Išskiriamos kelios šizofrenijos formos, bet nė viena iš jų sergantis ligonis nebūna visą laiką pavojingas aplinkiniams. Visą laiką yra ir kita - vidinė, subjektyvi ligos pusė, sergančiojo išgyvenimai.
Sirgti šizofrenija mūsų visuomenėje yra stigma. Visuomenė smerkia psichikos ligas ir jų bijo dažnai dėl paprasčiausio nežinojimo. Todėl įveikiant šizofrenijos stigmą visų pirma yra svarbu pateikti visuomenei kuo daugiau informacijos apie šią ligą. O sergančiajam šizofrenija žinios apie savo ligą gali padėti lengviau ją įveikti.
• Šizofrenija yra gana paplitusi liga, ja serga apie vienas procentas gyventojų.
• Ši liga turi biologinį pagrindą, t.y. jos pasireiškimas ir eiga priklauso nuo tam tikrų cheminių medžiagų (ypač dopamino) balanso smegenyse.
• Turinčiam genetinį polinkį sirgti šizofrenija ligą gali išprovokuoti narkotikų vartojimas, psichologinė įtampa, kitos ligos ar organinis smegenų pažeidimas. Liga paprastai prasideda jauname (17-25 metų) amžiuje.
• Sergantis šizofrenija asmuo nėra kaltas dėl savo
ligos, kaip nėra kalti ir dauguma sergančiųjų tėvų - jie darė tai, kas atrodė geriausia jų vaikui.
• Šizofrenija pasireiškia suvokimo, mąstymo, elgesio, valios sutrikimais, dėl ko ligonis dažnai negali dirbti ir adekvačiai savimi pasirūpinti.
• Dar daug ko medicina nežino apie šią ligą, tačiau aišku - šizofrenija neužkrečiama ir mažiau pavojinga aplinkiniams, negu manoma visuomenėje.
• Siekiant išvengti paūmėjimų ir labiau valdyti ligos eigą, reikia ilgą laiką vartoti medikamentų ir bendradarbiauti su gydytoju.
• Galima ligos negydymo pasekmė - sunki lėtinė ligos forma.
Nors šie faktai apie šizofreniją ir teisingi, tačiau labai svarbu nepamiršti, kad sergantysis nėra vien tik biocheminiu pagrindu pasireiškiančių simptomų derinys, kad jis taip pat yra žmogus, kuris savitai ir dažnai jautriau negu daugelis išgyvena mus supantį pasaulį.
Manoma, kad pirmą psichologinę traumą sergantysis šizofrenija patiria dar ankstyvoje vaikystėje, iki 2 metų amžiaus. Dažniausiai tai yra traumuojantys santykiai su pačiais artimiausiais žmonėmis - tėvais. Tokio vaiko mama gali pati kentėti dėl nepasitikėjimo savimi, savo nereikšmingumo jausmo, tuštumos, perdėto jautrumo, depresiškumo, gali būti žeminama vyro ar pati vaikystėje negavusi pakankamai meilės. Tai gali būti ir laikina motinos būklė (pvz., liga). Kai motina taip jaučiasi, ji negali pakankamai mylėti savo vaiko, o dažnai dėl savo pačios problemų jį atstumia, nepatenkina jo pagrindinių poreikių. Vaikas, bendraudamas su tokia motina, kenčia. Jei tai kartojasi pernelyg dažnai ir šalia nėra suaugusio žmogaus, kuris kompensuotų meilės poreikį, vaikas pradeda vengti išorinio pasaulio, nepasitikėti motina (o tuo pačiu nesusiformuoja pasitikėjimas ir kitais žmonėmis). Pasaulis pradedamas įsivaizduoti kaip grėsmingas, galintis suteikti daug skausmo, jo bijomasi. Vystosi elgsena, kurios esmė - vengti sąveikos su aplinka emocinių pasekmių (pačios sąveikos, deja, išvengti neįmanoma). Svarbiausias tokio individo tikslas - išgyventi šiame priešiškame pasaulyje. Jokiu būdu nenoriu kaltinti tokio vaiko tėvų - dažniausiai jie kitaip mylėti paprasčiausiai nesugeba, o kartais vaiko poreikiai taip pat gali būti savotiški ir sunkiai suprantami (ypač autizmu sergančių vaikų).
Lygiai tokia išlieka ir suaugusio šizofrenija sergančio asmens savijauta. Jis jaučiasi nesaugus, pasaulį suvokia kaip priešišką ir grėsmingą, nepasitiki žmonėmis, labiau linkęs gyventi savo fantazijų pasaulyje. Emociškai “pasišalinama” iš pasaulio, nes jo bijoma, todėl neišsiugdo sugebėjimas ištverti nusivylimą, vienatvę, agresyvumą, stiprią trauką ir kitus jausmus, neišmokstama užmegzti santykių ir jų ugdyti. Iki ligos tokie individai paprastai uždaresni, intravertiški, vengia ką nors įsileisti į savo vidų. Formalūs kontaktai (mokykloje, darbe) paprastai palaikomi neblogai, tačiau vengiama neformalaus bendravimo. Su jais bendrauti gali būti net nejauku - nėra “emocinio rezonanso”, jie nemoka jausti kito žmogaus jausmų, neempatiški. Tai paprastai vieniši žmonės, kuriems draugus pakeičia domėjimasis kokia nors sritimi (ypač filosofija, parapsichologija) ar kolekcionavimas. Jiems sunku prisitaikyti prie pokyčių, laikytis griežtos drausmės. Su tokiais žmonėmis ir kiti elgiasi formaliau, mažiau dalijasi savo jausmais, jie nėra labai mylimi.
Didesnei daliai tokiomis savybėmis pasižyminčių žmonių taip ir neišsivysto šizofrenija. Gyvenime jie atranda savo “nišą”, kurioje adaptuojasi. Tai - vadinamieji šizoidai. Tačiau tiek fiziniai, tiek stiprūs psichologiniai poveikiai gali sukelti dezadaptaciją, kuri pasireiškia psichoze. Paviršutiniškai žiūrint tokie jaunuoliai, atrodo, yra prisitaikę, tačiau kai jiems tenka, pvz., išsikraustyti iš namų, skirtis su draugais ar įsimylėti, jie patiria pernelyg stiprius jausmus, kad juos integruotų savyje ir “nesubyrėtų”, dėl to dažnai pasireiškia psichozė. Potyriai ir jausmai, kurie kyla viduje, pradedami suvokti lyg nulemti išorės. Mintys tampa klausos haliucinacijomis, vidinė baimė priartėti prie kito žmogaus - persekiojimo kliedėjimo idėjomis. Nuo tų, kurių bijoma, dažnai ginamasi vengimu ar agresyvumu. Aplinkinius žmones, net pačius artimiausius, tai dažnai atstumia ir verčia šalintis tokio žmogaus, o dar geriau - jį izoliuoti. Tai tik patvirtina sergančiojo vidines baimes, kad žmonės yra grėsmingi ir jais negalima pasitikėti. Didėja atotrūkis tarp sergančiojo ir jo artimųjų. Stacionarizuojama neretai taip pat apgaulės būdu, nesakoma, kokia diagnozė ir kam konkrečiai reikalingas gydymas. Sergantysis dar labiau pasijaučia atstumtuoju ir “antrarūšiu”, liga tampa lėtinė - ligonis netenka vilties surasti kelio pas sveikuosius.
Tačiau galima ir kitokia ligos baigtis. Reikia, kad sergantysis sutiktų bent vieną, o dar geriau - kelis žmones, pasiruošusius suprasti jo kančią, jo pasaulio suvokimą, kurie priimtų jį tokį, koks yra - sergantį. Labai puiku, kada tai būna ne tik gydytojas ar psichologas, bet ir šeimos nariai. Kad galėtų pasitikėti kitu žmogumi, tokiam ligoniui reikia ilgo laiko ir jokiu būdu negalima reikalauti iš jo to, ko jis negali. Vis plačiau ir veiksmingiau šizofrenija sergantiems pacientams skiriama psichoterapija. Tai padeda ligoniams geriau suprasti save, savo ligą ir jos simptomus bei jų nebijoti, geriau adaptuotis aplinkoje. Ir nebe taip baisu pasakyti: “Aš sergu šizofrenija”.
Be pačios ligos sukeliamo diskomforto, sergantiesiems psichikos ligomis ir jų šeimos nariams dar tenka susidurti su daugeliu socialinių problemų. Pirmiausia - kaip pasakyti aplinkiniams (kaimynams, bendradarbiams, giminėms ir pažįstamiems) apie psichikos ligą?
Kadangi vis vien nepasiseks išvengti kontaktų su minėtais žmonėmis, būtina pasiruošti, kad galite sutikti žmonių, nieko nežinančių apie psichikos ligas, susidurti su jų tamsumu, klaidingais įsitikinimais ar net neigiama emocine reakcija. Turėkite kantrybės.
Šiuo metu yra pakankamai informacijos apie lėtines vidaus organų ligas (opaligę, artritą, cukrinį diabetą ir kt.) ir kai kurias psichikos ligas (nerimo sutrikimus, depresiją). Sergantieji šiomis ligomis nesigėdina apie jas kalbėti ir paprastai sulaukia aplinkinių užuojautos bei pagalbos.
Prisiminkite: diabetas, artritas ir šizofrenija turi daug bendro. Visos šios ligos kyla dėl iki galo neaiškių priežasčių, visų jų simptomai tai sustiprėja, tai susilpnėja, o svarbiausia - visos jos priverčia kentėti ne tik pacientą, bet ir jo šeimą.
Šizofrenijos palyginimas su vidaus organų ligomis padės
žmonėms suprasti, su kokia didele problema susiduriama. Kai kalbate su artimais draugais ar giminaičiais, galite tikėtis jų užuojautos, todėl galite jiems papasakoti visus savo išgyvenimus, patirtus dėl šeimos nario ligos.
Kalbėdami su mažiau artimais žmonėmis (kaimynais, bendradarbiais), nebūkite pernelyg atviri: kam rūpi svetimo gyvenimo smulkmenos, juo labiau - nemalonios? Žmonėms paaiškinkite, kad liga neužkrečiama ir jiems nepakenks. Tačiau jei tikėtina, kad sergančiojo elgesys sutrikęs, tikslinga apie tai žmones perspėti arba paprašyti, kad darbe būtinai pakviestų prie telefono, jei skambintų ligonis.
Prisiminkite: žmonės elgsis taip, kaip jūs su jais elgsitės. Jei nebūsite ypač atviras, niekas jūsų primygtinai ir neklausinės. Tačiau pasirinkite tinkamą elgesį. Jei nustosite bendrauti su žmonėmis, po kiek laiko pasijusite visiškai socialiai izoliuotas ir neturėsite su kuo pasikalbėti netgi tada, kai to norėsite.
Prisiminkite: dauguma žmonių linkę padėti kitiems, jei tik žino, kokios pagalbos iš jų reikia. Nesigėdykite paprašyti konkrečios pagalbos.
Prisiminkite: niekada nemeluokite. Jei melas išaiškės, jus iš karto gali atleisti. Be to, melas sukelia nerimą ir vidinę įtampą. Tačiau kalbėdami apie savo ligą geriau vartokite bendras ir neutralias formuluotes, pvz.:
• Hospitalizacija: dėl “nervų ligos”.
• Nedarbingumo lapelis: būtina “pailsėti nuo pervargimo darbe”, dalyvavimas reabilitacijos programoje ir pan.
• Vaistų vartojimas: “nuraminti nervus”, padidinti darbingumą.
Svarbiausia - pasitikėkite kitų žmonių geranoriškumu. Dažniausiai žmonės tik dėl to nusiteikę prieš psichikos ligas, kad nepakankamai apie jas žino.
• Šizofrenija yra gana paplitusi liga, ja serga apie vienas procentas gyventojų.
• Ši liga turi biologinį pagrindą, t.y. jos pasireiškimas ir eiga priklauso nuo tam tikrų cheminių medžiagų (ypač dopamino) balanso smegenyse.
• Turinčiam genetinį polinkį sirgti šizofrenija ligą gali išprovokuoti narkotikų vartojimas, psichologinė įtampa, kitos ligos ar organinis smegenų pažeidimas. Liga paprastai prasideda jauname (17-25 metų) amžiuje.
• Sergantis šizofrenija asmuo nėra kaltas dėl savo
ligos, kaip nėra kalti ir dauguma sergančiųjų tėvų - jie darė tai, kas atrodė geriausia jų vaikui.
• Šizofrenija pasireiškia suvokimo, mąstymo, elgesio, valios sutrikimais, dėl ko ligonis dažnai negali dirbti ir adekvačiai savimi pasirūpinti.
• Dar daug ko medicina nežino apie šią ligą, tačiau aišku - šizofrenija neužkrečiama ir mažiau pavojinga aplinkiniams, negu manoma visuomenėje.
• Siekiant išvengti paūmėjimų ir labiau valdyti ligos eigą, reikia ilgą laiką vartoti medikamentų ir bendradarbiauti su gydytoju.
• Galima ligos negydymo pasekmė - sunki lėtinė ligos forma.
Nors šie faktai apie šizofreniją ir teisingi, tačiau labai svarbu nepamiršti, kad sergantysis nėra vien tik biocheminiu pagrindu pasireiškiančių simptomų derinys, kad jis taip pat yra žmogus, kuris savitai ir dažnai jautriau negu daugelis išgyvena mus supantį pasaulį.
Manoma, kad pirmą psichologinę traumą sergantysis šizofrenija patiria dar ankstyvoje vaikystėje, iki 2 metų amžiaus. Dažniausiai tai yra traumuojantys santykiai su pačiais artimiausiais žmonėmis - tėvais. Tokio vaiko mama gali pati kentėti dėl nepasitikėjimo savimi, savo nereikšmingumo jausmo, tuštumos, perdėto jautrumo, depresiškumo, gali būti žeminama vyro ar pati vaikystėje negavusi pakankamai meilės. Tai gali būti ir laikina motinos būklė (pvz., liga). Kai motina taip jaučiasi, ji negali pakankamai mylėti savo vaiko, o dažnai dėl savo pačios problemų jį atstumia, nepatenkina jo pagrindinių poreikių. Vaikas, bendraudamas su tokia motina, kenčia. Jei tai kartojasi pernelyg dažnai ir šalia nėra suaugusio žmogaus, kuris kompensuotų meilės poreikį, vaikas pradeda vengti išorinio pasaulio, nepasitikėti motina (o tuo pačiu nesusiformuoja pasitikėjimas ir kitais žmonėmis). Pasaulis pradedamas įsivaizduoti kaip grėsmingas, galintis suteikti daug skausmo, jo bijomasi. Vystosi elgsena, kurios esmė - vengti sąveikos su aplinka emocinių pasekmių (pačios sąveikos, deja, išvengti neįmanoma). Svarbiausias tokio individo tikslas - išgyventi šiame priešiškame pasaulyje. Jokiu būdu nenoriu kaltinti tokio vaiko tėvų - dažniausiai jie kitaip mylėti paprasčiausiai nesugeba, o kartais vaiko poreikiai taip pat gali būti savotiški ir sunkiai suprantami (ypač autizmu sergančių vaikų).
Lygiai tokia išlieka ir suaugusio šizofrenija sergančio asmens savijauta. Jis jaučiasi nesaugus, pasaulį suvokia kaip priešišką ir grėsmingą, nepasitiki žmonėmis, labiau linkęs gyventi savo fantazijų pasaulyje. Emociškai “pasišalinama” iš pasaulio, nes jo bijoma, todėl neišsiugdo sugebėjimas ištverti nusivylimą, vienatvę, agresyvumą, stiprią trauką ir kitus jausmus, neišmokstama užmegzti santykių ir jų ugdyti. Iki ligos tokie individai paprastai uždaresni, intravertiški, vengia ką nors įsileisti į savo vidų. Formalūs kontaktai (mokykloje, darbe) paprastai palaikomi neblogai, tačiau vengiama neformalaus bendravimo. Su jais bendrauti gali būti net nejauku - nėra “emocinio rezonanso”, jie nemoka jausti kito žmogaus jausmų, neempatiški. Tai paprastai vieniši žmonės, kuriems draugus pakeičia domėjimasis kokia nors sritimi (ypač filosofija, parapsichologija) ar kolekcionavimas. Jiems sunku prisitaikyti prie pokyčių, laikytis griežtos drausmės. Su tokiais žmonėmis ir kiti elgiasi formaliau, mažiau dalijasi savo jausmais, jie nėra labai mylimi.
Didesnei daliai tokiomis savybėmis pasižyminčių žmonių taip ir neišsivysto šizofrenija. Gyvenime jie atranda savo “nišą”, kurioje adaptuojasi. Tai - vadinamieji šizoidai. Tačiau tiek fiziniai, tiek stiprūs psichologiniai poveikiai gali sukelti dezadaptaciją, kuri pasireiškia psichoze. Paviršutiniškai žiūrint tokie jaunuoliai, atrodo, yra prisitaikę, tačiau kai jiems tenka, pvz., išsikraustyti iš namų, skirtis su draugais ar įsimylėti, jie patiria pernelyg stiprius jausmus, kad juos integruotų savyje ir “nesubyrėtų”, dėl to dažnai pasireiškia psichozė. Potyriai ir jausmai, kurie kyla viduje, pradedami suvokti lyg nulemti išorės. Mintys tampa klausos haliucinacijomis, vidinė baimė priartėti prie kito žmogaus - persekiojimo kliedėjimo idėjomis. Nuo tų, kurių bijoma, dažnai ginamasi vengimu ar agresyvumu. Aplinkinius žmones, net pačius artimiausius, tai dažnai atstumia ir verčia šalintis tokio žmogaus, o dar geriau - jį izoliuoti. Tai tik patvirtina sergančiojo vidines baimes, kad žmonės yra grėsmingi ir jais negalima pasitikėti. Didėja atotrūkis tarp sergančiojo ir jo artimųjų. Stacionarizuojama neretai taip pat apgaulės būdu, nesakoma, kokia diagnozė ir kam konkrečiai reikalingas gydymas. Sergantysis dar labiau pasijaučia atstumtuoju ir “antrarūšiu”, liga tampa lėtinė - ligonis netenka vilties surasti kelio pas sveikuosius.
Tačiau galima ir kitokia ligos baigtis. Reikia, kad sergantysis sutiktų bent vieną, o dar geriau - kelis žmones, pasiruošusius suprasti jo kančią, jo pasaulio suvokimą, kurie priimtų jį tokį, koks yra - sergantį. Labai puiku, kada tai būna ne tik gydytojas ar psichologas, bet ir šeimos nariai. Kad galėtų pasitikėti kitu žmogumi, tokiam ligoniui reikia ilgo laiko ir jokiu būdu negalima reikalauti iš jo to, ko jis negali. Vis plačiau ir veiksmingiau šizofrenija sergantiems pacientams skiriama psichoterapija. Tai padeda ligoniams geriau suprasti save, savo ligą ir jos simptomus bei jų nebijoti, geriau adaptuotis aplinkoje. Ir nebe taip baisu pasakyti: “Aš sergu šizofrenija”.
Be pačios ligos sukeliamo diskomforto, sergantiesiems psichikos ligomis ir jų šeimos nariams dar tenka susidurti su daugeliu socialinių problemų. Pirmiausia - kaip pasakyti aplinkiniams (kaimynams, bendradarbiams, giminėms ir pažįstamiems) apie psichikos ligą?
Kadangi vis vien nepasiseks išvengti kontaktų su minėtais žmonėmis, būtina pasiruošti, kad galite sutikti žmonių, nieko nežinančių apie psichikos ligas, susidurti su jų tamsumu, klaidingais įsitikinimais ar net neigiama emocine reakcija. Turėkite kantrybės.
Šiuo metu yra pakankamai informacijos apie lėtines vidaus organų ligas (opaligę, artritą, cukrinį diabetą ir kt.) ir kai kurias psichikos ligas (nerimo sutrikimus, depresiją). Sergantieji šiomis ligomis nesigėdina apie jas kalbėti ir paprastai sulaukia aplinkinių užuojautos bei pagalbos.
Prisiminkite: diabetas, artritas ir šizofrenija turi daug bendro. Visos šios ligos kyla dėl iki galo neaiškių priežasčių, visų jų simptomai tai sustiprėja, tai susilpnėja, o svarbiausia - visos jos priverčia kentėti ne tik pacientą, bet ir jo šeimą.
Šizofrenijos palyginimas su vidaus organų ligomis padės
žmonėms suprasti, su kokia didele problema susiduriama. Kai kalbate su artimais draugais ar giminaičiais, galite tikėtis jų užuojautos, todėl galite jiems papasakoti visus savo išgyvenimus, patirtus dėl šeimos nario ligos.
Kalbėdami su mažiau artimais žmonėmis (kaimynais, bendradarbiais), nebūkite pernelyg atviri: kam rūpi svetimo gyvenimo smulkmenos, juo labiau - nemalonios? Žmonėms paaiškinkite, kad liga neužkrečiama ir jiems nepakenks. Tačiau jei tikėtina, kad sergančiojo elgesys sutrikęs, tikslinga apie tai žmones perspėti arba paprašyti, kad darbe būtinai pakviestų prie telefono, jei skambintų ligonis.
Prisiminkite: žmonės elgsis taip, kaip jūs su jais elgsitės. Jei nebūsite ypač atviras, niekas jūsų primygtinai ir neklausinės. Tačiau pasirinkite tinkamą elgesį. Jei nustosite bendrauti su žmonėmis, po kiek laiko pasijusite visiškai socialiai izoliuotas ir neturėsite su kuo pasikalbėti netgi tada, kai to norėsite.
Prisiminkite: dauguma žmonių linkę padėti kitiems, jei tik žino, kokios pagalbos iš jų reikia. Nesigėdykite paprašyti konkrečios pagalbos.
Prisiminkite: niekada nemeluokite. Jei melas išaiškės, jus iš karto gali atleisti. Be to, melas sukelia nerimą ir vidinę įtampą. Tačiau kalbėdami apie savo ligą geriau vartokite bendras ir neutralias formuluotes, pvz.:
• Hospitalizacija: dėl “nervų ligos”.
• Nedarbingumo lapelis: būtina “pailsėti nuo pervargimo darbe”, dalyvavimas reabilitacijos programoje ir pan.
• Vaistų vartojimas: “nuraminti nervus”, padidinti darbingumą.
Svarbiausia - pasitikėkite kitų žmonių geranoriškumu. Dažniausiai žmonės tik dėl to nusiteikę prieš psichikos ligas, kad nepakankamai apie jas žino.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau