Lėtiniai kojų veninės kraujotakos sutrikimai

Kad ir kaip keista, tačiau tai, kad mes vaikštome dviem kojomis, trukdo kraujui cirkuliuoti. Kildamas iš kojų į širdį kraujas turi tekėti aukštyn, kovodamas su žemės traukos dėsniu. Natūraliai kraujas kristų žemyn, bet jį pristabdo apatinių galūnių venose esantys vožtuvėliai. Kojų venose jie yra kas 7-15 cm ir atlieka savotišką šliuzų funkciją - lengvai atsidaro kraujui kylant aukštyn ir tučtuojau užsiveria, jam pratekėjus.
Jeigu bent vienas vožtuvėlis pažeistas (neužsiveria), kraujas grįžta žemyn ir ima kauptis tarp vožtuvėlių. Jei vožtuvėlių per mažai, negalavimai gali prasidėti nuo jaunystės.
Lėtinis kojų venų nepakankamumas (LKVN) - tai patologinė odos ir poodinių audinių būklė, atsirandanti dėl kojų veninės kraujotakos sulėtėjimo. PSO duomenimis, kas antrai moteriai ir kas ketvirtam vyrui išsivysto lėtinio kojų venų nepakankamumo simptomų. Moterys sudaro apie 70 proc. visų ligonių. Mazginis venų išsiplėtimas išryškėja ir dėl moterų hormonų svyravimų (brendimo, menstruacijų ir menopauzės). Moters kojų venų išsiplėtimą kartais paskatina ilgai vartojamos kontracepcinės tabletės, nėštumas. Šie simptomai išryškėja vyresniame amžiuje. Apytikriais paskaičiavimais, Lietuvoje poodžio venų išsiplėtimu serga apie 5-10 procentų populiacijos apie 200 000 žmonių. Išsišokusios, pamėlusios, vingiuotos blauzdų venos nėra tik kosmetinis defektas. Tai labai rimtos ligos pradžia; negydomas išsiplėtimas gali sukelti rimtų pasekmių.
Venose žemiau pažeistų vožtuvų kaupiasi vis daugiau kraujo. Pamažu tose vietose kyla kraujospūdis, o vėliau - silpniau arba stipriau išsiplečia venos. Tai ir yra pirmasis ligos - mazginio venų išsiplėtimo - požymis.
Kraujotakai vis labiau trinkant, venos vis stipriau plečiasi, atsiranda veninių mazgų, kurie didėja ir kietėja. Ima skaudėti blauzdas, jaučiamas savotiškas “traukimas”,”tirpimas”, tinsta kojos. Negydant atsiranda didelių ryškių mėlynių, odos hiperpigmentacija (paruduoja oda), veniniai mazgai didėja. Vystosi uždegimai - flebitai arba trombozės su uždegimu - tromboflebitai. Galiausia virš veninių mazgų susiformuoja ilgai ir sunkiai gyjančios opos, iš kurių nuolat sunkiasi kraujas ir limfa.
 

Medikamentinis gydymas

Paskutiniu metu išskiriama viena pagrindinių LKVN priežasčių - patologiniai venų endotelinių ląstelių pokyčiai. Atsiradę “plyšiai” tarp endotelinių ląstelių skatina skysčių trasudaciją į aplinkinius audinius. Tuo tarpu sveikas venų endotelis gali kontroliuoti skysčių transudaciją aktyviai susitraukinėdamas.
Sutrikus veninei kraujotakai vartojami venotoniniai preparatai pagerina endotelio funkciją, sumažina padidėjusi kapiliarų pralaidumą, pagerina limfos nutekėjimą. Taip pat plačiai vartojami lokalaus poveikio preparatai su heparinu, pvz., Lioton 1000 gel. Tai pats stipriausias heparininis tepalas, 1 grame yra net 1000 veikimo vienetų heparino. Jis mažina krešėjimą, uždegimą, pagerina kraujo reologines savybes, sumažina tinimą. Lioton 1000 gel sumažina kojų sunkumą, nuovargį ir yra vartotinas esant pirmojo laipsnio lėtiniam venų nepakankamumui.
Apskritai veiksmingiausias yra kompleksinis gydymas pirmose stadijose taikant medikamentinį gydymą ir kompresinę terapiją, o dekompensacijos stadijoje - operaciją. Esant didesnio laipsnio pažeidimui medikamentinis gydymas sėkmingai gali būti kompleksinio gydymo sudedamoji dalis. Taip greičiau gaunamas simptomus mažinantis poveikis.
 

Kompresinė terapija

Kompresinė terapija padeda ir ligos pradžioje, ir paskutinėse stadijose. Mechaniškai spausdamos kojas kojinės, puskojinės, pėdkelnės bei vyturai padeda veniniam kraujui grįžti į širdį. Gera kompresija, kai pėda yra suspausta labiausiai ir kylant aukštyn ji vis mažėja. Norint teisingai naudoti kompresinę terapiją būtina gydytojo konsultacija.
 

Chirurginis gydymas

Skleroterapija (venų obliteracija). Šis metodas dar vadinamas venų užakinimu: tiesiai į pažeistas venas įšvirkščiama vaistų, kurie skatina kraujo indų sieneles suaugti, susiklijuoti. Po tokios procedūros pažeistoji venų dalis būna atskirta nuo sveikosios, ja neteka kraujas. Injekcijomis naikinamos nedidelio skersmens venos. Šiuo gydymo būdu taip pat šalinamas vadinamasis voratinklis (negiliai po oda esantys kraujo indai, sudarantys gana ryškų mėlyną “raštą”).
Venų pašalinimas (flebektomija) - dažniausiai taikomas venų išėmimo būdas. Šalinamos vidinėje (nuo vidinio kulkšnelio iki kirkšnies) arba užpakalinėje kojų dalyje (nuo išorinio kulkšnelio iki pakinklio) esantys išsiplėtę poodžio venų kamienai ir jų šakos.
Kartais nesveikos kraujagyslės tik perrišamos. Tuomet kojos audiniai įpjaunami tik vienoje vietoje - kirkšnyje arba pakinklyje. Perrišus kraujagyslę gaunamas toks pat efektas kaip ir ją pašalinus - kraujas ja nebeteka, dingsta mėlynės, venų mazgai bei skausmas.
Kriochirurgija (šalčio chirurgija). Tai - vienas iš naujesnių venų išsiplėtimo gydymo būdų. Į pažeistą kraujagyslę per vieną arba kelis nedidelius pjūvius įstatomas specialus zondas ir kelioms sekundėms sušaldomas iki -80oC šalčio.

Veikiamos tokio stipraus šalčio, venos užanka.

Profilaktika – fiziniai pratimai ir tinkama mityba
Geros yra visos profilaktinės priemonės, sumažinančios kraujo sąstovį kojų venose ir palengvinančios jo tekėjimą širdies link. Svarbiausia profilaktikos priemonė yra judėjimas. Dirbantys raumenys yra tarsi siurbliai, varantys kraują aukštyn. Jei venų vožtuvai sveiki ir jų kojose yra kas 10-15 cm, kraujas nenukrenta žemyn ir neužsistovi. Jeigu tenka ilgai stovėti ar sėdėti vienoje vietoje, bent jau judinkite kojų pėdas pakeldami kuo aukščiau kulnus nuo žemės. Reguliariai kas 30-60 min. pavaikščiokite, dar geriau - užlipkite laiptais kelis aukštus į viršų, kad dirbtų kojų raumenys. Namuose būtina atlikti paprasčiausius gimnastikos pratimus gulint, sėdint ir stovint. Reikėtų pasistengti pagulėti bent 10-15 minučių pakėlus kojas 20-30 laipsnių kampu. Jeigu yra objektyvių LKVN simptomų, rekomenduojama, kad miegant blauzdos būtų 10-20 cm pakeltos. Lengviausia tai padaryti po paklode kojūgalyje pakišus kelis pledus. Labai gerai atgaivina kojas kontrastinis dušas. Vanduo turi būti nei per šaltas, nei per karštas, pageidautina kojas pakelti 30-45 laipsnių kampu. Nepatartina ilgai maudytis karštoje vonioje, kaitintis saunoje ar degintis saulėje, nes karštis neigiamai veikia tiek veninę, tiek limfinę kraujotaką. Laisvalaikiu vasarą - plaukiokite, važinėkite dviračiu, lengvai pabėgiokite ar aktyviai pasivaikščiokite, žiemą - slidinėkite. Patartina reguliuoti kūno svorį ir kuo daugiau valgyti augalinės kilmės natūralių maisto produktų. Kuo daugiau gerti negazuoto vandens - 2-3 litrus per parą. Jei kartojasi venų uždegimai, venkite daug baltymų turinčio maisto.
Veninės kraujotakos sutrikimo simptomai:
• kojų nuovargio bei sunkumo jausmas;
• maudimas ar skausmas;
• padidėjęs blauzdų odos jautrumas;
• veržimo jausmas ir jautrumo sumažėjimas;
• niežulys, dilgčiojimas, “skruzdžių bėgiojimas” pažeistos odos paviršiuje;
• karščio ir venų jutimas pažeistų venų projekcijoje.
Tinkamas maistas:
• grikiai, nes juose labai daug flavanoido - rutozido;
• graikiniai riešutai;
• šaltalankis;
• juodieji serbentai;
• šermukšnis;
• žalioji arbata;
• citrusiniai vaisiai (daug askorbino rūgšties;
• svogūnas;
• česnakas;
• figos, vyšnios, spanguolės
• daiginti kviečiai bei jų aliejus;
• produktai iš rupių miltų;
• žiedadulkės;
• morkų, citrinų, artišokų, svogūnų, dilgėlių bei agurkų sultys;
• kaštono žiedų bei žievės arbata;
• arklinių kaštonų spiritinė ištrauka (50 g smulkiai susmulkintų kaštonų palaikykite mėnesį užpylę 0,5 litro degtinės. Po to perkoškite. Gerkite po 20-30 lašų 2-3 kartus per dieną valandą prieš valgį neribotą laiką);
• dilgėlių, medetkų, baltažiedės notrelės, šalpusnio lapų, plautės arbata. 

Medikamentinis gydymas

Paskutiniu metu išskiriama viena pagrindinių LKVN priežasčių - patologiniai venų endotelinių ląstelių pokyčiai. Atsiradę “plyšiai” tarp endotelinių ląstelių skatina skysčių trasudaciją į aplinkinius audinius. Tuo tarpu sveikas venų endotelis gali kontroliuoti skysčių transudaciją aktyviai susitraukinėdamas.
Sutrikus veninei kraujotakai vartojami venotoniniai preparatai pagerina endotelio funkciją, sumažina padidėjusi kapiliarų pralaidumą, pagerina limfos nutekėjimą. Taip pat plačiai vartojami lokalaus poveikio preparatai su heparinu, pvz., Lioton 1000 gel. Tai pats stipriausias heparininis tepalas, 1 grame yra net 1000 veikimo vienetų heparino. Jis mažina krešėjimą, uždegimą, pagerina kraujo reologines savybes, sumažina tinimą. Lioton 1000 gel sumažina kojų sunkumą, nuovargį ir yra vartotinas esant pirmojo laipsnio lėtiniam venų nepakankamumui.
Apskritai veiksmingiausias yra kompleksinis gydymas pirmose stadijose taikant medikamentinį gydymą ir kompresinę terapiją, o dekompensacijos stadijoje - operaciją. Esant didesnio laipsnio pažeidimui medikamentinis gydymas sėkmingai gali būti kompleksinio gydymo sudedamoji dalis. Taip greičiau gaunamas simptomus mažinantis poveikis.
 

Kompresinė terapija

Kompresinė terapija padeda ir ligos pradžioje, ir paskutinėse stadijose. Mechaniškai spausdamos kojas kojinės, puskojinės, pėdkelnės bei vyturai padeda veniniam kraujui grįžti į širdį. Gera kompresija, kai pėda yra suspausta labiausiai ir kylant aukštyn ji vis mažėja. Norint teisingai naudoti kompresinę terapiją būtina gydytojo konsultacija.
 

Chirurginis gydymas

Skleroterapija (venų obliteracija). Šis metodas dar vadinamas venų užakinimu: tiesiai į pažeistas venas įšvirkščiama vaistų, kurie skatina kraujo indų sieneles suaugti, susiklijuoti. Po tokios procedūros pažeistoji venų dalis būna atskirta nuo sveikosios, ja neteka kraujas. Injekcijomis naikinamos nedidelio skersmens venos. Šiuo gydymo būdu taip pat šalinamas vadinamasis voratinklis (negiliai po oda esantys kraujo indai, sudarantys gana ryškų mėlyną “raštą”).
Venų pašalinimas (flebektomija) - dažniausiai taikomas venų išėmimo būdas. Šalinamos vidinėje (nuo vidinio kulkšnelio iki kirkšnies) arba užpakalinėje kojų dalyje (nuo išorinio kulkšnelio iki pakinklio) esantys išsiplėtę poodžio venų kamienai ir jų šakos.
Kartais nesveikos kraujagyslės tik perrišamos. Tuomet kojos audiniai įpjaunami tik vienoje vietoje - kirkšnyje arba pakinklyje. Perrišus kraujagyslę gaunamas toks pat efektas kaip ir ją pašalinus - kraujas ja nebeteka, dingsta mėlynės, venų mazgai bei skausmas.
Kriochirurgija (šalčio chirurgija). Tai - vienas iš naujesnių venų išsiplėtimo gydymo būdų. Į pažeistą kraujagyslę per vieną arba kelis nedidelius pjūvius įstatomas specialus zondas ir kelioms sekundėms sušaldomas iki -80oC šalčio.
 

Veikiamos tokio stipraus šalčio, venos užanka.

Profilaktika – fiziniai pratimai ir tinkama mityba
Geros yra visos profilaktinės priemonės, sumažinančios kraujo sąstovį kojų venose ir palengvinančios jo tekėjimą širdies link. Svarbiausia profilaktikos priemonė yra judėjimas. Dirbantys raumenys yra tarsi siurbliai, varantys kraują aukštyn. Jei venų vožtuvai sveiki ir jų kojose yra kas 10-15 cm, kraujas nenukrenta žemyn ir neužsistovi. Jeigu tenka ilgai stovėti ar sėdėti vienoje vietoje, bent jau judinkite kojų pėdas pakeldami kuo aukščiau kulnus nuo žemės. Reguliariai kas 30-60 min. pavaikščiokite, dar geriau - užlipkite laiptais kelis aukštus į viršų, kad dirbtų kojų raumenys. Namuose būtina atlikti paprasčiausius gimnastikos pratimus gulint, sėdint ir stovint. Reikėtų pasistengti pagulėti bent 10-15 minučių pakėlus kojas 20-30 laipsnių kampu. Jeigu yra objektyvių LKVN simptomų, rekomenduojama, kad miegant blauzdos būtų 10-20 cm pakeltos. Lengviausia tai padaryti po paklode kojūgalyje pakišus kelis pledus. Labai gerai atgaivina kojas kontrastinis dušas. Vanduo turi būti nei per šaltas, nei per karštas, pageidautina kojas pakelti 30-45 laipsnių kampu. Nepatartina ilgai maudytis karštoje vonioje, kaitintis saunoje ar degintis saulėje, nes karštis neigiamai veikia tiek veninę, tiek limfinę kraujotaką. Laisvalaikiu vasarą - plaukiokite, važinėkite dviračiu, lengvai pabėgiokite ar aktyviai pasivaikščiokite, žiemą - slidinėkite. Patartina reguliuoti kūno svorį ir kuo daugiau valgyti augalinės kilmės natūralių maisto produktų. Kuo daugiau gerti negazuoto vandens - 2-3 litrus per parą. Jei kartojasi venų uždegimai, venkite daug baltymų turinčio maisto.
Veninės kraujotakos sutrikimo simptomai:
• kojų nuovargio bei sunkumo jausmas;
• maudimas ar skausmas;
• padidėjęs blauzdų odos jautrumas;
• veržimo jausmas ir jautrumo sumažėjimas;
• niežulys, dilgčiojimas, “skruzdžių bėgiojimas” pažeistos odos paviršiuje;
• karščio ir venų jutimas pažeistų venų projekcijoje.
Tinkamas maistas:
• grikiai, nes juose labai daug flavanoido - rutozido;
• graikiniai riešutai;
• šaltalankis;
• juodieji serbentai;
• šermukšnis;
• žalioji arbata;
• citrusiniai vaisiai (daug askorbino rūgšties;
• svogūnas;
• česnakas;
• figos, vyšnios, spanguolės
• daiginti kviečiai bei jų aliejus;
• produktai iš rupių miltų;
• žiedadulkės;
• morkų, citrinų, artišokų, svogūnų, dilgėlių bei agurkų sultys;
• kaštono žiedų bei žievės arbata;
• arklinių kaštonų spiritinė ištrauka (50 g smulkiai susmulkintų kaštonų palaikykite mėnesį užpylę 0,5 litro degtinės. Po to perkoškite. Gerkite po 20-30 lašų 2-3 kartus per dieną valandą prieš valgį neribotą laiką);
• dilgėlių, medetkų, baltažiedės notrelės, šalpusnio lapų, plautės arbata.