumo eigą. Duphaston mažina savaiminių persileidimų skaičių ir neturi nepageidaujamo poveikio tolesniam nėštumo vystymuisi.
Rekomenduojama tokia didrogesterono skyrimo schema:
1. Gresiantis persileidimas. Išgerti 40 mg didrogesterono, vėliau, kol išnyks simptomai, gerti po 10 mg kas 8 val.
2. Kartotinis persileidimas, sukeltas geltonkūnio funkcijos nepakankamumo. Iki 20 nėštumo savaitės gerti po 10 mg du kartus per dieną.
Esant infekciniams sukėlėjams gydoma antibiotikais.
Ištyrus abiejų tėvų HLA-A ir HLA-B ir nustačius pakitimus, atliekama plazmaferezė motinai, vyro limfocitų injekcija prieš nėštumą. Aptikus antinuklearinių antikūnų (antikardiolipidinių bei lupus antikoagulianto), taikomas specifinis ligos gydymas.
Gresiant persileidimui patartina vengti lytinių santykių bei ribojamas fizinis aktyvumas, nors šių priemonių veiksmingumas nėra įrodytas. Esant prasidėjusiam persileidimui ir žuvusiam vaisiui (ar esant nesivystančiam nėštumui), pacientė stacionarizuojama ir atliekamas chirurginis likusių nėštumo audinių pašalinimas iš gimdos. Sepsinis (infekuotas) persileidimas gydomas antibiotikų terapija ir chirurginiu būdu. Įvykus visiškam persileidimui, moteris stebima, gydyti nereikia.
Deja, šiuo metu dar nėra moksliniais įrodymais pagrįstų duomenų, kokius tyrimus reiktų atlikti įvykus persileidimui bei kokiais metodais gydyti gresiantį persileidimą. Kadangi dažniausiai savaiminių persileidimų priežastys lieka neaiškios, apie šios patologijos profilaktiką kalbėti sunku, tačiau ir šiuo atveju specialistai stengiasi padėti. Stengiantis išvengti galimo savaiminio persileidimo, iki pastojant reikia ieškoti rizikos veiksnių ir juos koreguoti.
Labai svarbu dar prieš pastojant išsiaiškinti, ar partneriams nėra persileidimo rizikos veiksnių. Čia svarbūs abiejų partnerių medicininės, socialinės, psichologinės ir genetinės anamnezės duomenys, taip pat tai, kokių medikamentų buvo ar yra vartojama, ar nėra piktnaudžiaujama alkoholiu, tabaku, ar nevartojama narkotikų. Jeigu jau yra buvęs savaiminis persileidimas, reikia išsiaiškinti, kokiu nėštumo laikotarpiu jis įvyko, nes kitų persileidimų rizika tuo metu gali būti didesnė.
Moteris sveriama, matuojamas jos ūgis, kraujo spaudimas, kryptingai tiriama, ar ji neserga endokrininės sistemos arba infekcinėmis ligomis. Ieškant galimų hormonų pusiausvyros sutrikimų stebima, ar nėra hirsutizmo arba kitų hiperandrogenijos požymių, krūtys tiriamos, ar neišsivystė galaktorėja. Ginekologinio tyrimo metu kreipiamas dėmesys į genitalijų išsivystymą, paslankumą, skausmingumą. Laboratorinių tyrimų, kuriais remiantis būtų galima numatyti galimą savaiminį persileidimą, nėra, tačiau įtariant genetinę ar infekcinę ligą galima atlikti specifinius kiekvienam tyrimus. Vyresnėms kaip 35 metų amžiaus moterims arba kai šeimoje ar giminėje yra vaikų, sergančių įgimtomis genetinėmis ligomis ar apsigimimais, rekomenduojama pirmoje nėštumo pusėje išsitirti žmogaus genetikos centre.
Įtarus, kad galima persileidimo priežastis susijusi su chromosomų pakitimais, rekomenduojama ištirti tėvų kariotipą, persileidimo metu paimtų nėštumo audinių genetinį kariotipą. Pasaulyje tokiais atvejais porai siūloma atlikti inseminaciją ar IVF donoro sperma, embriono perkėlimą.
Diagnozavus genitalijų anatomijos defektus (atlikus
histerosalpingografiją, histeroskopiją ar laparoskopiją), siūlomos įvairios gimdos koreguojamosios operacijos, miomektomijos, gimdos kaklelio apsiuvimas.
Hormoniniai sutrikimai nustatomi ištyrus T3, T4, TTH ir progesterono kiekį serume; atlikus endometriumo biopsiją liuteininės fazės metu, nustatomas glikuotas Hb. Šie sutrikimai atitinkamai koreguojami skydliaukės hormonais, progesteronu, rekombinantiniu FSH.
Liuteininės fazės nepakankamumas gydomas progesteronu, hCG. Veiksmingas geriamasis progestagenas yra didrogesteronas, jo molekulė yra panašios struktūros į endogeninį progesteroną, jis, net ilgą laiką vartojamas, nesukelia nepageidaujamo androgeninio poveikio moterims bei virilizuojamojo poveikio moteriškos lyties vaisiui. Kaip minėta, vystantis normaliam nėštumui, moters imuninė sistema kinta, kad būtų apsaugotas vaisius. Nustatyta, kad apsaugant vaisių svarbūs vadinamieji P receptoriai, kuriuos paveikus gaminamas baltymas, svarbus embriono apsaugos imunomoduliacijai. Nustatyta, kad moterims, kurioms įvyksta įprastiniai persileidimai, yra mažiau P receptorių. Didrogesteronas (Duphaston) užtikrina pakankamą P receptorių aktyvumą ir baltymo, reikalingo embriono apsaugos imunomoduliacijai, gamybą. Didrogesteronas koreguoja liuteininės fazės nepakankamumą ir indukuoja apsauginę imunomoduliaciją, tai užtikrina sėkmingą tolesnę nėštumo eigą. Duphaston mažina savaiminių persileidimų skaičių ir neturi nepageidaujamo poveikio tolesniam nėštumo vystymuisi.
Rekomenduojama tokia didrogesterono skyrimo schema:
1. Gresiantis persileidimas. Išgerti 40 mg didrogesterono, vėliau, kol išnyks simptomai, gerti po 10 mg kas 8 val.
2. Kartotinis persileidimas, sukeltas geltonkūnio funkcijos nepakankamumo. Iki 20 nėštumo savaitės gerti po 10 mg du kartus per dieną.
Esant infekciniams sukėlėjams gydoma antibiotikais.
Ištyrus abiejų tėvų HLA-A ir HLA-B ir nustačius pakitimus, atliekama plazmaferezė motinai, vyro limfocitų injekcija prieš nėštumą. Aptikus antinuklearinių antikūnų (antikardiolipidinių bei lupus antikoagulianto), taikomas specifinis ligos gydymas.
Gresiant persileidimui patartina vengti lytinių santykių bei ribojamas fizinis aktyvumas, nors šių priemonių veiksmingumas nėra įrodytas. Esant prasidėjusiam persileidimui ir žuvusiam vaisiui (ar esant nesivystančiam nėštumui), pacientė stacionarizuojama ir atliekamas chirurginis likusių nėštumo audinių pašalinimas iš gimdos. Sepsinis (infekuotas) persileidimas gydomas antibiotikų terapija ir chirurginiu būdu. Įvykus visiškam persileidimui, moteris stebima, gydyti nereikia.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau