Vėjaraupiai (lot. varicella) – tai ūminė infekcinė liga, kuriai būdingas pūslinis odos bėrimas bei karščiavimas.
Ligą sukelia Varicella Zoster virusai, priklausantys Herpes viridae šeimai. Tai ūminė virusinė liga, pasižyminti dideliu užkrečiamumu ir pasireiškianti dviem klinikinėmis formomis: vėjaraupiais ir juostine pūsleline (herpes zoster). Užsikrečiama oro lašeliniu keliu pro kvėpavimo takus, kai sergantysis kosti ir čiaudi. Galima užsikrėsti ir tiesiogiai: pro odą, liečiant bėrimus. Sergantysis gali apkrėsti aplinkinius dvi dienas prieš išbėrimą, visą bėrimo laikotarpį ir penkias dienas po jo. Vėjaraupiai neturi sezoniškumo, rizika susirgti yra beveik ištisus metus, kiek mažiau susirgimų būna vasarą. Specifinių tyrimų, patvirtinančių vėjaraupių diagnozę, nėra.
Pirmą kartą užsikrėtus Varicella zoster virusu, susergama vėjaraupiais. Dažniausiai serga 2–8 metų vaikai. Vėjaraupių inkubacinis periodas trunka 11–21 dieną. Vėliau pakyla temperatūra, ir odą bei gleivines išberia niežtinčiomis pūslelėmis. Vidutiniškai bėrimas turi apie 200–300 elementų, sunkesniais atvejais jų skaičius gali siekti 500. Beria apie 5 dienas. Viename plote galima rasti ir dėmelių, ir pūslelių, ir šašelių. Bėrimas atsiranda ant veido, plaukuotosios galvos dalies, liemens, rankų, kojų. Ant delnų, padų pūslelių paprastai nebūna. Pūslelės greitai trūksta ir susidaro kraujuojančių opelių, kurias skauda. Išbertas vietas kartais labai stipriai niežti, vaikas kasosi, net draskosi. Gali kamuoti pykinimas bei vėmimas. Sergantysis tampa vangus, blogiau valgo ir miega, gali skaudėti galvą.
Varicella zoster virusas patenka į žmogaus, persirgusio vėjaraupiais, nervų sistemos dorsalinius ganglijus ir išlieka juose visą gyvenimą prislopintos būklės. Ilgainiui šis virusas gali vėl suaktyvėti ir kliniškai pasireikšti juostine pūsleline (herpes zoster). Juostine pūsleline, skirtingai nei vėjaraupiais, dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, patyrę stresą, sergantys ŽIV, vėžiu, po chirurginių procedūrų, vartojantys steroidinių preparatų, po spindulinės ar chemoterapijos, kurių metu sumažėjo imuninės sistemos apsauginiai mechanizmai. Pirmasis juostinės pūslelinės požymis – skausmas pažeisto nervo inervuojamoje srityje. Po kelių dienų toje vietoje atsiranda pūslelinis bėrimas, kuris išlieka vidutiniškai 7 dienas.
Vėjaraupių eiga dažnai būna lengvos formos. Tačiau kartais liga gali būti sunki, komplikuota ir mirtinai pavojinga, jei pažeidžiami vidaus organai (plaučiai, kepenys), smegenų dangalai, prisidėjus antrinei bakterinei infekcijai, jei liga komplikuojasi pūlingomis odos ir minkštųjų audinių ligomis (dėl to vėliau odoje lieka randai). Komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiesiems, sergantiems vėjaraupiais, yra 25 kartus didesnė nei vaikams. Varicella zoster infekcija itin pavojinga asmenims, kurių imuninės sistemos funkcija yra sutrikusi.
Vėjaraupiai nėštumo metu gali būti persileidimo, priešlaikinio gimdymo, negyvo vaisiaus gimimo, apsigimimų, pvz., galūnių deformacijos, akių ir centrinės nervų sistemos vystymosi sutrikimų priežastis.
Jei pastebėjote, kad atsirado ant odos pūslelių, nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją. Specifinio vėjaraupių gydymo nėra. Sergantysis vėjaraupiais paprastai gydomas namie pagal gydytojo nurodymus. Kadangi tai užkrečiamoji liga, nuo ligos pradžios sergantysis turi būti izoliuojamas 10 dienų. Bendravusieji su sergančiuoju laikinai izoliuojami ir stebimi nuo 11 iki 21 dienos.
Išbertas vietas rekomenduojama tepti 5 proc. kalio permanganato, 1 proc. briliantinės žalumos tirpalu ar eozino vandeniniu tirpalu. Briliantinė žaluma vaikams vis dar išlieka efektyviausias vaistas nuo vėjaraupių. Išbertas vietas galima tepti ir tepaliukais, mažinančiais niežėjimą. Burną, ypač pavalgius, patartina skalauti ramunėlių nuoviru ar furacilino tirpalu.
Jei temperatūra aukštesnė kaip 38,5°C, būtina gerti vaistų nuo temperatūros.
Galima vartoti ir antivirusinių vaistų, bet jie veiksmingi tik ligos pradžioje. Dažniausiai skiriama vaikams, kurių imuninė sistema yra nusilpusi.
Prasidėjus antrinei infekcijai, skiriama antibiotikų.
Vis dažniau visame pasaulyje apsaugai nuo vėjaraupių vartojama vėjaraupių vakcina. Vėjaraupių profilaktikai naudojama gyva patenuota vakcina, kurioje yra OKA vakcininis vėjaraupių viruso štamas. Vakcina pasižymi labai dideliu veiksmingumu, ji lengvai pakeliama ir nelabai reaktogeniška. Vaikams skiriama viena vėjaraupių vakcinos dozė, suaugusiesiems rekomenduojamos dvi vakcinos dozės (antroji skiriama praėjus 6 savaitėms po pirmosios). Vaikus nuo vėjaraupių gydytojai rekomenduoja skiepyti kartu su tymų–raudonukės–epiderminio parotito vakcina. Ši vakcina skiriama vaikams nuo 12 mėnesių ir vyresniems, kurie dar nebuvo sirgę vėjaraupiais, taip pat nėra sergantys piktybiniais navikais, ūmine leukemija, lėtinėmis inkstų ligomis, įgimtu ar įgytu imunodeficitu.
Skiepytis nuo vėjaraupių tikslinga, nes skiepijimas apsaugo nuo sunkių bei įgimtų ligos formų. Skiepai apsaugo nuo juostinės pūslelinės rizikos ateityje.
· Jei vaikas karščiuoja, turėtų gulėti lovoje.
· Kad vaikas kasydamasis nesusižalotų odos, reikėtų trumpai nukirpti nagučius, išvalyti panages. Dažnai nuplaukite rankas.
· Maudykite vaiką, kai nukris temperatūra. Prauskite vėsiu vandeniu. Venkite šiltų vonių, nes stiprina niežėjimą. Į vonią galite įlašinti kalio permanganato tirpalo ar ramunėlių nuoviro.
· Nedėkite ant išbertų vietų kompresų, nes drėgna šiluma po kompresais dar sustiprina bėrimą.
· Dažniau nei įprasta keiskite rūbus bei patalynę.
· Vaiko kambarį nuolat vėdinkite.
· Kiekvienais metais JAV nuo vėjaraupių bei jų sukeliamų komplikacijų hospitalizuojama apie 11 000 ligonių ir užregistruojama apie 100 mirties atvejų.
· Pasaulyje kiekvieną savaitę nuo vėjaraupių sukeltų komplikacijų miršta vienas vaikas ir vienas suaugęs asmuo!
· Kas penktas persirgęs vėjaraupiais vėliau suserga juostine pūsleline (herpes zoster)!
Pirmą kartą užsikrėtus Varicella zoster virusu, susergama vėjaraupiais. Dažniausiai serga 2–8 metų vaikai. Vėjaraupių inkubacinis periodas trunka 11–21 dieną. Vėliau pakyla temperatūra, ir odą bei gleivines išberia niežtinčiomis pūslelėmis. Vidutiniškai bėrimas turi apie 200–300 elementų, sunkesniais atvejais jų skaičius gali siekti 500. Beria apie 5 dienas. Viename plote galima rasti ir dėmelių, ir pūslelių, ir šašelių. Bėrimas atsiranda ant veido, plaukuotosios galvos dalies, liemens, rankų, kojų. Ant delnų, padų pūslelių paprastai nebūna. Pūslelės greitai trūksta ir susidaro kraujuojančių opelių, kurias skauda. Išbertas vietas kartais labai stipriai niežti, vaikas kasosi, net draskosi. Gali kamuoti pykinimas bei vėmimas. Sergantysis tampa vangus, blogiau valgo ir miega, gali skaudėti galvą.
Varicella zoster virusas patenka į žmogaus, persirgusio vėjaraupiais, nervų sistemos dorsalinius ganglijus ir išlieka juose visą gyvenimą prislopintos būklės. Ilgainiui šis virusas gali vėl suaktyvėti ir kliniškai pasireikšti juostine pūsleline (herpes zoster). Juostine pūsleline, skirtingai nei vėjaraupiais, dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, patyrę stresą, sergantys ŽIV, vėžiu, po chirurginių procedūrų, vartojantys steroidinių preparatų, po spindulinės ar chemoterapijos, kurių metu sumažėjo imuninės sistemos apsauginiai mechanizmai. Pirmasis juostinės pūslelinės požymis – skausmas pažeisto nervo inervuojamoje srityje. Po kelių dienų toje vietoje atsiranda pūslelinis bėrimas, kuris išlieka vidutiniškai 7 dienas.
Vėjaraupių eiga dažnai būna lengvos formos. Tačiau kartais liga gali būti sunki, komplikuota ir mirtinai pavojinga, jei pažeidžiami vidaus organai (plaučiai, kepenys), smegenų dangalai, prisidėjus antrinei bakterinei infekcijai, jei liga komplikuojasi pūlingomis odos ir minkštųjų audinių ligomis (dėl to vėliau odoje lieka randai). Komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiesiems, sergantiems vėjaraupiais, yra 25 kartus didesnė nei vaikams. Varicella zoster infekcija itin pavojinga asmenims, kurių imuninės sistemos funkcija yra sutrikusi.
Vėjaraupiai nėštumo metu gali būti persileidimo, priešlaikinio gimdymo, negyvo vaisiaus gimimo, apsigimimų, pvz., galūnių deformacijos, akių ir centrinės nervų sistemos vystymosi sutrikimų priežastis.
Jei pastebėjote, kad atsirado ant odos pūslelių, nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją. Specifinio vėjaraupių gydymo nėra. Sergantysis vėjaraupiais paprastai gydomas namie pagal gydytojo nurodymus. Kadangi tai užkrečiamoji liga, nuo ligos pradžios sergantysis turi būti izoliuojamas 10 dienų. Bendravusieji su sergančiuoju laikinai izoliuojami ir stebimi nuo 11 iki 21 dienos.
Išbertas vietas rekomenduojama tepti 5 proc. kalio permanganato, 1 proc. briliantinės žalumos tirpalu ar eozino vandeniniu tirpalu. Briliantinė žaluma vaikams vis dar išlieka efektyviausias vaistas nuo vėjaraupių. Išbertas vietas galima tepti ir tepaliukais, mažinančiais niežėjimą. Burną, ypač pavalgius, patartina skalauti ramunėlių nuoviru ar furacilino tirpalu.
Jei temperatūra aukštesnė kaip 38,5°C, būtina gerti vaistų nuo temperatūros.
Galima vartoti ir antivirusinių vaistų, bet jie veiksmingi tik ligos pradžioje. Dažniausiai skiriama vaikams, kurių imuninė sistema yra nusilpusi.
Prasidėjus antrinei infekcijai, skiriama antibiotikų.
Vis dažniau visame pasaulyje apsaugai nuo vėjaraupių vartojama vėjaraupių vakcina. Vėjaraupių profilaktikai naudojama gyva patenuota vakcina, kurioje yra OKA vakcininis vėjaraupių viruso štamas. Vakcina pasižymi labai dideliu veiksmingumu, ji lengvai pakeliama ir nelabai reaktogeniška. Vaikams skiriama viena vėjaraupių vakcinos dozė, suaugusiesiems rekomenduojamos dvi vakcinos dozės (antroji skiriama praėjus 6 savaitėms po pirmosios). Vaikus nuo vėjaraupių gydytojai rekomenduoja skiepyti kartu su tymų–raudonukės–epiderminio parotito vakcina. Ši vakcina skiriama vaikams nuo 12 mėnesių ir vyresniems, kurie dar nebuvo sirgę vėjaraupiais, taip pat nėra sergantys piktybiniais navikais, ūmine leukemija, lėtinėmis inkstų ligomis, įgimtu ar įgytu imunodeficitu.
Skiepytis nuo vėjaraupių tikslinga, nes skiepijimas apsaugo nuo sunkių bei įgimtų ligos formų. Skiepai apsaugo nuo juostinės pūslelinės rizikos ateityje.
· Jei vaikas karščiuoja, turėtų gulėti lovoje.
· Kad vaikas kasydamasis nesusižalotų odos, reikėtų trumpai nukirpti nagučius, išvalyti panages. Dažnai nuplaukite rankas.
· Maudykite vaiką, kai nukris temperatūra. Prauskite vėsiu vandeniu. Venkite šiltų vonių, nes stiprina niežėjimą. Į vonią galite įlašinti kalio permanganato tirpalo ar ramunėlių nuoviro.
· Nedėkite ant išbertų vietų kompresų, nes drėgna šiluma po kompresais dar sustiprina bėrimą.
· Dažniau nei įprasta keiskite rūbus bei patalynę.
· Vaiko kambarį nuolat vėdinkite.
· Kiekvienais metais JAV nuo vėjaraupių bei jų sukeliamų komplikacijų hospitalizuojama apie 11 000 ligonių ir užregistruojama apie 100 mirties atvejų.
· Pasaulyje kiekvieną savaitę nuo vėjaraupių sukeltų komplikacijų miršta vienas vaikas ir vienas suaugęs asmuo!
· Kas penktas persirgęs vėjaraupiais vėliau suserga juostine pūsleline (herpes zoster)!
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau