Panašų klausimą buvome gavę ir anksčiau. Atsakymą galite paskaityti šiuo adresu: http://medicine.vdu.lt/SZ_konsultacija/%2310407711 . Deja, kuo nors papildyti tai, kas buvo pasakyta anksčiau, negaliu. O apie vieną iš galimų gydymo būdų plaukų transplantaciją informacijos galite rasti šioje svetainėje: http://www.medicalhairrestoration.com/Home2.html .

Aprašytus negalavimus gali sukelti įvairios priežastys. Tuštinimosi procesas galėjo sutrikti dėl neteisingo elgesio, kai tuštinamasi ne kada norima, bet kada reikia. Dėl to ilgainiui galėjo atsirasti fiziologinių ir anatominių tiesiosios žarnos pakitimų, lemiančių dabartinius negalavimus. Šlapinimosi sutrikimus ir erekcijos problemas dažnai lemia prostatos, priešinės liaukos, ligos. Vyresniems nei 40 metų vyrams dėl hormoninių pakitimų ji pradeda didėti dėl ko sutrinka šlapinimasis. Tokiu atveju reiktų rasti laiko ir kreiptis į urologą ir proktologą (dėl tuštinimosi sutrikimų). Jie nustatys, ar negalavimai yra nulemti organinių pokyčių, ar atsiradę dėl per daug įtempto gyvenimo būdo.

Perteso liga – tai yra tam tikros šlaunikaulio galvutės dalies kaulinio audinio žūtis dėl sutrikusios mitybos. Dėl to suplokštėja šlaunikaulio galvutės viršūnė. Liga dažniau serga 4-10 metų berniukai, paprastai pažeidžiamas vienos kojos šlaunikaulis. Dėl ko atsiranda šie pokyčiai, tiksliai nežinoma. Sutrikus kraujotakai, kaulinis audinys per 1-3 savaites žūsta ir sunyksta. Per 6-12 mėn. išsivysto naujos kraujagyslės, kurios paskatina kaulinį audinį regeneruoti ir per 2-3 metus panaikinti defektą. Pagrindinis šios ligos gydymo principas – kol vyksta gijimas, apsaugoti kaulą ir sąnarį nuo papildomų apkrovimų ir traumavimo. Pradinėje ligos fazėje rekomenduojama kuo mažiau vaikščioti siekiant sumažinti apkrovimą, kartais patariama naudoti ramentą. Kartais koja yra imobilizuojama, uždedant paprastą ar net gipsinį įtvarą. Ligos baigtis gydant dažniausiai gera, pasveikstama be didesnės pažeistos vietos kaulinių deformacijų.

Mūsų turimais duomenimis, avoneksas arba beta interferonas nėra įtrauktas į kompensuojamųjų vaistų sąrašus. Moterims vartojant avonekso pastoti negalima. Duomenų apie įtaką būsimam gemalui, kai vaistų vartoja vyras, neturime. Galbūt dėl pastojimo šioje situacijoje būtų tikslinga pasitarti su šeimos psichologu.

Pagal dabar galiojančius įstatymus žmogų dėl psichinės negalios galima izoliuoti tik tuo atveju, jei jis akivaizdžiai kelia grėsmę sau arba aplinkiniams. Todėl, jei nebėra kitų poveikio priemonių, nuo girtaujančiojo nukentėjusiems žmonėms reikia kreiptis į medikus, kad visi jų patirti sužalojimai būtų užfiksuoti. Sukaupus tokią informaciją, reikia kreiptis į apylinkės įgaliotinį. Jis kartu su psichiatrijos tarnyba turėtų padėti spręsti susidariusią situaciją. Baltosios karštligės metu galima kviesti Greitosios pagalbos psichiatrinę brigadą.

Mityba yra tik tuomet sveika, kai nevartojant su sveikos mitybos sampranta nesuderinamo maisto organizmas vis tiek gauna pakankamą kiekį reikalingų maisto medžiagų, mikroelementų ir energijos. Jei energijos gaunama per mažai (tai pasitaiko ne taip retai valgant nesubalansuotą vegetarinį maistą), kalbėti apie svorio priaugimą, juolab sportuojant, yra sunku. Norint labiau išvystyti pečių juostos taip pat ir krūtinės raumenis, reikia atlikti pratimus šios grupės raumenims lavinti. Tačiau nėra tokių fizinių pratimų, nuo kurių kauptųsi riebalai kurioje nors kūno vietoje. Fizinių pratimų metu raumenys sunaudoja daug energijos, todėl riebalai ne sintetinami, o naudojami arba “deginami”. Nuo fizinių pratimų stambėja raumeninės skaidulos, dėl to padidėja viso treniruojamo raumens tūris. Riebalų kaupimąsi moterims dažniausiai lemia įgimtos hormonų savybės: kai kurioms riebalai labiau linkę kauptis apatinėje kūno dalyje (dubuo, sėdmenys, šlaunys), todėl tokios moterys turi vadinamąją kriaušės formos figūrą. Priešingas variantas yra vyriško tipo figūra: santykinai platūs pečiai, siauras dubuo, mažas poodinis riebalų sluoksnis. Nei vienu, nei kitu atveju neverta griebtis priemonių, galinčių padaryti žalą sveikatai. Daugiausiai galite pasiekti nuoseklumu ir saikingumu. Tuo pačiu dar norėčiau įspėti, kad vegetarystė tradicinės medicinos požiūriu yra sunkiai suderinama su sėkmingu nėštumu.

Visų maisto papildų vartojimą reglamentuoja Lietuvos higienos norma Nr.53 (HN 53). Ji išspausdinta atskiru leidiniu, o ieškoti reiktų knygynuose, prekiaujančiuose medicinine literatūra. Šią informaciją taip pat galima rasti internete, naudojant įstatymų paieškos sistemą adresu: http://www3.lrs.lt/DPaieska.html .

Pašalinus didelę plonųjų žarnų dalį, labiausiai nukenčia maisto virškinimas ir rezorbcija (maisto medžiagų ir vandens įsiurbimas) iš žarnyno. Didžiausią įtaką tolimesniam operuoto žmogaus gyvenimui turi šių funkcijų sutrikimas. Tai lemia tiek pasirenkant fizinį aktyvumą, tiek ir mitybos ypatybes. Pagrindinis principas – turintis pakankamą kiekį visų reikalingų medžiagų, vitaminų ir mikroelementų lengvai virškinamas ir lengvai pasisavinamas maistas bei pakankamas skysčių kiekis. Dietos ypatybes, maitinimosi kiekį ir dažnį turėtų nustatyti gydytojas (galbūt net chirurgas ar bendrosios praktikos gydytojas, bendradarbiaudamas su dietologu), stebintis ir prižiūrintis tokį pacientą. Tokiais atvejais žmogaus gyvenimo trukmę daugiausia lemia ne operacijos apimtis, bet tinkamas visų fiziologinių mitybos poreikių tenkinimas.

Meningito požymiai labai priklauso nuo sukėlėjo: vienais atvejais liga gali būti tokia sunki, kad kyla grėsmė gyvybei, kitais atvejais ji gali būti juntama tik kaip silpnas galvos maudimas ir praeiti net nepastebėta, jei tuo metu nebus atliktas laboratorinis smegenų skysčio tyrimas. Meningitus gali sukelti bakterijos, virusai, cheminės medžiagos, toksinai. Pagrindiniai klasikinio pūlingo meningokokinio meningito simptomai yra: karščiavimas, šaltkrėtis, stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sprando raumenų rigidiškumas (sustabarėjimas), kai negalima galvos palenkti taip, kad smakras liestų krūtinę. Atsiranda šviesos baimė, kartais sutrinka sąmonė. Vaikams kartais atsiranda bėrimų juosmens ar sėdmenų srityje. Virusinių ir kitų meningitų simptomai silpnesni.

Rota virusai yra virusų grupė, turinti A-E pogrupius, iš kurių kiekviename yra dar po keletą potipių. Žmogui pavojingi tik 1-4 A pogrupio potipiai. Tai daugiausia žarnyne parazituojantis virusas ir sukeliantis skrandžio bei žarnų uždegimą, vadinamą gastroenteritu. Plinta per nešvarias rankas, užkrėstus daiktus, maistą, vandenį. Yra galimybė užsikrėsti ir nuo čiaudinčio ar kosinčio infekuoto žmogaus. Dažnai serga vaikai, vieni nuo kitų užsikrečiantys kolektyvuose. Ligai būdingas karščiavimas, vėmimas, vandeningas viduriavimas, kuris ypač pavojingas mažiems vaikams dėl progresuojančio skysčių trūkumo organizme. Pagrindinis gydymo principas subalansuoti ir palaikyti organizmo skysčių pusiausvyrą. Susirgus vaikui, rekomenduojama nedelsiant kreiptis pagalbos į medikus.

Iš pateiktos informacijos sunkoka suprasti, kokia liga buvo nustatyta. Jeigu svorio kritimo priežastis yra dėl stemplės ligos sutrikusi mityba, tai svoris turi normalizuotis, pradėjus normaliai maitintis. Jei to daryti neįmanoma, reikia stengtis valgyti kaloringą maistą: daugiau miltinių patiekalų, košių, grietinę, sviestą, mėsiškas sriubas, pertrintą mėsą. Jei rijimas labai sutrikęs, galima pamėginti vartoti kūdikiams skirtų maistelių, nes jie kaloringi ir turi daug reikalingų organizmui medžiagų.

Karpų šalinimas yra paprasta procedūra, atliekama beveik kiekvienoje kosmetologijos gydykloje. 1 karpos pašalinimas kainuoja kelis litus (kaina priklauso ir nuo karpų dydžio). Štai keletas adresų: GYDOMOSIOS KOSMETOLOGIJOS CENTRAS, UAB Jogailos g. 13, LT-2001 Vilnius (22) 614411 GROˇIO TERAPIJOS IR KOSMETOLOGIJOS CENTRAS Č. Sugiharos g. 3, LT-2056 Vilnius (22) 705710 Kosmetologijos kabinetas, I. Jokšienės IĮ Antakalnio g. 76, LT-2055 Vilnius (22) 343901 Papiloma, skirtingai nuo karpos, priskiriama auglių kategorijai. Todėl prieš šalinant papilomas rekomenduojama pasitarti su onkologu arba šią procedūrą atlikti onkologijos ligoninėje ar dispanseryje, kur pašalintas darinys bus visapusiškai ištirtas.

Lytinių organų komndilomos yra lytiniu keliu perduodamo papilomos viruso sukeliama liga. Pirmiausia, jei dar neužsikrėtęs antras partneris, jam reikia labai saugotis. Tačiau užsikrėtus gali ir nebūti ligos požymių, todėl tikrintis reikia abiem partneriams. Kondilomos šalinamos nušaldant, elektros koaguliacijos pagalba ar specialiais preparatais. Procedūra parenkama kiekvienu atveju individualiai. Kadangi liga gali kartotis, ateityje reikalinga savikontrolė ir net periodinės dermatovenerologo konsultacijos. Užsikrėtusiai moteriai reikia periodiškai tikrintis ir pas ginekologą, nes šis virusas didina gimdos kaklelio ligų tikimybę.

Sėklidės cista nėra pavojinga liga, tačiau sėklidėse esantis darinys visada tam tikru laipsniu padidina vėžio atsiradimo riziką. Todėl cistą reikia stebėti, periodiškai atliekant tyrimą ultragarsu. Jeigu kelia abejonių Jūsų gydytojo sprendimas, tikslinga pasikonsultuoti aukštesnio lygio gydymo įstaigoje.

Lėtinė mieloleukemija (LML) yra lėtai progresuojanti kraujo ir kaulų čiulpų liga, kuri paprastai pasireiškia vyresniame amžiuje ir labai retai vaikams. Sergant šia liga kaulų čiulpuose gaminasi per daug kamieninių kraujo ląstelių, kurios diferencijuojasi į baltuosius kraujo kūnelius (granuliocitus). Dalis šių kamieninių kraujo ląstelių niekada netampa brandžiais baltaisiais kūneliais. Tokios ląstelės vadinamos blastais. Iš pradžių liga vystosi lėtai, tuo metu kaulų čiulpuose gaminasi labai didelis leukocitų kiekis. Šios ląstelės patenka į kraują, išplinta po visą organizmą ir kaupiasi įvairiuose organuose, daugiausia kepenyse ir blužnyje. Palaipsniui ligos eiga tampa agresyvesnė, kaulų čiulpuose gaminasi vis didesnis kiekis nebrandžių granuliocitų – blastų, kurie kaupdamiesi kaulų čiulpuose slopina normalių kraujo ląstelių (granuliocitų, trombocitų, eritrocitų) gamybą. Tai gali sąlygoti didesnę infekcijų, anemijos ir kraujavimų tikimybę. Taip pat gali atsirasti kaulų skausmai ir skausmas ar pilnumo jausmas kairėje pašonkaulinėje srityje. Priežastys ir rizikos faktoriai: Priežastys, dėl kurių susergama LML, nėra visiškai aiškios: galimas jonizuojančios radiacijos poveikis, cheminių medžiagų (pvz., benzolo) įtaka, paveldimi chromosomų pokyčiai (pvz., Dauno sindromą (21-os chromosomų poros trisomija) turintys asmenys turi gerokai didesnę tikimybę susirgti leukemija). Žinoma tai, kad šia liga negalima užsikrėsti nuo ja sergančio žmogaus. Taip pat žinoma, kad tai nėra paveldimas susirgimas, perduodamas iš kartos į kartą. Nustatyta, kad lėtinę mieloleukemiją, kaip ir daugumą kitų leukemijų, sukelia geno, kontroliuojančio kraujo ląstelių augimą ir vystimąsi, įgytas pokytis (mutacija). Ligoniams, sergantiems lėtine mieloleukemija, aptinkama specifinė genetinė mutacija, kuri vadinama Filadelfijos (Ph) chromosoma. Kiekvienoje organizmo ląstelėje yra genetinė medžiaga DNR, kuri apsprendžia ląstelės funkcijas. DNR yra chromosomose. Sergant lėtine mieloleukemija dalis DNR, esančios vienos chromosomos sudėtyje, pereina į kitą chromosomą. Šis genetinės medžiagos pakitimas ir vadinamas Filadelfijos chromosoma. Atsiradus šiam reiškiniui ir susidarius Bcr-Abl genui kaulų čiulpuose pradeda gamintis fermentas tirozinkinazė, kuris sąlygoja labai didelį kamieninių ląstelių virtimą baltaisiais kraujo kūneliais (granuliocitais ar blastais). Taip dauginantis pakitusiai kamieninei ląstelei ir sutrikus ląstelių brendimui susidaro vienodų ląstelių grupė – klonas. Lėtinės mieloleukemijos stadijos Lėtinės mieloleukemijos diagnozės nustatymo metu yra atliekami įvairūs tyrimai, kurie leidžia įvertinti ir ligos išplitimo laipsnį, t. y. ligos stadiją. LML eiga yra skiriama į 3 stadijas - fazes: lėtinę, akceleracijos ir blastinę. Ligos stadijai nustatyti yra atliekami šie tyrimai: − citogenetinės analizės metu ieškoma ne tik tam tikrų, lėtinei mieloleukemijai būdingų chromosomų pokyčių (Filadelfijos chromosoma), bet ir kitų chromosomų pokyčių, kurių atsiradimas nurodo esant vėlesnę ligos stadiją. − kaulų čiulpų aspiracijos ir biopsijos metu paimti kaulų čiulpų ir kaulo gabalėlio mėginiai tiriami pro mikroskopą įvertinant kaulų čiulpų normalių ląstelių bei nebrandžių ląstelių (blastų) kiekį. Blastų skaičius kraujyje ir kaulų čiulpuose, citogenetiniu tyrimu nustatyti chromosomų pokyčiai bei kai kurių simptomų sunkumas leidžia nustatyti ligos fazę. Lėtinėje LML fazėje ne daugiau 5% kraujo ir kaulų čiulpų ląstelių sudaro blastai. Dauguma lėtinės mieloleukemijos atvejų (>90 %) diagnozuojama šioje ligos stadijoje. Paprastai dauguma pacientų jaučiasi gerai arba ligos simptomai nesukelia nusiskundimų. Tiriant ligonį aptinkama padidėjusi blužnis, padidėjęs leukocitų skaičius, tačiau gydant šie pokyčiai greitai normalizuojasi. Anksčiau, iki imatinibo, kaip standartinio gydymo metodo atsiradimo, lėtinė fazė trukdavo nuo 3 iki 5 metų. Taikant šiuolaikinį gydymą imatinibu lėtinė fazė gali tęstis nuo 10 iki 15 metų. Nepaisant taikomo gydymo, po kažkiek laiko liga gali pradėti progresuoti – prasideda taip vadinama akceleracijos fazė. Tuomet stebimas vis didesnis kraujo ląstelių kiekio nuokrypis nuo normos ribų, daugėja nebrandžių ląstelių kiekis. Akceleracijos fazėje nuo 6% iki 30% kraujyje ir kaulų čiulpuose esančių ląstelių sudaro blastai, randami ir kiti citogenetiniai, ne tik Filadelfijos chromosoma, pokyčiai. Šioje stadijoje sergantys žmonės jaučia naktinį prakaitavimą, didėjantį silpnumą, skausmus kairiame pašonkaulyje. Blastinės fazės arba blastinės krizės etape liga tampa panaši į ūminę leukemiją. Šiai fazei būdinga tai, kad daugiau negu 30% kraujyje ir kaulų čiulpuose esančių ląstelių sudaro blastai, pacientą pradeda varginti pastovus karščiavimas, gausus prakaitavimas, ryškus svorio kritimas bei kaulų skausmai. Dėl normalios kraujodaros sutrikimo ir normalių kraujo ląstelių kiekio sumažėjimo atsiranda sunki mažakraujystė, kraujavimai, vargina infekcijos. Greitai besidauginančios blastinės ląstelės gali kauptis blužnyje, limfiniuose mazguose, kepenyse, odoje ir smegenyse. Akceleracijos ir blastinės krizės stadijose taikomas žymiai intensyvesnis gydymas, kurio tikslas sugrąžinti ligą į lėtinę fazę ir sumažinti pacientą varginančius simptomus. Ligos gydymas LML sergantiems pacientams gydyti gali būti taikoma keletas gydymo metodų. Parenkant tinkamą LML gydymą paprastai atsižvelgiama į ligos stadiją, paciento amžių ir bendrą būklę. Standartinis gydymas - tai gydymo būdas, kuris paprastai skiriamas esant tam tikrai ligai ir jos stadijai. Toks gydymas būna klinikiniais tyrimais patvirtintas bei pripažintas saugiausiu ir efektyviausiu. Taikinių terapija Naujausias gydymo metodas yra fermento tirozinkinazės inhibitoriai (TKI): imatinibo mezilatas, nilotinibas, dasatinibas. Šie vaistai slopina fermentą bcr-abl tirozinkinazę, atsiradusią dėl Filadelfijos chromosomos anomalijos, o kartu ir bcr-abl teigiamų vėžinių ląstelių dauginimąsi. Pirmos kartos TKI inhibitorius imatinibas yra registruotas I eilės, antros kartos TKI inhibitoriai – nilotinibas bei dasatinibas – II eilės LML gydymui. Imatinibas - pirmasis tirozinkinazės inhibitorius. Imatinibas gali būti skiriamas visose lėtinės mieloleukemijos stadijose. 8 metų trukmės IRIS klinikinėje studijoje dalyvavo daugiau nei 1000 lėtine mieloleukemija sergančių ligonių. Buvo lyginamas gydymas imatinibu su gydymu interferonu. Rezultatai parodė, kad vartojusių imatinibą tarpe 8 metų išgyvenamumas siekė 85%. Kasmet ligos progresavimo rizika mažėjo ir pasiektas atsakas buvo ilgalaikis. Imatinibas naudojamas kasdien tabletėmis ar kapsulėmis, valgant ar iškart po valgio, užgeriant stikline vandens. Dauguma pacientų šį vaistą toleruoja neblogai. Pašaliniai reiškiniai paprastai nesunkūs ir labiau pasireiškia gydymo pradžioje. Dažniausiai pastebėti imatinibo šalutiniai reiškiniai: viduriavimas, raumenų ir kaulų skausmai, skysčių susilaikymas, pykinimas. Paskyrus gydymą dauguma pašalinių reiškinių sukeltų nemalonių pojūčių išnyksta. Kartais imatinibas sukelia laikiną kraujo ląstelių – leukocitų, trombocitų ir eritrocitų – gamybos slopinimą, todėl gali atsirasti kraujavimo požymiai, mažakraujystė, padidėja imlumas infekcijoms. Sukarščiavus ar atsiradus kraujavimui būtina kreiptis į gydytoją. Nepaisant greito ir efektyvaus atsako į gydymą imatinibu, labai maža dalis pacientų praranda jautrumą šiam vaistui ir liga pradeda progresuoti. 20-25 % pacientų tenka nutraukti imatinibą dėl atsiradusio atsparumo arba dėl sunkių pašalinių reiškinių. Tokiems atvejams yra sukurti nauji taikinių terapijos vaistai: dasatinibas ir nilotinibas. Nilotinibas yra antros kartos TKI. Tyrimais įrodyta, kad nilotinibas yra efektyvus esant 32 iš 33 Bcr-Abl kinazės domeno mutacijų, kurios sąlygoja atsparumą imatinibui. Taip pat nustatyta, kad nilotinibo koncentracija ląstelėse būna didesnė, nei imatinibo. Nilotinibo kapsulės geriamos du kartus per dieną. Kadangi Nilotinibo negalima vartoti valgant, kapsules reikia gerti praėjus mažiausiai 2 valandoms po valgio, o po to mažiausiai vieną valandą negalima valgyti jokio maisto. Dažniausi nilotinibo pašaliniai reiškiniai yra odos bėrimas, niežulys, pykinimas, rečiau viduriavimas, mėšlungis, sąnarių skausmai. Šie požymiai pasireiškia dažniausiai per pirmuosius tris mėnesius nuo gydymo nilotinibu pradžios ir gali būti sumažinti paskyrus atitinkamą gydymą. Dasatinibas taip pat yra antros kartos TKI. Tyrimai parodė, kad dasatinibas gali veikti ir tada, kai pasireiškia atsparumas imatinibui dėl BCR-ABL kinazės domeno mutacijų ir kitų SRC šeimos kinazių suaktyvėjimo. Todėl dasatinibas dažniausiai vartojamas kartą per dieną, ir tik esant pažengusiai ligos stadijai gali būti skiriamas du kartus per dieną. Dažniausi dasatinibo pašaliniai reiškiniai yra skysčių susilaikymas, tame tarpe skysčių kaupimasis pleuros ertmėje, galvos skausmas, dusulys. Imatinibas ir kiti tirozinkinazės inhibitoriai sąveikauja su daugeliu kitų vaistinių preparatų. Ši sąveika gali keisti tiek TKI koncentraciją kraujyje ir keisti jų efektyvumą, tiek suaktyvinti kitų vaistų pašalinius reiškinius. Todėl prieš pradedant vartoti bet kokius naujus vaistinius preparatus būtina tai aptarti su gydančiu gydytoju hematologu. Vartojant tirozinkinazės inhibitorius rekomenduojama naudoti patikimas kontracepcijos priemones, kad tiek Jūs, tiek Jūsų partnerė nepastotų, nes TKI gali sukelti įvairius vaisiaus vystimosi sutrikimus. Chemoterapija – tai vėžio gydymas vaistais, kurie sustabdo vėžinių ląstelių augimą sunaikindami jas arba slopindami jų dauginimąsi. Vaistai gali būti geriami ar leidžiami į veną ar paodį. Gali būti vartojami ir kelių vaistų deriniai, priklausomai nuo ligonio amžiaus, bendros sveikatos būklės ir ligos eigos. LML lėtinės fazės metu dažniausiai naudojamas hydroksikarbamidas, greitai ir efektyviai mažinantis leukocitų skaičių bei gerai toleruojamas chemopreparatas. Vėlyvesnėse LML stadijose skiriamas intensyvus chemoterapinis gydymas keliais intraveniniais preparatais, sukeliantis daug pašalinių reiškinių ir komplikacijų (pykinimas, vėmimas, burnos išopėjimai, plaukų išslinkimas, viduriavimas, karščiavimas). Biologinė terapija – tai gydymas, kuris padeda ligonio imuninei sistemai kovoti su vėžiu. Šiam gydymui naudojamas vaistas interferonas. Jis gali būti naudojamas ir kartu su imatinibu, ypač tais atvejais, kai gydymas vien imatinibu nepakankamai efektyvus. Interferonas skiriamas poodinėmis injekcijomis kasdien arba kelis kartus per savaitę. Deja, interferonas dažnai blogai toleruojamas ir gali sukelti nemažai šalutinių reiškinių ( šaltkrėtis ir karščiavimas, vangumas, kaulų skausmai, pykinimas, depresija). Didelių dozių chemoterapija kartu su kamieninių kraujo ląstelių transplantacija yra intensyvus ir sunkus gydymas, kurį galima taikyti tik nedidelei ligonių, sergančių lėtine mieloleukemija, grupei. Šiuo gydymo būdu yra pakeičiamos vėžio pažeistos kraujodaros ląstelės sveikomis donoro kamieninėmis ląstelėmis, sugebančiomis atpažinti ir sunaikinti vėžines ląsteles. Toks gydymas gali būti siūlomas tik jauniems, paprastai jaunesniems nei 40 metų, pacientams. Pirmiausia parenkamas tinkamas kamieninių ląstelių donoras, kad vėliau neįvyktų sunkios atmetimo reakcijos. Chemoterapijos pagalba yra sunaikinamos visos sergančiojo kaulų čiulpų ir kraujo ląstelės. Po to į veną lašinamos išskirtos ir specialiai apruoštos donoro kraujo kamieninės ląstelės. Šios prigyja kaulų čiulpuose, pradeda daugintis ir suformuoja naują sveikų kraujo ląstelių būrį. Transplantacijos taikymui būtinos ypatingai sterilios sąlygos, nes sergantysis net keletą savaičių neturi savo leukocitų, todėl būna labai imlus infekcijoms. Donoro limfocitų infuzija (DLI) Limfocitai (baltųjų kraujo kūnelių rūšis) yra paimami iš donoro kraujo ir suleidžiami ligoniui vienos ar keleto infuzijų metu. Donoriniai limfocitai kraujyje sutikę ligonio vėžines ląsteles jas atpažįsta ir sunaikina. Šis gydymas taikomas esant ligos atkryčiui po kaulų čiulpų transplantacijos. Transfuzinė terapija leidžia papildyti paciento kraują raudonaisiais kraujo kūneliais(eritrocitais) ir trombocitais, siekiant sumažinti ligos simptomus (mažakraujystę, kraujavimą) ir pagerinti gyvenimo kokybę. Leukaferezė Šis gydymo būdas naudojamas vis rečiau, ir taikomas tik tada, kai esant kraujyje labai dideliam leukocitų skaičiui pasireiškia organų aprūpinimo krauju sutrikimo požymiai – apsunkintas kvėpavimas, regėjimo sutrikimai, sąmonės pritemimas. Kelias valandas trunkančios ambulatorinės procedūros (leukaferezės) metu, praleidžiant iš venos paimtą kraują pro specialų ląsteles atrenkantį aparatą, pašalinamas leukocitų perteklius. Antibiotikais gydomos gretutinės bakterijų sukeltos infekcinės komplikacijos. Klinikiniai tyrimai Dabartiniu metu atliekama daug klinikinių tyrimų, siekiant rasti veiksmingesnius ir saugesnius gydymo būdus. Jų metu yra išbandomi naujausi vaistai ar jų deriniai, skirtingos vaistų dozės, palyginama su jau taikomais gydymo būdais. Klinikiniai tyrimai atliekai pagal griežtas taisykles, visi dalyvaujantys tyrime ligoniai atidžiai stebimi. Dalyvaujant klinikiniuose tyrimuose dažnai galima gauti gydymą efektyviais naujausiais vaistais, kai toks gydymas būna dar nekompensuojamas valstybės. Daugiau informacijos rasite čia: http://www.sveikaszmogus.lt/index.php?pagrid=ligos&rodyti=apras&lid=2&ligid=201&sritiesid=11

Į visas stuburo traumas reikia žiūrėti rimtai, nes ir nedidelis pažeidimas negydomas vėliau gali atsiliepti rimtomis pasekmėmis. Kilnojant svorius galėjo susiformuoti atsistatanti tarpslankstelinio disko išvarža, būti patempti raisčiai ar raumenys. Tikslų atsakymą, kas atsitiko ir ką reiktų daryti, gali duoti neurologas, įvertinęs negalavimo požymius ir stuburo rentgenologinio tyrimo vaizdą.

Laimo ligą sukelia Borrelia burgdorferi. ši liga 3-4 savaites gydoma antibiotikais (doksiciklinu, amoksicilinu, penicilinu). Jei minėtiems antibiotikams pacientas alergiškas, jam gali būti skiriama cefuroksimo arba eritromicino. Jei liga nustatoma nepavėluotai, vartojant antibiotikų visiškai pasveikstama. Jei liga pradėta gydyti pavėluotai, didėja komplikacijų pavojus (širdies, nervų ir sąnarių pažeidimai). Dėl šios ligos konsultacijos reiktų kreiptis į gydytoją infektologą.

Japoniški diagnostikos ir gydymo metodai (taip pat ir masažas) taikomi Maldžinskienės klinikoje, Pamėnkalnio 5, Vilniuje. Tel. 26 22 563.

Viena dažniausių kraujavimo tuštinantis ar tuoj pasituštinus priežasčių yra vidiniai arba išoriniai hemorjiniai mazgai. Tai dėl nuolatinio sėdimo darbo, netinkamos mitybos, paveldimų faktorių padidėjantys venų rezginiai analinės angos srityje (panašiai kaip ir kojose išsiplėtę venos). Jiems plyšus prasideda kraujavimas, kurio intensyvumas priklauso nuo plyšusio mazgo dydžio. Dažniausiai kraujuoti nustoja savaime. Kraujuoti gali ir iš analinės įplėšos. Kokia yra tiksli kraujavimo priežastis galėtų pasakyti tik gydytojas proktologas arba chirurgas. Todėl reiktų nedelsiant kreiptis konsultacijos, nes kraujavimas gali pasikartoti. Atsižvelgiant į situaciją, hemorojiniai mazgai gali būti gydomi vaistais arba operuojami.

Pagal aprašymą galima daryti prielaidą, kad kakle atsiradę pakitimai yra dėl labiau atsikišusios septinto kaklo slankstelio keterinės ataugos arba tos srities minkštųjų audinių pakitimų. Šiuo atveju reiktų kreiptis konsultacijos į neurologą-vertebrologą.

Dažniausia mėnesinių ciklo sutrikimo priežastis yra moters lytinių hormonų pusiausvyros ir ciklinių kitimų sutrikimas. Kartais taip atsitinka dėl lytinių organų uždegiminio sukeltų pokyčių. Todėl geriausias sprendimas būtų nueiti pas ginekologą.

Prieš imantis tokių priemonių kaip botulino toksinas, dėl delnų prakaitavimo reiktų apsilankyti pas šeimos arba odos ligų gydytoją. Galbūt jie nustatys delnų prakaitavimo priežastis ir patars, kaip jas pašalinti. Galbūt tai tik įtampos, prie kurios pripratus, ji nebejuntama, pasekmė. Jeigu gausų delnų prakaitavimą lemia paveldėtos arba neaiškios priežastys, tuomet dermatologas patars galimus problemos sprendimo variantus.

Terminai “torakalgija” ir “cervikalgija” apibūdina kaklo ir krūtininės stuburo dalies skausmus, nesusijusius su tarpslankstelinių diskų pažeidimais. Juos gali sukelti įvairios priežastys, kartais net sunku jas tiksliai nustatyti. Skausmas gali atsirasti tiek dėl netaisyklingo prie stuburo esančių raumenų įtempimo, tiek dėl amžinių pokyčių. Gydymą reiktų pasirinkti, atsižvelgiant į skausmo priežastį (arba į labiausiai tikėtiną priežastį) ir stiprumą. Tai gali būti masažas, gydomoji gimnastika, manualinė terapija, vandens procedūros, TENS (stimuliacija), žemo dažnio elektromagnetinė terapija. Prognozė liekamųjų reiškinių atžvilgiu labai priklauso nuo priežasties.

Karpų pašalinimas nėra labai sudėtinga procedūra. Nušaldymas skystu azotu ar jų šalinimas elektrokoaguliacija yra veiksmingos priemonės. Tačiau karpas reikia pašalinti visas, nes kitu atveju nuo likusių karpų oda gali būti infekuota pakartotinai. Neteisinga nuostata, kad reikia pašalinti tik didžiausias (motinines), tuomet išnyks ir kitos. Jeigu pašalinus visas karpas greitai atsiranda naujų, vertėtų pasikonsultuoti su dermatologu. Pastaruoju metu užsienyje atlikti tyrimai parodė, kad efektyviausia karpų gydymo priemonė - salicilo rūgštis.

Šonine amiotrofine skleroze (klausime turbūt netiksliai nurodyta liga, tačiau spėju, kad kalbama apie ją) vadinama liga, kai dėl nervinių ląstelių pažeidimų atsiranda ir progresuoja valingos raumenų veiklos sutrikimas. Tikslios ligos priežastys nėra aiškios, nustatyta tam tikra paveldėjimo įtaka. Dėl ligos pasireiškia raumenų silpnumas, ligai lėtai progresuojant vystosi paralyžiai. Gydomi ligos simptomai. Informacijos apie ligą galima rasti internete (ne lietuvių kalba). Jei skaitote angliškai, čia keletas nuorodų: http://www.ninds.nih.gov/health_and_medical/pubs/als.htm; http://www.nlm.nih.gov/medlineplus/tutorials/amyotrophiclateralsclerosis/nr189101.pdf; http://www.asha.org/speech/disabilities/Amyotrophic-lateral-sclerosis.cfm; http://www.mdausa.org/publications/fa-als.html. Liga aprašoma ir nervų ligų vadovėliuose (yra ir lietuviškas).