Kraujospūdžio matavimas – ne formalumas

Iš patirties žinome – dėl bet kokių priežasčių atėjus pas šeimos gydytoją, būtinai bus pamatuotas kraujo spaudimas. Ir tai ne formali procedūra, kaip gali atrodyti daugeliui. Padidėjęs kraujospūdis – klastinga liga, kurios simptomų dažnai nė nejaučiame, tačiau nesigydydami galime sulaukti pavojingų komplikacijų – infarkto ar insulto. Apie tai kalbėjomės su Kauno Centro poliklinikos terapeute Regina VAIČENONIENE.
 

Nė nežino, kad serga


Arterine hipertenzija (padidėjusio kraujospūdžio liga) serga apie 20 proc. gyventojų. Tačiau didesnis blogumas ne dėl ligos išplitimo, o dėl to, kad kone pusė sergančiųjų nė nenutuokia, kad jų kraujospūdis padidėjęs. Jie pakankamai gerai jaučiasi ir apie ligą sužino tik atsitiktinai pasimatavę kraujo­spūdį. Arterinės hipertenzijos liga nustatoma, kai kraujospūdis nuolat būna 140/90 mmHg arba aukštesnis.
Ką reiškia šie skaičiai? Pirmas skaičius – 140 mmHg – rodo sistolinį kraujo spaudimą, t.y. spaudimą arterijose širdžiai susitraukiant. Antrasis – 90 mmHg – diastolinis kraujospūdis, kai širdies raumuo atsipalaiduoja. Anksčiau gydytojai daugiau dėmesio kreipdavo į diastolinį spaudimą. Šiuo metu akcentuojama sistolinio kraujospūdžio svarba, nes būtent jo smarkus padidėjimas ir gali sukelti insultą.
Pasikeitė požiūris ir į vyresnių žmonių kraujospūdžio normą. Anksčiau vyresniam žmogui nedaug padidėjęs kraujo spaudimas buvo laikomas normaliu, nes dėl amžiaus buvo pridedama kažkiek padalų. Šiuolaikinė medicina tai atmeta. Ar jaunas, ar vyresnio amžiaus žmogus – siektinas kraujospūdis yra 120/80 mmHg. Tad stebėkite savo kraujospūdį. Jeigu sergate hipertenzija, vertėtų įsigyti kraujospūdžio matavimo aparatą.


 

 

Ar reikia gydyti


„Mano kraujo spaudimas 170/120 mmHg, bet gerai jaučiuosi ir be vaistų...“
„Jaučiausi gerai, kol nepradėjau gerti kraujospūdį mažinančių vaistų: pradėjo svaigti galva, prastai miegodavau, žodžiu, pasijutau blogiau, todėl nustojau juos vartoti“.
Deja, nuomonė, kad padidėjusį kraujospūdį gydyti nėra būtina, dar gyvuoja. Kuo gresia toks požiūris į ligą ir į jos gydymą?
„Padidėjusį kraujospūdį gydyti būtina. Juolab kad tiek šiuolaikiniai ligos gydymo būdai, tiek vaistai visiškai kitokie“, – sako gydytoja R. Vaičenonienė. Anksčiau kraujospūdžiui mažinti buvo skiriami momentiniai vaistai: t.y. padidėjo kraujospūdis, išgėriau tabletę, spaudimas „nukrito“, ir toliau gyvenu kaip gyvenęs. Dabar gydymo būdas kitoks, todėl ir atvejų, kad, pradėjus vartoti vaistų, būklė pablogėtų, praktiškai nebūna, nes šiuolaikiniai vaistai veikia pamažu ir ilgą laiką.
Sergantysis turi žinoti: hipertenzija – liga visam gyvenimui ir vaistų reikės nuolat. Tačiau, gerai pagalvojus, kiekvienas pasirinktų vartoti vaistus, užuot sulaukęs sunkios ligos stadijos, kuri gali baigtis invalidumu ar net mirtimi.
 

Pavojinga dėl sunkių komplikacijų


Padidėjusio kraujospūdžio liga būna pirminė, kurią sukelia ne viena priežastis, ir antrinė – kai kraujospūdis padidėja dėl kitų ligų. Dažniausiai pasireiškia pirminė hipertenzija, kuri pavojinga dėl savo komplikacijų.
Dėl padidėjusio kraujospūdžio arterijos sukietėja ir sustorėja. Cholesterolis ir riebalai kaupiasi ant kraujagyslių sienelių, todėl sulėtėja kraujotaka, ir žmogų gali ištikti infarktas arba insultas. Taip pat, esant aukštam kraujospūdžiui, širdis priverčiama sunkiau dirbti, laikui bėgant raumuo storėja, širdis išsiplečia ir galiausiai galima susirgti širdies nepakankamumu. Taip pat gali išsivystyti ir inkstų nepakankamumas.
Vidutinio amžiaus vyras, tolimųjų reisų vairuotojas, kuriam prieš kelerius metus buvo nustatyta arterinė hipertenzija, nesigydė ir vaistų nevartojo. Jo darbo pobūdis įtemptas, dažni stresai, mitybos režimo paisyti nėra lengva. Į medikus kreipėsi, kai nutirpo pusė kūno, ėmė trikti kalba. Diagnozė – insultas. Skyrėme vaistų, šiuo metu būklė pagerėjusi, tačiau iki galo nebesinormalizuos. Dabar – tai žmogus, kuris supranta, kad vaistų vartoti reikia, tačiau gaila, jog supratimas atėjo tik ištikus bėdai.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai