Patys mažiausi mikroorganizmai - virusai yra didžiausi peršalimo ligų kaltininkai. Žmonių pastebėjimai bei tvirta medikų nuomonė, kad žvarbų rudenį ir ankstyvą pavasarį visi serga daug dažniau ir sunkiau, o lėtinės ligos, iki tol niekuo ypatingu nepasireikšdavusios, ima ir paūmėja, vertė ieškoti pagrindinės priežasties ir apsaugos galimybių.
Atliekant tyrimus skamba ir nauja gaida. Ne tiek šaltis ir skersvėjai čia kalti, o neigiamas „trumpų, tamsių dienų“ poveikis organizmui: jos ne tik mažina vitamino D sintezę, bet ir sukelia nervų sistemos disfunkciją, neretai sunkią jos būklę - depresiją ir trikdo tobulą imuninio reaktyvumo (organizmo apsaugos) funkcionavimą.
Be to, aiškėja dar vienas svarbus momentas. Pavyzdžiui, net pasiektas tobulas imuninis pasipriešinimas ligoms išlieka tik tam tikrą laiką. Pati imuninė reakcija yra sudėtinga, joje dalyvauja daug „dalyvių - ląstelių, kai kurių iš jų gyvavimo amžius trumpas. Tad joms papildyti reikia, kad žmogus pats sau padėtų nes organizmui būtini ne tik vitaminai, bet ir pakankamas kiekis mikroelementų - cinko, seleno, magnio bei omega 3 riebalų rūgščių. Visa tai užtikrina baltymo sintezę ir papildo imuninės sistemos ląsteles.
Ir dar labai svarbu. Negalima silpninti imuninės organizmo sistemos patiems. Dažnai būna kalti įsisenėję įpročiai - rūkymas, per didelis kiekis alkoholio, miego trūkumas, antsvoris, taip pat ir aplinkos užteršimas, ilgalaikiai neigiami stresai, skubomis paruoštas maistas bei gyvybiškai svarbių sudedamųjų dalių maiste stoka. Šie faktoriai iš tikrųjų nuginkluoja žmones, juos apnuogina prieš virusus. O žinant, kad virusai greitai keičiasi, kasmet atsiranda naujų jų štamų, vaistais apsiginti nuo jų puolimo nesugebame ir turbūt greitai nesugebėsime.
Dar blogiau, jeigu žmogaus organizmą apninka, kartu puola virusai ir bakterijos - pūliniai kokai ir lazdelės. Tada virusas sunaikina priekines organizmo saugos sistemas ir praskina kelią mikrobams, kurie gali sukelti sunkias komplikacijas. Supratę, kur „šuo pakastas, kodėl rudenį taip dažnai sergama kvėpavimo takų ligomis, kiekvienas galime jau rugsėjo mėnesį pradėti rūpintis savimi, stiprinti imuninį reaktyvumą.
Kaip minėjau, greičiausiai susergama sloga. Pajutę nosies užgulimą ir bendrą negalavimą, pirmąją dieną ją dar galime įveikti arba pristabdyti jos eigą. Karštos kojų vonios, pirtis, sauna arba garinė su vanta, didesnis vitamino C kiekis, kalcis ir magnis pasitarnauja šiam tikslui.
Neatkreipus į nosį dėmesio pirmąją dieną, prarandamas svarbus momentas - liga gali tęsis gerą savaitę ar ilgiau bei komplikuotis. Virusai „perneša pūlines bakterijas, jų neįveikia ir vietinė nosies gleivinės imuninė apsauga, jos prasprūsta į prienosinius ančius ir ten įsiveisusios sukelia pūlinį sinusitą.
Sloga paprastai yra abipusė. Abi nosies landos užgulusios, neleidžia normaliai kvėpuoti. Gausiai ima bėgti išskyros, uždegimo skystis, kartu atsiranda čiaudėjimas, reikia nuolat valyti nosį, bet bendra suaugusiųjų būklė išlieka daugmaž patenkinama. Kadangi daugumas būna sirgę sloga, tai gydosi savarankiškai. Galima pavartoti ir vaistažolių preparatų, pavyzdžiui, Sinupret. Ūmios slogos simptomams slopinti vartojami nosies gleivinę sutraukiantys preparatai ar jų derinys su antihistamininais vaistai. Tačiau juos reikia vartoti griežtai pagal instrukcijas, kitaip galima susilaukti nemalonių šalutinių poveikių. Tad labai svarbu suprasti ir nustatyti, kada prasideda komplikacijos - sinusitas. Jeigu sloga - abiejų nosies landų liga, tai sinusitas dažniausia yra vienpusis. Viena vertus, daugiau atsiranda išskyrų, jos jau balkšvai gelsvos ar net žalsvos - pūlinės. Prisideda skausmas ir ne tiek nosies, kiek apie akį, skauda dantis, o labiausiai skauda galvą kaktos srityje, pakyla temperatūra, pasijuntama prasčiau, vargina silpnumas.
Jeigu slogą gydėtės patys, tai, prasidėjus sinusitui, būtina gydytojo specialisto apžiūra, kad pavyktų išvengti dar sunkesnių ligų. Sinusitus gydyti reikia daug aktyviau, neapsieinama be antibiotikų, o kartais ir chirurginių procedūrų.
Kitais atvejais virusinė peršalimo liga prasideda ūminiu ryklės uždegimu - faringitu, o toliau besivystydama nusileidžia žemyn per gerklas, į trachėją ir bronchus, sukeldama užkimimą - laringitą. O virusai gali nunešti bakterijas iš nosiaryklės per ausies trimitą į ausį ir išprovokuoti ausų uždegimą, kartais netgi pūlinį.
Faringito atveju skauda kaklą ir ryklę, ypač tai ryšku ryjant maistą, skausmas gali prasismelkti į ausis. Kakle pasirodo patinę ir skausmingi limfmazgiai, o ryklės gleivinė visa rausva, liepsnoja. Kosulys iš pradžių sausas ir ne toks įkyrus, uždegimui leidžiantis žemyn į kvėpavimo takus, pasidaro nuolatinis, drėgnas, atsikosima skrepliais ir gana vargina.
Vien tik faringitas, kuris pasireiškia taip dažnai kaip ir sloga, nesukuria pavojingų situacijų, nes uždegimo sudedamosios dalys, tarp jų ir pūliai, lengvai pasišalina, nelieka kaip tai būna siaurose nosies landose.
Sunkiau reiškiasi viršutinių kvėpavimo takų ligos alergiškiems asmenims. Pats gleivinės uždegimas sunkesnis, linkęs užsitęsti ir dažniau komplikuojasi. Na, ir gydymas be antialerginių vaistų neveiksmingas.
Jei faringitas virusinis rekomenduojama reguliariai skalauti gerklę ramunėlių, medetkų ar druskos tirpalu. Pavartoti burnos ertmę ir ryklę dezinfekuojančių, skausmą mažinančių purškiamų antiseptikų ar čiulpiamų pastilių. Jų tikrai platus pasirinkimas vaistinėse: Toncils, Chlorhexisidine, Jox, Hexaspray, Sebidin, Faringosept, Septolete. Tik prisidėjus bakterinei infekcijai reikalingas gydymas antibiotikais.
Visada geriau kai peršalimo ligų gydymą pakoreguoja arba paskiria gydytojas specialistas, t. y. otorinolaringologas.
Kai virusinė infekcija ne tik sukelia slogą, bet ir pasireiškia karščiavimas, galvos bei raumenų skausmai, būtina iš karto pradėti gydytis. Veiksmingi įvairūs sudėtiniai preparatai, kuriuose yra temperatūrą, galvos ir raumenų skausmus mažinančių, slogos simptomus slopinančių medžiagų, vitamino C (pvz., GrippostadC). Dažniausiai sudėtinių vaistų nuo peršalimo pagrindinė veiklioji medžiaga yra paracetamolis, kurio vartojant didelėmis dozėmis galimos nepageidaujamos reakcijos. Todėl būtina pasirinkti tokį vaistą, kuriame būtų optimalios šio medikamento dozės. Jums visada patars vaistininkas arba gydantis gydytojas.
Geriant po 2 Grippostad C kapsules 3-4 kartus per dieną, pasveikstama daug lengviau, nejaučiama mieguistumo, galvos skausmų, nevargina čiaudulys ir sloga. Vaisto sudėtyje esantis kofeinas šiek tiek tonizuoja ir gerina bendrą sergančiojo savijautą.
Tiems, kuriuos vargina karščiavimas, ypač vakare, galvos bei sąnarių skausmai, rekomenduojama gerti po vieną pakelį karštojo gėrimo Grippostad iki 4 kartų per dieną.
Jokiu būdu nereikėtų savarankiškai gydytis antibakteriniais preparatais - antibiotikais ir sulfanilamidais. Pirmiausia - jie neveikia peršalimo virusų. Antra, organizme gyvenančios bakterijos pripranta prie jų ir, komplikacijų atveju paskyrus antibiotikų ar sulfanilamidų, bus sunku gauti terapinį poveikį.
Stipri imuninė sistema susidoroja su slogą ir faringitą sukeliančiais virusais. Teigiama, jog norint kad imuninė sistema būtų optimali, reikia kasdien atnaujinti penktadalį ar net ketvirtadalį jos dalių. Bet ja reikia pradėti rūpintis iš anksto. Mitybos įtaka imuninio reaktyvumo išlaikymui gana svarbi. Vaisiai, daržovės, vitaminai A, C, E ir B maiste turi vyrauti. O, kaip minėjau, mikroelementai - cinkas, selenas - reikalingi ne tik imuninei sistemai funkcionuoti, bet ir gydant sloguojančius ligonius. Kalbama apie vadinamąjį „imuninį kokteilį skiriamą imuninei sistemai stimuliuoti pirmomis ligos dienomis. Injekuojamas vitaminų C ir B kompleksas, skiriama kalcio ir magnio.
Visiškai sunaikinti bakterijas sugeba tik imuninė žmogaus sistema. Viso organizmo dezinfekuoti antibiotikais neįmanoma. Tad paskutinis žodis gydant peršalimo ligas priklauso specialistams, tarp jų ir otorinolaringolagams.
Be to, aiškėja dar vienas svarbus momentas. Pavyzdžiui, net pasiektas tobulas imuninis pasipriešinimas ligoms išlieka tik tam tikrą laiką. Pati imuninė reakcija yra sudėtinga, joje dalyvauja daug „dalyvių - ląstelių, kai kurių iš jų gyvavimo amžius trumpas. Tad joms papildyti reikia, kad žmogus pats sau padėtų nes organizmui būtini ne tik vitaminai, bet ir pakankamas kiekis mikroelementų - cinko, seleno, magnio bei omega 3 riebalų rūgščių. Visa tai užtikrina baltymo sintezę ir papildo imuninės sistemos ląsteles.
Ir dar labai svarbu. Negalima silpninti imuninės organizmo sistemos patiems. Dažnai būna kalti įsisenėję įpročiai - rūkymas, per didelis kiekis alkoholio, miego trūkumas, antsvoris, taip pat ir aplinkos užteršimas, ilgalaikiai neigiami stresai, skubomis paruoštas maistas bei gyvybiškai svarbių sudedamųjų dalių maiste stoka. Šie faktoriai iš tikrųjų nuginkluoja žmones, juos apnuogina prieš virusus. O žinant, kad virusai greitai keičiasi, kasmet atsiranda naujų jų štamų, vaistais apsiginti nuo jų puolimo nesugebame ir turbūt greitai nesugebėsime.
Dar blogiau, jeigu žmogaus organizmą apninka, kartu puola virusai ir bakterijos - pūliniai kokai ir lazdelės. Tada virusas sunaikina priekines organizmo saugos sistemas ir praskina kelią mikrobams, kurie gali sukelti sunkias komplikacijas. Supratę, kur „šuo pakastas, kodėl rudenį taip dažnai sergama kvėpavimo takų ligomis, kiekvienas galime jau rugsėjo mėnesį pradėti rūpintis savimi, stiprinti imuninį reaktyvumą.
Kaip minėjau, greičiausiai susergama sloga. Pajutę nosies užgulimą ir bendrą negalavimą, pirmąją dieną ją dar galime įveikti arba pristabdyti jos eigą. Karštos kojų vonios, pirtis, sauna arba garinė su vanta, didesnis vitamino C kiekis, kalcis ir magnis pasitarnauja šiam tikslui.
Neatkreipus į nosį dėmesio pirmąją dieną, prarandamas svarbus momentas - liga gali tęsis gerą savaitę ar ilgiau bei komplikuotis. Virusai „perneša pūlines bakterijas, jų neįveikia ir vietinė nosies gleivinės imuninė apsauga, jos prasprūsta į prienosinius ančius ir ten įsiveisusios sukelia pūlinį sinusitą.
Sloga paprastai yra abipusė. Abi nosies landos užgulusios, neleidžia normaliai kvėpuoti. Gausiai ima bėgti išskyros, uždegimo skystis, kartu atsiranda čiaudėjimas, reikia nuolat valyti nosį, bet bendra suaugusiųjų būklė išlieka daugmaž patenkinama. Kadangi daugumas būna sirgę sloga, tai gydosi savarankiškai. Galima pavartoti ir vaistažolių preparatų, pavyzdžiui, Sinupret. Ūmios slogos simptomams slopinti vartojami nosies gleivinę sutraukiantys preparatai ar jų derinys su antihistamininais vaistai. Tačiau juos reikia vartoti griežtai pagal instrukcijas, kitaip galima susilaukti nemalonių šalutinių poveikių. Tad labai svarbu suprasti ir nustatyti, kada prasideda komplikacijos - sinusitas. Jeigu sloga - abiejų nosies landų liga, tai sinusitas dažniausia yra vienpusis. Viena vertus, daugiau atsiranda išskyrų, jos jau balkšvai gelsvos ar net žalsvos - pūlinės. Prisideda skausmas ir ne tiek nosies, kiek apie akį, skauda dantis, o labiausiai skauda galvą kaktos srityje, pakyla temperatūra, pasijuntama prasčiau, vargina silpnumas.
Jeigu slogą gydėtės patys, tai, prasidėjus sinusitui, būtina gydytojo specialisto apžiūra, kad pavyktų išvengti dar sunkesnių ligų. Sinusitus gydyti reikia daug aktyviau, neapsieinama be antibiotikų, o kartais ir chirurginių procedūrų.
Kitais atvejais virusinė peršalimo liga prasideda ūminiu ryklės uždegimu - faringitu, o toliau besivystydama nusileidžia žemyn per gerklas, į trachėją ir bronchus, sukeldama užkimimą - laringitą. O virusai gali nunešti bakterijas iš nosiaryklės per ausies trimitą į ausį ir išprovokuoti ausų uždegimą, kartais netgi pūlinį.
Faringito atveju skauda kaklą ir ryklę, ypač tai ryšku ryjant maistą, skausmas gali prasismelkti į ausis. Kakle pasirodo patinę ir skausmingi limfmazgiai, o ryklės gleivinė visa rausva, liepsnoja. Kosulys iš pradžių sausas ir ne toks įkyrus, uždegimui leidžiantis žemyn į kvėpavimo takus, pasidaro nuolatinis, drėgnas, atsikosima skrepliais ir gana vargina.
Vien tik faringitas, kuris pasireiškia taip dažnai kaip ir sloga, nesukuria pavojingų situacijų, nes uždegimo sudedamosios dalys, tarp jų ir pūliai, lengvai pasišalina, nelieka kaip tai būna siaurose nosies landose.
Sunkiau reiškiasi viršutinių kvėpavimo takų ligos alergiškiems asmenims. Pats gleivinės uždegimas sunkesnis, linkęs užsitęsti ir dažniau komplikuojasi. Na, ir gydymas be antialerginių vaistų neveiksmingas.
Jei faringitas virusinis rekomenduojama reguliariai skalauti gerklę ramunėlių, medetkų ar druskos tirpalu. Pavartoti burnos ertmę ir ryklę dezinfekuojančių, skausmą mažinančių purškiamų antiseptikų ar čiulpiamų pastilių. Jų tikrai platus pasirinkimas vaistinėse: Toncils, Chlorhexisidine, Jox, Hexaspray, Sebidin, Faringosept, Septolete. Tik prisidėjus bakterinei infekcijai reikalingas gydymas antibiotikais.
Visada geriau kai peršalimo ligų gydymą pakoreguoja arba paskiria gydytojas specialistas, t. y. otorinolaringologas.
Kai virusinė infekcija ne tik sukelia slogą, bet ir pasireiškia karščiavimas, galvos bei raumenų skausmai, būtina iš karto pradėti gydytis. Veiksmingi įvairūs sudėtiniai preparatai, kuriuose yra temperatūrą, galvos ir raumenų skausmus mažinančių, slogos simptomus slopinančių medžiagų, vitamino C (pvz., GrippostadC). Dažniausiai sudėtinių vaistų nuo peršalimo pagrindinė veiklioji medžiaga yra paracetamolis, kurio vartojant didelėmis dozėmis galimos nepageidaujamos reakcijos. Todėl būtina pasirinkti tokį vaistą, kuriame būtų optimalios šio medikamento dozės. Jums visada patars vaistininkas arba gydantis gydytojas.
Geriant po 2 Grippostad C kapsules 3-4 kartus per dieną, pasveikstama daug lengviau, nejaučiama mieguistumo, galvos skausmų, nevargina čiaudulys ir sloga. Vaisto sudėtyje esantis kofeinas šiek tiek tonizuoja ir gerina bendrą sergančiojo savijautą.
Tiems, kuriuos vargina karščiavimas, ypač vakare, galvos bei sąnarių skausmai, rekomenduojama gerti po vieną pakelį karštojo gėrimo Grippostad iki 4 kartų per dieną.
Jokiu būdu nereikėtų savarankiškai gydytis antibakteriniais preparatais - antibiotikais ir sulfanilamidais. Pirmiausia - jie neveikia peršalimo virusų. Antra, organizme gyvenančios bakterijos pripranta prie jų ir, komplikacijų atveju paskyrus antibiotikų ar sulfanilamidų, bus sunku gauti terapinį poveikį.
Stipri imuninė sistema susidoroja su slogą ir faringitą sukeliančiais virusais. Teigiama, jog norint kad imuninė sistema būtų optimali, reikia kasdien atnaujinti penktadalį ar net ketvirtadalį jos dalių. Bet ja reikia pradėti rūpintis iš anksto. Mitybos įtaka imuninio reaktyvumo išlaikymui gana svarbi. Vaisiai, daržovės, vitaminai A, C, E ir B maiste turi vyrauti. O, kaip minėjau, mikroelementai - cinkas, selenas - reikalingi ne tik imuninei sistemai funkcionuoti, bet ir gydant sloguojančius ligonius. Kalbama apie vadinamąjį „imuninį kokteilį skiriamą imuninei sistemai stimuliuoti pirmomis ligos dienomis. Injekuojamas vitaminų C ir B kompleksas, skiriama kalcio ir magnio.
Visiškai sunaikinti bakterijas sugeba tik imuninė žmogaus sistema. Viso organizmo dezinfekuoti antibiotikais neįmanoma. Tad paskutinis žodis gydant peršalimo ligas priklauso specialistams, tarp jų ir otorinolaringolagams.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau