Jei kardiologijos srityje problemos gana pažangiai sprendžiamos, tai onkologinės, ilgėjant žmonių amžiui, tampa sudėtingesnės. Tačiau medikai džiaugiasi, kad atsirado naujų plaučių vėžio gydymo galimybių.
Kaip sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Pulmonologijos ir imunologijos klinikos Onkopulmologinės pagalbos ir intervencinės diagnostikos sektoriaus vadovas doc. med. dr. Marius Žemaitis, galima sakyti, kad įvyko revoliucija plaučių vėžio gydymo srityje: „Dar prieš kelerius metus vyravo didelis nusivylimas, nes standartinė chemoterapija buvo pasiekusi savo galimybių ribas, ir pacientai neišgyvendavo net vienerių metų. Vidutinė gyvenimo trukmė būdavo tik apie 8–10 mėnesių. Šiuo metu į plaučių vėžio, kaip ir į kitų lokalizacijų vėžio, gydymą, yra atėjusi vadinamoji biologinė taikinių terapija.“
Šiandien yra patvirtintos dvi biologinės terapijos vaistų klasės – tai tirozinkinazės inhibitoriai ir angiogenezės inhibitoriai.
„Tirozinkinazės inhibitoriai blokuoja ant vėžinių ląstelių esančius specifinius receptorius, kurie vėžio atveju yra aktyvuoti ir nuolat siunčia signalą į tokių ląstelių vidų, skatina jas daugintis, metastazuoti. O užblokavus šiuos receptorius, vėžinės ląstelės daugiau nebesidaugina ir žūsta. Taip pacientų gyvenimas pailginamas 3 kartus, palyginti su standartine chemoterapija,“ – kalba apie preparatų veikimą dr. M. Žemaitis.
Kol vėžys yra labai mažas, jis minta difuzijos būdu. Jam pradėjus augti, reikia kraujotakos, tad išsiskiria biologiškai aktyvios medžiagos, kurios pritraukia žmogaus kraujagysles prie naviko, – taip navikas gauna mitybinių medžiagų, kad galėtų augti. „Angiogenezės inhibitoriai slopina šitų kraujagyslių pritraukimą ir vėžys, nebetekęs kraujotakos, t.y. nebetekęs mitybos, žūsta,“ – toliau aiškina dr. M. Žemaitis.
Plaučių vėžio prognozė priklauso nuo naviko formos, išplitimo, stadijos. Vėžio prognozė apskaičiuojama penkerių metų išgyvenamumu. Kai vėžys I ir II stadijos, ši tikimybė yra 30–50 proc. III stadijos – apie 10 proc. o IV stadijos – tik 1 proc.
Deja, bet plaučių vėžiu gali susirgti vėžiu net niekada nerūkęs žmogus. Tačiau blogiausia, kad šiandien nėra profilaktinės patikros būdų, kurie padėtų pagerinti plaučių vėžio išaiškinamumą.
„Atsiradus bet kokiam šios ligos įtarimui, žmogus kuo anksčiau turėtų kreiptis į gydytoją, ypač tai svarbu tiems, kurie rūko. Jeigu naujai atsiranda kosulys ar pasikeičia kosulio pobūdis, atsiranda skrepliavimas ar krūtinės skausmai, jau nekalbant apie atkosėjimą krauju, tai tokie simptomai neturi būti „nurašomi“, esą tai dėl rūkymo,“– ragina profesorius.
Plaučių vėžį diagnozuoti sunku. Pagrindinė priežastis – kad pradinėse stadijose liga dažniausiai niekuo nepasireiškia, t.y. plaučių vėžiu sergantiems žmonėms jokių simptomų nebūna tol, kol liga jau būna progresavusi. Net rentgeno nuotraukoje jo gali nesimatyti.
Jeigu būtų diagnozuota ikivėžinė stadija, tuomet būtų galima taikyti efektyviausią gydymą. Nes net nustačius pirmos klasės plaučių vėžį, tikimybė išgyventi iki penkerių metų siekia ne daugiau kaip 60 procentų. Todėl, pastebėjus aukščiau minėtus požymius, kaip sako profesorius Raimundas Sakalauskas, nereikėtų kišti galvos į smėlį, nes taip galima prarasti daug galimybių likti gyvam.
Ligos požymiai priklauso ir nuo vėžio plitimo. Jei auglys plinta į tarpuplautį, užkimsta balsas, gali patinti veidas, rankos, užkristi vokas (nervų pažeidimas). Šis vėžys plinta (metastazuoja) į smegenis, kepenis, kaulus, kaklo limfmazgius. Kartu pasireiškia ir bendri simptomai – karščiavimas, svorio kritimas ir kt.
Jei auglys užspaudžia bronchą, pasireiškia kosulys, dusulys. Jei auglys prasideda smulkiuosiuose bronchuose, ilgai nebūna jokių simptomų, o vėliau pasireiškia skausmas, pleuros uždegimas.
Plaučių vėžys – viena labiausiai paplitusių onkologinių ligų ir, deja, sergamumas juo tik didėja. Lietuvos pulmonologų ir alergologų draugijos pirmininkas prof. Raimundas Sakalauskas sako: „Statistikos duomenimis, kasmet pasauliniu mastu plaučių vėžiu suserga 1,6 milijono žmonių, Lietuvoje – 1,5–1,6 tūkstančio. Kiekvienais metais skaičiai šiek tiek skiriasi. Ir tai – iš trijų milijonų gyventojų, tokioj mažoj šaly. Ir apskritai pastebima tendencija, kad onkologinės ligos kaip mirštamumo priežastis lipa į pirmą vietą, nors visi buvome įpratę, kad „pirmauja“ širdies ir kraujagyslių ligos.“
Beje, sergamumas didėja ir dėl to, kad populiacijos amžius ilgėja. „Jeigu palygintume, pavyzdžiui, su 18 a., kai žmogaus gyvenimo vidurkis buvo apie 30 metų, gal net mažiau, tai šiandien šis vidurkis siekia apie 70–80 metų,“ – pastebi profesorius.
Nors tiksli plaučių vėžio, kaip ir kitų lokalizacijų vėžio, priežastis nėra žinoma, tačiau yra keletas rizikos veiksnių – tai kontaktas su asbestu, anglies dervos produktais, arsenu. Plaučių vėžio išsivystymui gali turėti įtakos kitų ligų sukeltas bronchų pažeidimas (pvz., LOPL padvigubina tikimybę susirgti plaučių vėžiu), taip pat svarbus genetinis polinkis.
Tačiau pagrindinis rizikos veiksnys yra rūkymas – net iki 95 proc. visų sergančiųjų plaučių vėžiu šia liga susirgo būtent dėl kancerogeninių medžiagų, susikaupusių plaučiuose ilgą laiką rūkant. Cigarečių dūmuose yra apie 4000 cheminių medžiagų, iš jų daugiau kaip 40 žinomų kancerogenų (t.y. vėžį sukeliančių medžiagų). Ilgai veikiant šioms medžiagoms, pažeidžiama genetinė ląstelės informacija (kai tokių ląstelių daug, imunitetas ilgainiui „nepastebi" vienos iš defektyvių ląstelių), ir ji pradeda intensyviai, nevaldomai dalytis, formuodama auglį. Beje, tie, kurie renkasi vadinamąsias lengvas cigaretes, manydami taip apsisaugosią, klysta – „švelnių" cigarečių rūkymas veikia lygiai taip pat.
Rizika susirgti plaučių vėžiu tiesiogiai priklauso ir nuo surūkomų per dieną cigarečių skaičiaus bei rūkymo trukmės. Beje, net pasyvus rūkymas, t.y. buvimas prirūkytoje aplinkoje, tikimybę susirgti plaučių vėžiu padidina beveik dvigubai. O nuo intensyvaus rūkymo pradžios iki to laiko, kai susergama plaučių vėžiu, praeina vidutiniškai 20–30 metų.
„Jeigu žmogus per dieną surūko apie du pakelius cigarečių, tai, kaip rodo pasaulinių epidemiologinių tyrimų duomenys, tikimybė susirgti plaučių vėžiu, palyginti su nerūkančiuoju, padidėja 25 kartus. Bet yra šiokia tokia ir paguoda. Tų pačių tyrimų ir specialių analizių duomenimis, jeigu, tarkim, žmogus rūko intensyviai, o vėliau visiškai meta rūkyti, tai maždaug per 15 metų rizika susirgti plaučių vėžiu sumažėja iki nerūkančiojo rizikos,“ – aiškina metimo rūkyti naudą prof. R. Sakalauskas.
Beje, atėjo laikas susirūpinti ir moterims. Nors plaučių vėžys dar vis dažniau nustatomas vyrams, pastaruoju metu daugėja ir plaučių vėžiu sergančių moterų. Ir vėlgi kaltas rūkymas – vis daugiau moterų neatsisako cigaretės.
Aišku, pirmiausia svarbu nesusirgti, o tam reikia stengtis išvengti rizikos veiksnių ir svarbiausio jų – rūkymo. Tad tiems, kurie dar neužgesino paskutinės cigaretės, tikrai verta tai padaryti. Juk, kaip sakė prof. R. Sakalauskas, metus rūkyti, šios sunkios ligos rizika gali ir visiškai išnykti.
Naudinga nuoroda:[url="http://www.efarma.lt/catalogsearch/result/?q=kudzu"url]www.efarma.lt[/a]
Deja, bet plaučių vėžiu gali susirgti vėžiu net niekada nerūkęs žmogus. Tačiau blogiausia, kad šiandien nėra profilaktinės patikros būdų, kurie padėtų pagerinti plaučių vėžio išaiškinamumą.
„Atsiradus bet kokiam šios ligos įtarimui, žmogus kuo anksčiau turėtų kreiptis į gydytoją, ypač tai svarbu tiems, kurie rūko. Jeigu naujai atsiranda kosulys ar pasikeičia kosulio pobūdis, atsiranda skrepliavimas ar krūtinės skausmai, jau nekalbant apie atkosėjimą krauju, tai tokie simptomai neturi būti „nurašomi“, esą tai dėl rūkymo,“– ragina profesorius.
Plaučių vėžį diagnozuoti sunku. Pagrindinė priežastis – kad pradinėse stadijose liga dažniausiai niekuo nepasireiškia, t.y. plaučių vėžiu sergantiems žmonėms jokių simptomų nebūna tol, kol liga jau būna progresavusi. Net rentgeno nuotraukoje jo gali nesimatyti.
Jeigu būtų diagnozuota ikivėžinė stadija, tuomet būtų galima taikyti efektyviausią gydymą. Nes net nustačius pirmos klasės plaučių vėžį, tikimybė išgyventi iki penkerių metų siekia ne daugiau kaip 60 procentų. Todėl, pastebėjus aukščiau minėtus požymius, kaip sako profesorius Raimundas Sakalauskas, nereikėtų kišti galvos į smėlį, nes taip galima prarasti daug galimybių likti gyvam.
Ligos požymiai priklauso ir nuo vėžio plitimo. Jei auglys plinta į tarpuplautį, užkimsta balsas, gali patinti veidas, rankos, užkristi vokas (nervų pažeidimas). Šis vėžys plinta (metastazuoja) į smegenis, kepenis, kaulus, kaklo limfmazgius. Kartu pasireiškia ir bendri simptomai – karščiavimas, svorio kritimas ir kt.
Jei auglys užspaudžia bronchą, pasireiškia kosulys, dusulys. Jei auglys prasideda smulkiuosiuose bronchuose, ilgai nebūna jokių simptomų, o vėliau pasireiškia skausmas, pleuros uždegimas.
Plaučių vėžys – viena labiausiai paplitusių onkologinių ligų ir, deja, sergamumas juo tik didėja. Lietuvos pulmonologų ir alergologų draugijos pirmininkas prof. Raimundas Sakalauskas sako: „Statistikos duomenimis, kasmet pasauliniu mastu plaučių vėžiu suserga 1,6 milijono žmonių, Lietuvoje – 1,5–1,6 tūkstančio. Kiekvienais metais skaičiai šiek tiek skiriasi. Ir tai – iš trijų milijonų gyventojų, tokioj mažoj šaly. Ir apskritai pastebima tendencija, kad onkologinės ligos kaip mirštamumo priežastis lipa į pirmą vietą, nors visi buvome įpratę, kad „pirmauja“ širdies ir kraujagyslių ligos.“
Beje, sergamumas didėja ir dėl to, kad populiacijos amžius ilgėja. „Jeigu palygintume, pavyzdžiui, su 18 a., kai žmogaus gyvenimo vidurkis buvo apie 30 metų, gal net mažiau, tai šiandien šis vidurkis siekia apie 70–80 metų,“ – pastebi profesorius.
Nors tiksli plaučių vėžio, kaip ir kitų lokalizacijų vėžio, priežastis nėra žinoma, tačiau yra keletas rizikos veiksnių – tai kontaktas su asbestu, anglies dervos produktais, arsenu. Plaučių vėžio išsivystymui gali turėti įtakos kitų ligų sukeltas bronchų pažeidimas (pvz., LOPL padvigubina tikimybę susirgti plaučių vėžiu), taip pat svarbus genetinis polinkis.
Tačiau pagrindinis rizikos veiksnys yra rūkymas – net iki 95 proc. visų sergančiųjų plaučių vėžiu šia liga susirgo būtent dėl kancerogeninių medžiagų, susikaupusių plaučiuose ilgą laiką rūkant. Cigarečių dūmuose yra apie 4000 cheminių medžiagų, iš jų daugiau kaip 40 žinomų kancerogenų (t.y. vėžį sukeliančių medžiagų). Ilgai veikiant šioms medžiagoms, pažeidžiama genetinė ląstelės informacija (kai tokių ląstelių daug, imunitetas ilgainiui „nepastebi" vienos iš defektyvių ląstelių), ir ji pradeda intensyviai, nevaldomai dalytis, formuodama auglį. Beje, tie, kurie renkasi vadinamąsias lengvas cigaretes, manydami taip apsisaugosią, klysta – „švelnių" cigarečių rūkymas veikia lygiai taip pat.
Rizika susirgti plaučių vėžiu tiesiogiai priklauso ir nuo surūkomų per dieną cigarečių skaičiaus bei rūkymo trukmės. Beje, net pasyvus rūkymas, t.y. buvimas prirūkytoje aplinkoje, tikimybę susirgti plaučių vėžiu padidina beveik dvigubai. O nuo intensyvaus rūkymo pradžios iki to laiko, kai susergama plaučių vėžiu, praeina vidutiniškai 20–30 metų.
„Jeigu žmogus per dieną surūko apie du pakelius cigarečių, tai, kaip rodo pasaulinių epidemiologinių tyrimų duomenys, tikimybė susirgti plaučių vėžiu, palyginti su nerūkančiuoju, padidėja 25 kartus. Bet yra šiokia tokia ir paguoda. Tų pačių tyrimų ir specialių analizių duomenimis, jeigu, tarkim, žmogus rūko intensyviai, o vėliau visiškai meta rūkyti, tai maždaug per 15 metų rizika susirgti plaučių vėžiu sumažėja iki nerūkančiojo rizikos,“ – aiškina metimo rūkyti naudą prof. R. Sakalauskas.
Beje, atėjo laikas susirūpinti ir moterims. Nors plaučių vėžys dar vis dažniau nustatomas vyrams, pastaruoju metu daugėja ir plaučių vėžiu sergančių moterų. Ir vėlgi kaltas rūkymas – vis daugiau moterų neatsisako cigaretės.
Aišku, pirmiausia svarbu nesusirgti, o tam reikia stengtis išvengti rizikos veiksnių ir svarbiausio jų – rūkymo. Tad tiems, kurie dar neužgesino paskutinės cigaretės, tikrai verta tai padaryti. Juk, kaip sakė prof. R. Sakalauskas, metus rūkyti, šios sunkios ligos rizika gali ir visiškai išnykti.
Naudinga nuoroda:[url="http://www.efarma.lt/catalogsearch/result/?q=kudzu"url]www.efarma.lt[/a]
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau