Trombozės profilaktika sergant vėžiu yra būtina

Kas yra trombozė ir tromboembolija?

Sulėtėjus kraujo tėkmės greičiui, kurį dar labiau mažina pats navikas, venose susidaro puikios sąlygos kraujo sąstoviui. Sergant vėžiu, aktyvėja ir krešėjimo sistema, vėžinė ląstelė išskiria tam tikras medžiagas, kurios veikia vidinę kraujagyslės sienelę ir taip dar labiau paskatina trombozės tikimybę, be to, sergantieji neretai būna mažiau judrūs. Visų šių ir kai kurių kitų veiksnių rezultatas – giliosiose venose (dažniausiai kojų) susiformavę trombai (arba kraujo krešuliai). Kuo „jaunesnis“ yra trombas, tuo didesnė tikimybė, kad jis atitrūks nuo likusios dalies ar kraujagyslės sienelės ir bus nuneštas, pvz., į plaučius. Ši būklė vadinama tromboembolija. Trombui užkimšus stambesnes plaučių arterijų šakas, sutrikdomas procesas, kurio metu kraujas įsotinamas deguonimi, be kitų itin nemalonių simptomų, toks ligonis pradeda dusti. Esant masyvesnei tromboembolijai, neretai gali ištikti ir mirtis.
 

Kodėl tai yra svarbu?

Kiekvienas mūsų turime išgyvenimo instinktą, t.y. visavertį gyvenimą norime gyventi ilgiau. Ta linkme juda ir visa medicina. Onkologinių ligų ankstyva diagnostika, gydymas ir profilaktika iš esmės taikoma tam, kad žmogus gyventų ilgiau. Tuo tarpu giliųjų venų trombozė ir tromboembolija sutrumpina tikėtiną gyvenimo trukmę vėžiu sergančiam žmogui. Tačiau mes turime priemonių, padedančių išvengti šios problemos, t.y. galima efektyvi trombozės profilaktika. Spręsdami vėžiu sergančio ligonio gydymo klausimus, pacientai ir patys turėtų pradėti pokalbį apie trombozės profilaktiką. Juolab kad Lietuvoje turime visas galimybes taikyti patikimas profilaktikos priemones, t.y. vartoti mažos molekulinės masės heparinus (MMMH), kurių indikacijų sąraše nurodyta būtent trombozės profilaktika ir gydymas sergantiesiems onkologinėmis ligomis.

Ar tromboembolija ištinka tik sergančiuosius vėžiu?

Tikrai ne. Tromboembolija gali įvykti ir vėžiu nesergančiam pacientui. Tačiau statistika nėra gailestinga, jos duomenimis, sergantiesiems vėžiu veninė tromboembolija įvyksta 4–6 kartus dažniau nei tiems, kurie onkologinėmis ligomis neserga. Beje, jeigu vėžiu sergančiam pacientui atliekama operacija, tromboembolijos rizika yra dar dvigubai didesnė, o mirtinos tromboembolijos tikimybė šiems pacientams yra trigubai didesnė nei vėžiu nesergantiems asmenims. Ne visi onkologiniai procesai susiję su vienoda trombozės rizika. Nepalankiausi šiuo požiūriu yra limfoma, kasos, smegenų, kiaušidžių, skrandžio, plonosios žarnos vėžys. Kiek mažesnė rizika susijusi su krūtų, prostatos vėžiu.
 

Kokie kiti veiksniai skatina įvykti trombozę?

- Bet kokia operacija, po kurios paciento judrumas yra ribotas (pvz., kelio ar klubo sąnario operacija), ypač jei pati operacija truko daugiau nei dvi su puse valandos.
- Bet kuri kita būklė, dėl kurios paciento judrumas ribotas (pvz., insultas arba šlaunikaulio kaklelio lūžis, kitos traumos).
- Rūkymas.
- Hormoninės kontracepcijos vartojimas.
- Nutukimas
- Amžius (>60m)
- Ryški venų varikozė
- Anksčiau buvę venų trombozių epizodai
- Predisponuojančios ligos (širdies nepakankamumas, sutrikęs ritmas, pvz., prieširdžių virpėjimas, kt.)
- Paveldimi veiksniai (FV Leideno, protrombino mutacijos, kt.)
 

Kokie yra giliųjų kojų venų trombozės požymiai?

- Galūnės skausmas, paraudimas, patinimas (pvz., blauzdos ar pėdos srityje).
- Odos pokyčiai pažeistoje vietoje (pvz., paraudimas arba melsvas odos atspalvis).
- Pažeidimo srityje galūnė paprastai išlieka šilta.
 

Nenoriu, kad įvyktų trombozė, kaip galima apsisaugoti?

Venų tromboembolija – antroji pagal dažnumą mirties priežastis sergant vėžiu, kaip suprantate, tai nėra reta komplikacija. Taigi jūs, kaip pacientas, jau turite kryptingai klausti gydančio gydytojo apie trombozės profilaktiką bei specifinį mažos molekulinės masės heparino (MMMH), pvz., dalteparino (firminis pavadinimas Fragmin®), vartojimą. Trombozių dažnis sergant metastazavusiu vėžiu yra 4–13 kartų didesnis nei lokaliu. Įrodyta, kad didžiausia trombozių rizika yra pirmuosius tris mėnesius po ligos nustatymo, todėl MMMH turi būti vartojami bent 6 mėnesius net ir nesant trombozės požymių. Vėžys yra kartotinės trombozės rizikos veiksnys, todėl labai svarbu gydyti metastaziniu ir nemetastaziniu vėžiu sergančius pacientus, gydomus chemoterapija. Profilaktika svarbi dar ir todėl, kad, įvykus trombozinėms komplikacijoms, gali tekti atidėti specifinį vėžio gydymą, dėl ko gali būti prarastas svarbus laikas, o vėlesnio gydymo rezultatas gali būti blogesnis.
 

Kaip vartojami MMMH?

MMMH vartojami suleidžiant juos į poodį. Jų dozavimas yra nesudėtingas, vartoti juos saugu, šalutinių poveikių dažniausiai nebūna, be to, dėl trumpos jų veikimo trukmės poveikį galima lengvai valdyti. Pvz., numatant procedūras, kurių metu tikėtinas kraujavimas, šių vaistų vartojimas gali būti nutrauktas išvakarėse. Vartojant MMMH nereikia dažnai sekti kraujo rodiklių, kaip vartojant geriamuosius krešėjimą mažinančius vaistus.
 

Kada negalima vartoti mažos molekulinės masės heparinų?

Tęsti MMMH terapijos negalima esant kraujavimo požymiams, pvz., patyrus hemoraginį insultą, kai kraujuoja iš virškinamojo trakto (galite pastebėti, kad išmatos pasidarė juodos kaip degutas arba pasituštinote tamsiu vyšninės spalvos krauju). Atsargiai vartoti, esant sutrikusiai inkstų funkcijai, sumažėjus trombocitų skaičiui (pasitarkite su gydančiu gydytoju).
 

Su kokiais sunkumais galite susidurti?

Pagrindinis sunkumas, su kuriuo galite susidurti, – finansai. Kol kas onkologinėmis ligomis sergančių pacientų trombozių profilaktikai taikomi mažos molekulinės masės heparino preparatai nėra kompensuojami. Tai reiškia, kad sergantysis perka juos mokėdamas visą kainą. Mėnesio gydymo kaina – keli šimtai litų. Taigi gydymas nėra pigus, tačiau teigiamas indėlis išgyvenimo trukmei ir sergančiojo gyvenimo kokybei – akivaizdus.
 

Ar galima vartoti šių vaistų su pertraukomis?

Jeigu kalba eina apie pertraukas, kurios daromos dėl tam tikrų procedūrų atlikimo (pavyzdžiui, imant biopsijas arba atliekant operacijas ir pan.), gydytojas rekomenduoja nutraukti gydymą mažos molekulinės masės heparinu, o, praėjus kraujavimo pavojui, vėl jį skiria. Dėl kitų priežasčių nutraukti gydymą mažos molekulinės masės heparinu tikrai nereikėtų. Jeigu nutrauksite šių vaistų vartojimą, jau kitą parą neturėsite patikimos apsaugos nuo trombozės. Taigi, jeigu susiduriate su finansiniais sunkumais, verčiau vartokite preparatą tris mėnesius, po to aptarkite su gydytoju kitas galimas alternatyvas. Tai geriau nei vartoti preparatą epizodais, pavyzdžiui, kas antrą savaitę.
Požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.
Jei atsakėte nors vieną „taip“, kreipkitės į jus gydantį gydytoją onkologą
Ar būna, kad jūsų viena ar abi kojos patinsta?
Taip Ne
Ar jūsų koja paraudusi, o gal išbalusi?
Taip Ne
Ar jums nuolatos ar bent retkarčiais skauda kojas?
Taip Ne
Ar jaučiate diskomfortą lankstydami koją?
Taip Ne
Ar jūsų koja jautri liečiant ir šilta?
Taip Ne
Ar jūsų koja palietus atrodo kieta?
Taip Ne
Ar jūsų kojų venos išsišokusios ir jautrios?
Taip Ne