Pavasaris be ašarų

Jeigu nei iš šio, nei iš to užgula nosį ir iš jos „pasipila“ skystas sekretas, o akys ima peršėti, niežėti ir ašaroti, gali būti, kad išsivystė šienligė. Ja pradedama sirgti žiedadulkėms pasklidus aplinkos ore. Kuo daugiau žiedadulkių – tuo ryškesni ir sunkesni ligos požymiai. Jeigu pavasaris ankstyvas, staiga sušyla oras ir sužaliuoja gamta, ir šienlige susergama anksčiau nei įprasta.
 

Ar tai iš tikrųjų šienligė?


Panašiais simptomais prasideda ir šienligė, ir peršalimo ligos. Atpažinti šienligę jums padės šie duomenys:
• Sergant šienlige iš nosies gausiai skiriasi vandeningos išskyros, o, sergant peršalimo liga, paprastai jos būna gelsvos ir tirštesnės.
• Sergant šienlige, niežti akys, o peršalimo ligoms tai nebūdinga.
• Paūmėjus šienligei, paprastai kūno temperatūra nepakyla, o peršalus dažniausiai karščiuojama.
• Šienligės simptomai sustiprėja pirmoje dienos pusėje, giedromis, vėjuotomis dienomis, o peršalimo ligoms šie veiksniai įtakos neturi.
• Šienligės simptomus susilpnina antihistamininiai vaistai, o peršalimo ligų jie negydo.
• Šienligei būdingas sezoniškumas.
 

Praktiniai patarimai sergantiesiems šienlige


• Kadangi ligos eiga priklauso nuo žiedadulkių koncentracijos ore, reikia vengti vietų, kur daug žalumos: sodų, parkų, užmiesčio teritorijų.


• Žolę prie namų reikia nupjauti, kol ji dar nepradėjo žydėti.
• Atostogauti geriausia ten, kur mažiau žiedadulkių, – prie jūros, kalnuose, spygliuočių miškuose.
• Išeinant į gatvę, reikia užsidėti gerai priglundančius prie veido akinius, nosį patepti apsauginiu tepalu. Grįžus į namus, akis ir nosį praplauti specialiu tirpalu, pasikeisti viršutinius drabužius, ant kurių gali būti prilipusių žiedadulkių.
• Važiuojant automobiliu, neatidaryti langų.
• Kaime negulėti ir nemiegoti ant šieno.
• Kambarius vėdinti anksti rytą arba vėlai vakare, kai žiedadulkės nusėdusios ant žemės.
• Nelaikyti kambaryje žydinčių gėlių.
• Nenaudoti vaistažolių kremų.
• Kasdien valyti dulkes.
• Neįleisti į namus naminių gyvūnų (kačių, šunų), kurie visuomet su kailiu atneša daug žiedadulkių.
• Vengti uodų, bičių, širšių, vapsvų įkandimų.
• Vesti dienyną: jame rašyti, kada, kokiomis aplinkybėmis ir kokių ligos simptomų atsirado ir kaip jie pasikeitė vartojant vieno ar kito medikamento. Taip darant nuolat, galima numatyti, kada atsiras ligos simptomų, ir, prieš jiems atsirandant, kreiptis į gydytoją, kad laiku būtų pradėta gydyti.
• Vartoti vieno iš gydytojo paskirtų vaistų nuo alergijos, dažniausiai – antros kartos antihistamininių preparatų. Jie sumažina minėtus simptomus. Vaistų reiktų vartoti dvi savaites prieš numanomą šienligės atsiradimą, augalo, kuris sukelia ligą, žydėjimo metu ir dar 2 savaites po masinio žydėjimo.
• Kai ligos eiga sunki, gydytojas paskiria ir į nosį purškiamų ar lašinamų vaistų.
• Laikantis tinkamo dienos režimo, racionalios mitybos, vengiant alergiškos buitinės aplinkos, galima apsaugoti nuo alerginių ligų net tuos vaikus, kurie yra paveldėję polinkį jomis sirgti.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai