Prostatos vėžys: mitai ir tikrovė

Mitas: nieko nejaučiu, vadinasi, esu sveikas

Kasmet mūsų šalyje diagnozuojama apie 3 tūkst. naujų prostatos vėžio atvejų, ir tai yra plačiausiai paplitusi liga tarp visų vėžio formų.
Ligos simptomai – skausmas, padažnėjęs šlapinimasis, pirmieji erekcijos sutrikimai. Bėda, kad, šiems pojūčiams atsiradus, dažniausiai liga jau būna progresavusi, o kai liga pirminių stadijų, dauguma vyrų jokių negalavimų nejaučia.

Tikrovė: laikas gyvybiškas svarbus

Prostatos vėžys, kaip ir daugelis kitų onkologinių ligų, sėkmingai gydomas tik ankstyvų stadijų. Kai diagnozė pavėluota, pavėluotas ir gydymas. Jeigu vėžys visada būtų diagnozuojamas tik I stadijos, nuo jo niekas nemirtų.
Kaip anksti nustatyti prostatos vėžį, jeigu pradinėse stadijose liga nesukelia jokių klinikinių simptomų? Visų pirma, atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) testą. Mūsų šalyje vykdoma priešinės liaukos vėžio ankstyvos diagnostikos programa (toliau – Programa), pagal kurią 50–75 m. vyrams nemokamai atliekamas PSA testas.
Didelei rizikai priskiriamose šeimose (kai prostatos vėžiu sirgo ar serga pirmos eilės artimieji (tėvas, broliai), PSA tyrimas rekomenduojamas nuo 40 metų amžiaus. Tačiau ir kitiems į Programą neįtrauktiems vyrams, kurie jaučia negalavimus arba nori pasitikrinti profilaktiškai, medikai rekomenduoja atlikti šį nebrangų testą (tyrimo kaina apie 40–60 Lt).
 

Tikrovė: padidėjęs PSA – ne visada vėžys

PSA – baltyminės medžiagos, kurią gamina prostatos liaukinis epitelis, – koncentracijos kraujyje tyrimas iš tiesų labai pagerino ankstyvą prostatos vėžio diagnostiką. PSA žymuo yra specifiškas prostatai, o ne onkologinei ligai, t.y. jo koncentracija gali padidėti ne tik dėl prostatos vėžio, bet ir esant prostatos adenomai, uždegimui, kitoms nevėžinėms ligoms, jos nedideli kiekiai visada yra sveiko vyro kraujyje. Tačiau vis dėlto šiandien PSA tyrimas yra jautriausias ir geriausias tyrimas, leidžiantis anksti nustatyti prostatos karcinomą.
Tiesa, vien padidėjęs PSA žymuo nereiškia, kad vyras serga prostatos vėžiu. Kai paciento PSA yra daugiau kaip 3 ng/ml, šeimos gydytojas turi jį nusiųsti pas urologą. Prostatos vėžys diagnozuojamas remiantis digitaliniu rektaliniu tyrimu, PSA koncentracijos tyrimu ir transrektaline echoskopija (TRUS) kartu su prostatos biopsija.

Tikrovė: dažniausias gydymas – operacija

70–80 procentų pacientų, kuriems anksti diagnozuotas prostatos vėžys, po gydymo išgyvena daugiau kaip 10 metų.
Prieš parenkant gydymą, būtina įvertinti bendrą paciento būklę, kitas ligas, priešinės liaukos vėžio stadiją, diferenciacijos laipsnį, PSA kiekį kraujyje, paciento amžių. Nustačius ankstyvos stadijos prostatos vėžį, jei leidžia ligonio terapinė būklė (gretutinės ligos) ir nėra kontraindikacijų, dažniausiai pasirenkamas radikalus gydymo būdas. Taip navikas sunaikinamas, tačiau dėl anatominės prostatos lokalizacijos taikant radikalų gydymo būdą šalinami aplinkiniai audiniai (limfmazgiai), todėl gali nukentėti aplinkiniai nervai. Todėl kartais po operacijos ligoniai skundžiasi šlapimo nelaikymu, kuris dažniausiai metams bėgant išnyksta. Po radikalaus chirurginio gydymo lytinė funkcija nukenčia dažniau, todėl po gydymo reikėtų kreiptis į urologą, kad pakonsultuotų lytinio gyvenimo klausimais.
Jau treti metai Lietuvoje prostatos vėžys gydomas mažų arba didelių dozių brachiterapija. Tai intervencinis metodas, kai jonizuojamosios spinduliuotės šaltinis sunaikina prostatoje esančias vėžines ląsteles. Procedūra daroma atlikus bendrinę nejautrą. Moksliniai tyrimai įrodė, kad brachiterapija – vienas iš veiksmingiausių nechirurginių ankstyvo priešinės liaukos vėžio gydymo metodų.
Kombinuota spindulinės terapijos ir hormoninio gydymo taktika yra pranašesnė nei vien tik spindulinis gydymas. Kai prostatos vėžys išplitęs į sritinius limfmazgius, dauguma urologų nėra linkę atlikti radikalios prostatektomijos. Tačiau dažnai metastazės limfmazgiuose nustatomos tik atlikus histologinį operacijos medžiagos tyrimą. Jei yra aiškių metastazių limfmazgiuose, reikėtų skirti gydymą hormonais. Jei metastazių limfmazgiuose aptinkama po radikalios prostatektomijos, indikuotinas papildomas gydymas hormonais.
 

Tikrovė: laikas gyvybiškas svarbus

Prostatos vėžys, kaip ir daugelis kitų onkologinių ligų, sėkmingai gydomas tik ankstyvų stadijų. Kai diagnozė pavėluota, pavėluotas ir gydymas. Jeigu vėžys visada būtų diagnozuojamas tik I stadijos, nuo jo niekas nemirtų.
Kaip anksti nustatyti prostatos vėžį, jeigu pradinėse stadijose liga nesukelia jokių klinikinių simptomų? Visų pirma, atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) testą. Mūsų šalyje vykdoma priešinės liaukos vėžio ankstyvos diagnostikos programa (toliau – Programa), pagal kurią 50–75 m. vyrams nemokamai atliekamas PSA testas.
Didelei rizikai priskiriamose šeimose (kai prostatos vėžiu sirgo ar serga pirmos eilės artimieji (tėvas, broliai), PSA tyrimas rekomenduojamas nuo 40 metų amžiaus. Tačiau ir kitiems į Programą neįtrauktiems vyrams, kurie jaučia negalavimus arba nori pasitikrinti profilaktiškai, medikai rekomenduoja atlikti šį nebrangų testą (tyrimo kaina apie 40–60 Lt).
 

Tikrovė: padidėjęs PSA – ne visada vėžys

PSA – baltyminės medžiagos, kurią gamina prostatos liaukinis epitelis, – koncentracijos kraujyje tyrimas iš tiesų labai pagerino ankstyvą prostatos vėžio diagnostiką. PSA žymuo yra specifiškas prostatai, o ne onkologinei ligai, t.y. jo koncentracija gali padidėti ne tik dėl prostatos vėžio, bet ir esant prostatos adenomai, uždegimui, kitoms nevėžinėms ligoms, jos nedideli kiekiai visada yra sveiko vyro kraujyje. Tačiau vis dėlto šiandien PSA tyrimas yra jautriausias ir geriausias tyrimas, leidžiantis anksti nustatyti prostatos karcinomą.
Tiesa, vien padidėjęs PSA žymuo nereiškia, kad vyras serga prostatos vėžiu. Kai paciento PSA yra daugiau kaip 3 ng/ml, šeimos gydytojas turi jį nusiųsti pas urologą. Prostatos vėžys diagnozuojamas remiantis digitaliniu rektaliniu tyrimu, PSA koncentracijos tyrimu ir transrektaline echoskopija (TRUS) kartu su prostatos biopsija.
 

Tikrovė: dažniausias gydymas – operacija

70–80 procentų pacientų, kuriems anksti diagnozuotas prostatos vėžys, po gydymo išgyvena daugiau kaip 10 metų.
Prieš parenkant gydymą, būtina įvertinti bendrą paciento būklę, kitas ligas, priešinės liaukos vėžio stadiją, diferenciacijos laipsnį, PSA kiekį kraujyje, paciento amžių. Nustačius ankstyvos stadijos prostatos vėžį, jei leidžia ligonio terapinė būklė (gretutinės ligos) ir nėra kontraindikacijų, dažniausiai pasirenkamas radikalus gydymo būdas. Taip navikas sunaikinamas, tačiau dėl anatominės prostatos lokalizacijos taikant radikalų gydymo būdą šalinami aplinkiniai audiniai (limfmazgiai), todėl gali nukentėti aplinkiniai nervai. Todėl kartais po operacijos ligoniai skundžiasi šlapimo nelaikymu, kuris dažniausiai metams bėgant išnyksta. Po radikalaus chirurginio gydymo lytinė funkcija nukenčia dažniau, todėl po gydymo reikėtų kreiptis į urologą, kad pakonsultuotų lytinio gyvenimo klausimais.
Jau treti metai Lietuvoje prostatos vėžys gydomas mažų arba didelių dozių brachiterapija. Tai intervencinis metodas, kai jonizuojamosios spinduliuotės šaltinis sunaikina prostatoje esančias vėžines ląsteles. Procedūra daroma atlikus bendrinę nejautrą. Moksliniai tyrimai įrodė, kad brachiterapija – vienas iš veiksmingiausių nechirurginių ankstyvo priešinės liaukos vėžio gydymo metodų.
Kombinuota spindulinės terapijos ir hormoninio gydymo taktika yra pranašesnė nei vien tik spindulinis gydymas. Kai prostatos vėžys išplitęs į sritinius limfmazgius, dauguma urologų nėra linkę atlikti radikalios prostatektomijos. Tačiau dažnai metastazės limfmazgiuose nustatomos tik atlikus histologinį operacijos medžiagos tyrimą. Jei yra aiškių metastazių limfmazgiuose, reikėtų skirti gydymą hormonais. Jei metastazių limfmazgiuose aptinkama po radikalios prostatektomijos, indikuotinas papildomas gydymas hormonais.