• Amžius
• Priešlaikinė menopauzė
• Amenorėja (mėnesinių nebuvimas)
• Baltoji rasė
• Ankstesni lūžiai
• Mažas kaulų mineralinis tankis (osteopenija)
• Gliukokortikoidų terapija
• Pirmos eilės giminėms buvę netrauminiai lūžiai
• Prastas regėjimas
• Mažas kūno svoris
• Neuroraumeniniai sutrikimai
• Rūkymas
• Dažnas alkoholio vartojimas
• Ilgas fizinis nejudrumas
• Kalcio ir vitamino D trūkumas
Rimčiausi kaulų lūžiai – klubikaulio ir stuburo slankstelių lūžiai. Klubikaulių lūžiai siejami su ilgu gydymu ligoninėje, invalidumu ir, deja, su padidėjusia mirties rizika.
Slankstelių lūžiai sukelia lėtinį nugaros skausmą, stuburo deformaciją, apriboja judesių laisvę, suvaržo normalų kasdieninį gyvenimą bei judėjimą.
Visa tai atsiliepia ir psichologiškai: mažėja pasitikėjimas savimi, atsiranda negatyvus požiūris į savo kūną, nuotaika dažniausiai būna bloga.
Be gyvenimo būdo pakeitimo, dietos ir fizinio aktyvumo, yra keletas veiksmingų terapijų, galinčių labai sumažinti lūžių riziką.
• lūžių prevencija,
• kaulų mineralinio tankio stabilizavimas ar padidinimas,
• lūžių ir skeleto deformacijų sukeltų simptomų mažinimas,
• fizinio pajėgumo didinimas.
Šiems tikslams pasiekti amerikiečių medikai rekomenduoja piramidinį gydymą.
Maždaug 30 proc. vyresnių nei 60 metų žmonių pargriūva bent kartą per metus. Kritimai gali turėti labai rimtų pasekmių sergantiesiems osteoporoze ar osteopenija, todėl labai svarbi vyresnių žmonių kritimų prevencija.
Kritimų rizikos veiksniai: anksčiau buvę kritimai, alpimas, sąmonės praradimas, raumenų silpnumas, lygsvaros sutrikimai, susilpnėjęs regėjimas, taip pat kai kurie medikamentai. Aplinkos veiksniai, tokie kaip kliūtys, slidžios grindys, per silpnas apšvietimas, gali taip pat padidinti kritimų riziką.
Vitamino D trūkumas taip pat nepalankiai veikia raumenų tonusą, jėgą, koordinaciją, todėl didėja kritimų rizika.
Vien JAV osteoporozė nustatyta daugiau nei 10 mln. vyresnių nei 50 metų žmonių, dar 33,6 mln. diagnozuota osteopenija – sumažėjusi kaulų mineralinė masė.
Šie žmonės priklauso osteoporozės ir jos komplikacijų rizikos grupei.
Osteoporozės paplitimas tarp 65–74 m. amžiaus moterų yra 19 proc., o tarp vyresnių nei 85 metų – net 50 proc.
Prognozuojama, kad, senėjant žmonijai, 2010 m. žmonių, sergančių osteoporoze (vyresnių nei 50 m. amžiaus), skaičius JAV padidės iki 12 mln., o 2020 m. iki 14 mln.
Išlaidos JAV, susijusios su osteoporoze ir jos gydymu, yra milžiniškos: 2002 metais tiesioginės išlaidos osteoporozės kaulų lūžiams gydyti pakilo nuo 12 mlrd. iki 18 mlrd. JAV dolerių. O kur dar netiesioginės išlaidos dėl, pvz., prarasto darbingumo ar priežiūros ir slaugos, lūžus kaulams?
Prognozuojama, kad jos per ateinančius du ar tris dešimtmečius padvigubės ar netgi patrigubės.
Kauno medicinos universiteto klinikų Reumatologijos klinikos vadovė doc. Asta BARANAUSKAITĖ apie vitaminą D ir jo poveikį kaulams.
Vitaminas D reguliuoja kalcio pasisavinimą. Kai jo trūksta, pablogėja kalcio pasisavinimas iš maisto, todėl netgi gaunant kalcio pakankamai su maistu, jis nepatenka į organizmą. Kai kalcio trūksta, jis imamas iš kaulų, dėl to jie silpnėja ir didėja tikimybė lūžti. Biologiškai veiklus vitaminas D – kalcitriolis, veikiantis kaulus, raumenis, nervus, pagaminamas inkstuose iš vitaminų D3 ir D2.
Vitaminas D3 sintetinamas odoje, veikiamas ultravioletinių saulės spindulių. Tai pagrindinis vitamino D šaltinis ir, nors ši forma biologiškai neveikli, po tam tikrų biocheminių procesų odoje, kepenyse ir inkstuose iš jos gaunamas būtent tas veiklus vitaminas D – kalcitriolis.
Vitamino D2 yra kai kuriuose maisto produktuose, ypač riebioje žuvyje, kiaušiniuose.
Išskyrus kai kurias inkstų ligas, nerekomenduojama vartoti kalcitriolio – manoma, kad organizmas kaip papildo turėtų gauti vitamino D3 ir pats iš jo pasigaminti reikiamą kalcitriolio kiekį.
Rekomenduojama:
• Kasdien pabūti saulėje 15 min., kad ji apšviestų veidą ir rankas iki alkūnių.
• Keletą kartų per savaitę valgyti riebios jūros žuvies.
Pagyvenusių žmonių oda praranda sugebėjimą sintetinti vitaminą D netgi ilgai būnant saulėje ir, gaunant su maistu vitamino D nepakankamai, vyresniems žmonėms dažnai jo ima trūkti. Jo trūksta beveik visiems asmenims, patyrusiems kaulų lūžius, ir daugiau negu pusei moterų, sergančių osteoporoze.
Kadangi vitamino D gaunama nepakankamai, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino D turinčių maisto papildų.
Europoje rekomenduojama 400 tarptautinių vitamino D3 vienetų vartoti kiekvienam vyresniam nei 65 m. amžiaus žmogui. Amerikoje šios normos šiek tiek didesnės: suaugusiesiems iki 50 m. rekomenduojama 200 TV, 51–70 m. amžiuje – 400 TV, vyresniems nei 70 m. – 600 TV per dieną.
• Fizinis aktyvumas yra būtinas kaulams formuotis ir tvirtėti.
• Sveika mityba ir subalansuota dieta yra svarbu normaliam augimui.
• Tinkamas kalcio vartojimas laikomas svarbiausiu veiksniu tinkamai kaulų masei palaikyti.
• Vitaminas D yra būtinas kalciui pasisavinti žarnyne.
Viena iš osteoporozės priežasčių – staigus estrogeno kiekio sumažėjimas pomenopauzės laikotarpiu.
Ištirti, ar neserga osteoporoze, rekomenduojama vyresnes nei 65 metų moteris, taip pat vyresnes nei 40 metų moteris, patyrusias su traumomis nesusijusių lūžių.
Nuo liepos mėnesio Lietuvoje kompensuojamas preparatas pažangesniam osteoporozės gydymui. Jo vienoje tabletėje, vartojamoje tik kartą per savaitę, yra ne tik savaitinė vaisto osteoporozei gydyti – natrio alendronato, kurio lūžių riziką mažinantis poveikis yra nepralenktas, dozė, bet ir rekomanduojama savaitinė vitamino D3 dozė (2800 TV).
Tyrimai įrodė, kad jau po 15 gydymo savaičių naujuoju preparatu, vitamino D kiekis buvo reikšmingai pagerėjęs.
Preparatą patogu vartoti, nes jis geriamas tik kartą per savaitę.
Rimčiausi kaulų lūžiai – klubikaulio ir stuburo slankstelių lūžiai. Klubikaulių lūžiai siejami su ilgu gydymu ligoninėje, invalidumu ir, deja, su padidėjusia mirties rizika.
Slankstelių lūžiai sukelia lėtinį nugaros skausmą, stuburo deformaciją, apriboja judesių laisvę, suvaržo normalų kasdieninį gyvenimą bei judėjimą.
Visa tai atsiliepia ir psichologiškai: mažėja pasitikėjimas savimi, atsiranda negatyvus požiūris į savo kūną, nuotaika dažniausiai būna bloga.
Be gyvenimo būdo pakeitimo, dietos ir fizinio aktyvumo, yra keletas veiksmingų terapijų, galinčių labai sumažinti lūžių riziką.
• lūžių prevencija,
• kaulų mineralinio tankio stabilizavimas ar padidinimas,
• lūžių ir skeleto deformacijų sukeltų simptomų mažinimas,
• fizinio pajėgumo didinimas.
Šiems tikslams pasiekti amerikiečių medikai rekomenduoja piramidinį gydymą.
Maždaug 30 proc. vyresnių nei 60 metų žmonių pargriūva bent kartą per metus. Kritimai gali turėti labai rimtų pasekmių sergantiesiems osteoporoze ar osteopenija, todėl labai svarbi vyresnių žmonių kritimų prevencija.
Kritimų rizikos veiksniai: anksčiau buvę kritimai, alpimas, sąmonės praradimas, raumenų silpnumas, lygsvaros sutrikimai, susilpnėjęs regėjimas, taip pat kai kurie medikamentai. Aplinkos veiksniai, tokie kaip kliūtys, slidžios grindys, per silpnas apšvietimas, gali taip pat padidinti kritimų riziką.
Vitamino D trūkumas taip pat nepalankiai veikia raumenų tonusą, jėgą, koordinaciją, todėl didėja kritimų rizika.
Vien JAV osteoporozė nustatyta daugiau nei 10 mln. vyresnių nei 50 metų žmonių, dar 33,6 mln. diagnozuota osteopenija – sumažėjusi kaulų mineralinė masė.
Šie žmonės priklauso osteoporozės ir jos komplikacijų rizikos grupei.
Osteoporozės paplitimas tarp 65–74 m. amžiaus moterų yra 19 proc., o tarp vyresnių nei 85 metų – net 50 proc.
Prognozuojama, kad, senėjant žmonijai, 2010 m. žmonių, sergančių osteoporoze (vyresnių nei 50 m. amžiaus), skaičius JAV padidės iki 12 mln., o 2020 m. iki 14 mln.
Išlaidos JAV, susijusios su osteoporoze ir jos gydymu, yra milžiniškos: 2002 metais tiesioginės išlaidos osteoporozės kaulų lūžiams gydyti pakilo nuo 12 mlrd. iki 18 mlrd. JAV dolerių. O kur dar netiesioginės išlaidos dėl, pvz., prarasto darbingumo ar priežiūros ir slaugos, lūžus kaulams?
Prognozuojama, kad jos per ateinančius du ar tris dešimtmečius padvigubės ar netgi patrigubės.
Kauno medicinos universiteto klinikų Reumatologijos klinikos vadovė doc. Asta BARANAUSKAITĖ apie vitaminą D ir jo poveikį kaulams.
Vitaminas D reguliuoja kalcio pasisavinimą. Kai jo trūksta, pablogėja kalcio pasisavinimas iš maisto, todėl netgi gaunant kalcio pakankamai su maistu, jis nepatenka į organizmą. Kai kalcio trūksta, jis imamas iš kaulų, dėl to jie silpnėja ir didėja tikimybė lūžti. Biologiškai veiklus vitaminas D – kalcitriolis, veikiantis kaulus, raumenis, nervus, pagaminamas inkstuose iš vitaminų D3 ir D2.
Vitaminas D3 sintetinamas odoje, veikiamas ultravioletinių saulės spindulių. Tai pagrindinis vitamino D šaltinis ir, nors ši forma biologiškai neveikli, po tam tikrų biocheminių procesų odoje, kepenyse ir inkstuose iš jos gaunamas būtent tas veiklus vitaminas D – kalcitriolis.
Vitamino D2 yra kai kuriuose maisto produktuose, ypač riebioje žuvyje, kiaušiniuose.
Išskyrus kai kurias inkstų ligas, nerekomenduojama vartoti kalcitriolio – manoma, kad organizmas kaip papildo turėtų gauti vitamino D3 ir pats iš jo pasigaminti reikiamą kalcitriolio kiekį.
Rekomenduojama:
• Kasdien pabūti saulėje 15 min., kad ji apšviestų veidą ir rankas iki alkūnių.
• Keletą kartų per savaitę valgyti riebios jūros žuvies.
Pagyvenusių žmonių oda praranda sugebėjimą sintetinti vitaminą D netgi ilgai būnant saulėje ir, gaunant su maistu vitamino D nepakankamai, vyresniems žmonėms dažnai jo ima trūkti. Jo trūksta beveik visiems asmenims, patyrusiems kaulų lūžius, ir daugiau negu pusei moterų, sergančių osteoporoze.
Kadangi vitamino D gaunama nepakankamai, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino D turinčių maisto papildų.
Europoje rekomenduojama 400 tarptautinių vitamino D3 vienetų vartoti kiekvienam vyresniam nei 65 m. amžiaus žmogui. Amerikoje šios normos šiek tiek didesnės: suaugusiesiems iki 50 m. rekomenduojama 200 TV, 51–70 m. amžiuje – 400 TV, vyresniems nei 70 m. – 600 TV per dieną.
• Fizinis aktyvumas yra būtinas kaulams formuotis ir tvirtėti.
• Sveika mityba ir subalansuota dieta yra svarbu normaliam augimui.
• Tinkamas kalcio vartojimas laikomas svarbiausiu veiksniu tinkamai kaulų masei palaikyti.
• Vitaminas D yra būtinas kalciui pasisavinti žarnyne.
Viena iš osteoporozės priežasčių – staigus estrogeno kiekio sumažėjimas pomenopauzės laikotarpiu.
Ištirti, ar neserga osteoporoze, rekomenduojama vyresnes nei 65 metų moteris, taip pat vyresnes nei 40 metų moteris, patyrusias su traumomis nesusijusių lūžių.
Nuo liepos mėnesio Lietuvoje kompensuojamas preparatas pažangesniam osteoporozės gydymui. Jo vienoje tabletėje, vartojamoje tik kartą per savaitę, yra ne tik savaitinė vaisto osteoporozei gydyti – natrio alendronato, kurio lūžių riziką mažinantis poveikis yra nepralenktas, dozė, bet ir rekomanduojama savaitinė vitamino D3 dozė (2800 TV).
Tyrimai įrodė, kad jau po 15 gydymo savaičių naujuoju preparatu, vitamino D kiekis buvo reikšmingai pagerėjęs.
Preparatą patogu vartoti, nes jis geriamas tik kartą per savaitę.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau