Paviršinių kojų venų išsiplėtimas dažnai komplikuojasi tromboflebitais – dalinai ar visiškai trombais užkištų venų uždegimais. Tromboflebitui gydyti paprastai taikomos konservatyvios priemonės – medikamentinės ir ne medikamentinės. O, aprimus uždegimui, jį provokuojanti priežastis – išsiplėtusios venos, dažniausiai gydomos chirurgiškai. Nemedikamentinėms tromboflebito gydymo priemonėms galima priskirti pakeltą kojos padėtį, kojos bintavimą ir specialias kojines, neleidžiančias prisipildyti paviršinėms venoms, dėles. Medikamentų pasirinkimas yra nemažas: vienų tepama ant skaudamos kojos, kitų geriama. Chirurginis išsiplėtusių venų gydymas gali būti kelių rūšių: atsižvelgiant į situaciją, gali būti šalinami tik išsiplėtę mazgai, į juos gali būti suleista vaistų, sukeliančių išsiplėtusių vietų užakimą, gali būti pašalinta vena su mazgais per visą kojos ilgį. Bet iš visų šių metodų tinkamiausią gali parinkti tik chirurgas (arba angiochirurgas), apžiūrėjęs ir atlikęs reikalingus tyrimus ir mėginius.

Atsiprašome, bet klinikų ar gydytojų, kurie specializuojasi gydydami plikimą, nežinome. Plikimui turi įtakos daugelis faktorių: paveldėjimas, aplinkos užterštumas, stresai, nepilnavertė mityba, vitaminų stoka, kai kurių cheminių preparatų vartojimas, apsinuodijimas cheminėmis medžiagomis per vandenį ar maistą ir kt. Pasaulyje pasiūlyta daug įvairių praplikimo gydymo būdų, tačiau jų veiksmingumas nėra įrodytas. Vienas iš paskutiniųjų gydymo metodų yra plaukų transplantacija. Specialiu prietaisu plaukas su visa šaknimi imamas iš tos galvos dalies, kur jie auga tankiai, ir perkeliami į praplikusios galvos dalies odą. Kaip rodo tyrimai, šio metodo efektyvumas tikrai neblogas. Duomenų, ar koks nors panašus būdas naudojamas Lietuvoje, neturime.

Pooperacinius randus galima padaryti mažiau pastebimus tiek chirurginiais, tiek konservatyviais būdais. Tačiau tinkamiausią būdą ir gydymo laiką gali parinkti tik plastinės chirurgijos specialistas, apžiūrėjęs randą. Kaune plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojai konsultuoja KMU klinikų konsultacinėje poliklinikoje ir privačiuose plastinės chirurgijos kabinetuose. KMU klinikų plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriaus, tel..: (8*27) 79 95 18.

Įvairių šaltinių duomenimis, normaliai žmogus per parą gali netekti nuo 70 iki 150 plaukų. Jei plaukų netenkama daugiau, tuomet nespėja jų vietoje užaugti nauji ir jų gali pastebimai sumažėti. Tačiau jei nėra akimi pastebimo plaukų retėjimo, priežasčių jaudintis dėl kasdien iškrentančių plaukų kol kas nėra.

Su chlamidijų sukelta infekcija siejama daugelis šlapimo, lyties organų, akių, sąnarių ir kvėpavimo sistemos ligų. Chlamidijomis galima užsikrėsti tiek lytiniu keliu, tiek buitinio kontakto būdu (per tualeto reikmenis, gulint vienoje lovoje ir pan.). Retai sergama izoliuotu konjunktyvitu, kai suaugęs asmuo perneša chlamidijas iš savo genitalijų į akis. Dažniausiai tokia infekcija pasireiškia vadinamąja Reiterio liga, kai pažeidžiama šlaplė, akių junginė ir sąnariai. Šiuo metu chlamidiozę rekomenduojama gydyti tepraciklino grupės preparatais. Kai jie netoleruojami, gydoma eritromicino grupės antibiotikais. Pasveikstama, kai išnyksta iki tol buvę ligos požymiai ir neberandama sukėlėjų. Siūloma tikrinti ne trumpiau kaip 3 mėn. Pradedama tikrinti baigus gydyti, po 14 dienų.

Dar atliekami tyrimai pagal AITKEN programą, tačiau ši programa skirta ligonių tyrimui ūmiu potrauminiu laikotarpiu. Dėl intrakranijinio spaudimo matavimo galite kreiptis į gyd. Robertą Kluscevičių (mob. tel.: (8*287) 14811, skyriaus (8*22) 36 21 14) arba į gyd. Ročką (skyriaus tel. toks pat).

Sąnarių protezavimą atlieka didžiosios šalies gydymo įstaigos: Vilniaus universiteto greitosios pagalbos ligoninė, Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, Kauno medicinos universiteto klinikos, Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, Klaipėdos miesto ligoninė. Privati įstaiga, užsiimanti sąnarių protezavimu, yra Baltijos-Amerikos klinika. Norėdama užsirašyti į eilę kompensuojamam sąnario protezui gauti, su šeimos gydytojo duotu siuntimu turėtumėte kreiptis konsultacijos į gydytoją ortopedą. Jis paaiškins visą tvarką, kaip užsirašyti į minėtą eilę. Deja, jos, mūsų žiniomis, netrumpos, ir žmonėms tenka laukti po kelelerius metus.

Sinusitas dažniausiai gydomas antibakteriniais ir nosies gleivinę sutraukiančiais preparatais. Jei šis gydymo metodas nepadeda, ančio ertmė gali būti punktuojama – kai pro nosį, pradūrus kaulą, antis išplaunamas ir suleidžiama vaistų. Kartais sinusą tenka atverti chirurgiškai. Jei sinusitas lėtinis, reikia ieškoti jį provokuojančių priežasčių ir jas šalinti (nosies anatominės struktūros pokyčiai, nesveiki dantys, kiti infekcijos židiniai galvoje). Parinkti tinkamiausią gydymo būdą gali tik specialistas, apžiūrėjęs ir įvertinęs situaciją. Kompiuterinė tomografija yra vienas iš galimų prienosinių ančių tyrimo būdų. Tačiau jei norėsite atlikti šį tyrimą nesant rimtų medicininių priežasčių (be specialisto siuntimo), net ir valdiškoje gydymo įstaigoje už jį reikės mokėti.

Idiopatinė trombocitopeninė purpura (ITP) yra autoimuninė liga, kai organizmas dėl neaiškių priežasčių pradeda gaminti antikūnus trombocitams. Todėl vitaminai ar kiti papildai vargu ar galėtų kuo padėti, nes ligos priežastis yra ne trombocitų susidarymo deficitas, bet per greitas jų irimas. ITP gydymo taktiką lemia ligos simptomų sunkumas. Kartas gydyti nereikia, bet dažniausiai skiriama vaistų, slopinančių organizmo reakciją į trombocitus: kortikosteroidų, imunoglobulino. Kartais taikomas chirurginis gydymo būdas, šalinama blužnis, kurioje yra sunaikinami antikūnų pažeisti trombocitai. Labai ūminės ligos atvejais, kai nepadeda kitos priemonės, skiriama vadinamųjų citostatikų: vinkristino, azotioprino, danazolio, ciklosporino ir kitų. Tačiau šie vaistai turi stiprų nepageidaujamą poveikį. Literatūros apie šią ligą yra nemažai, tačiau anglų kalba. Čia keletas adresų: http://seconde.scripps.edu/itp/ http://www.niddk.nih.gov/health/hematol/pubs/itp/itp.htm http://www.nlm.nih.gov/medlineplus/ency/article/000552.htm http://www.mednets.com/itp.htm

Plačiau apie tai galite paskaityti mūsų svetainėje esančiame gydytojo H. Stankevičiaus straipsnyje adresu: http://medicine.vdu.lt/medicina/Moteru_ligos/H.Stankevi%E8ius

Sergant opalige yra svarbi ne tik mityba, bet ir dienos režimas: labai svarbu nepervargti, vengti stresų. Teigiamą įtaką turi adekvatus amžiui ir sveikatos būklei fizinis aktyvumas. Ko reiktų vengti: rūkymo, kavos (jei negalima be jos apsieiti, tuomet reiktų gerti tik su pienu), aštrių, keptų, rūkytų patiekalų, alkoholinių gėrimų (ypač šampano ir alaus), visų putojančių gėrimų, galinčių sukelti opą medikamentų (aspirino ir kitų senesnės kartos vaistų nuo uždegimo). Labai svarbu valgyti vienodais laiko tarpais, 4 kartus per dieną. Rekomenduojami patiekalai: neriebios ir neaštrios sriubos (ypač pieniškos), daržovių ir kruopų košės, nerūgštūs vaisiai, virta ir troškinta mėsa, žuvis. Galima papildomai vartoti polivitaminų.

Kaip informavo Kaune, Savanorių pr. 423 esančio Gydomosios kosmetologijos centro darbuotojai, išsiplėtusius kapiliarus galima šalinti 25 būdais: naudojant elektrokoaguliaciją ir lazeriu. Elektrokoaguliacijos procedūros kaina yra 10 litų už 1cm2. Tel. pasiteirauti (8*27) 31 39 00. Procedūra, atliekama lazeriu yra apie 10 kartų brangesnė. Ji, mūsų žiniomis, atliekama tik Grožio terapijos ir kosmetologijos centre Vilniuje, tel. pasiteirauti (8*22) 70 57 10.

Forestier liga dar vadinama difuzine idiopatine (neaiški kilmė) hiperostoze (angl. – DISH). Dažniausiai pažeidžiami krūtininės dalies stuburo slanksteliai. Vyrai serga dažniau nei moterys. Procesas apima ne mažiau kaip 3 slankstelius. Sukaulėjus ir sukietėjus priekiniams arba šoniniams stuburo raiščiams, pažeista sritis fiksuojama, atsiranda nepagydomas stuburo išlinkimas. Ligai lėtai progresuojant gali būti jaučiamas skausmas pažeistoje vietoje. Specifinio šios ligos gydymo nėra, skiriama nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, kurie sumažina skausmą ir aplinkinių audinių kaulėjimo procesą, vykstantį dėl vietinio uždegimo.

Padidėjęs prakaitavimas pažastų srityje gali būti ir visiškai sveikam žmogui dėl nervinės įtampos įvairiose situacijose. Prie šios nervinės įtampos dažnai priprantama ir į ją nekreipiamas dėmesys. Gali būti, jog padidėjusį prakaitavimą lemia įgimtos organizmo savybės. Kaip informavo dermatologai, ypatingų priemonių ar būdų prakaitavimui sumažinti nėra. Reiktų pamėginti, padedant kosmetologui ar dermatologui, pasirinkti tinkamą sau antiperspirantą (ne dezodorantą!). Jis turėtų bent iš dalies sumažinti prakaitavimą.

Jeigu yra padidėjęs plaukuotumas, pirmiausia reikėtų ištirti, ar tai nėra ligos požymis, ypač jei, be padidėjusio plaukuotumo, yra ar ir kitų hiperandrogenizmo (padidėjusio vyriškų hormonų kiekio) požymių, tokių kaip mėnesinių ciklo sutrikimai, aknė (veido spuogai), vyriško tipo plikimas. Tokiu atveju turėtumėte kreiptis į savo šeimos gydytoją ir su siuntimu atvykti į Kauno medicinos universiteto endokrinologijos kliniką. Kosmetines plaukų šalinimo procedūras galima atlikti tiek idiopatinio (neaiškios priežasties sukelto), tiek ligos sukelto hirsutizmo atveju, kaip papildomą priemonę greitesniam kosmetiniam efektui pasiekti, tačiau pirma būtina įsitikinti, ar tai nėra ligos požymis.

Šlapime pagausėti leukocitų gali dėl šių priežasčių: šlaplės, šlapimo pūslės, inkstų ar inkstų geldelių uždegimo, makšties ar makšties prieangio uždegiminių ligų ar netinkamo šlapimo paėmimo tyrimui (neapsiplovus). Jų kiekis priklauso nuo ligos ir jos eigos. Šlaplės, šlapimo pūslės, inkstų uždegimų atvejais leukocitų dažniausiai būna nedaug, skirtingai nei sergant geldelių uždegimu (pielonefritu). Bet kuriuo atveju padidėjęs leukocitų kiekis šlapime yra urogenitalinės sistemos uždegimo indikatorius, todėl būtina atlikti tyrimus, kurie leistų nustatyti teisingą diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą.

Pašalinus trūkusį kelio sąnario meniską, sąnario funkcija visiškai atsinaujina po 3-4 sav. Kad funkcija atsinaujintų greičiau, rekomenduojama atlikti keturgalvio šlaunies raumens (priekiniame šlaunies paviršiuje) masažą, lankstyti koją per kelį be apkrovimo (gulint). Reabilitaciją paspartina ir elektromiostimuliacija. Operuotą kelį (tik ne randą) galima įtrinti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo turinčiais tepalais (pavyzdžiui, Fastum gel ar analogišku).

Į “Erylik” įeinantis tretinoinas iš tikrųjų gali sukelti sudirginimą, tačiau toli gražu ne daugumai. Nustoti jo vartoti neverta - tik reiktų suretinti jo vartojimą nuo 2 k./d. iki 1 k./d. arba 1 k./2d. Pats skiriu “Erylik” savo pacientams ir gaunu neblogų rezultatų. Jei užtenka pinigų vaistui pirkti (jis kainuoja apie 40 Lt. už 30g) - tai neblogas pasirinkimas. ”Skinoren” (azelaino rūgštis) - taikoma kaip ir kiti vietinio veikimo vaistai nuo spuogų, ne ilgiau nei 3 mėn., jei nėra rezultato. Jei gydymas šiuo vaistu padeda, reikia tęsti gydymą, o po to, esant reikalui, galima vartoti palaikomajam gydymui tiek keik reikia. Tačiau jei problema išnyko, galima pamėginti gydymą nutraukti.

Dėl kelių sąnarių skausmo būtina kreiptis į gydytoją, nes šios srities skausmą gali sukelti ne viena liga. Norint pamėginti nustatyti bent apytikrę skausmo priežastį reikia nemažai informacijos apie paties skausmo charakteristikas, kurios skiriasi sergant įvairiomis ligomis, apie persirgtas paciento ligas, šio negalavimo pradžią. Svarbus net ir paciento amžius. Taip pat tikriausiai reikės tyrimų, bent jau rentgenologinio.

Vyro, kaip ir moters, plaukuotumą lemia vyriški hormonai – androgenai. Kuo organizme jų daugiau, tuo plaukuotumas didesnis. Moterys jų turi palyginti labai mažai, todėl skiriasi ir jų plaukuotumas.

Pageltę ir sutrūkinėję nagai gali būti tiek sergant grybelinėmis ligomis, tiek ir dėl vitaminų bei mikroelementų trūkumo. Normaliam nagų augimui reikia daugelio vitaminų, mikroelementų (geležies, cinko, vario, mangano) bei pakankamo baltymų kiekio dietoje. Šiuo metu vaistinėse galima įsigyti kompleksinių preparatų “Dermabion”, “Dermavitas”, ”Capivit A+E forte”, “Merz Spezial Dragees”, “Hair Nail Care”, “Perfectil” ir kt., kurie turi nagų augimui reikalingų medžiagų. Nustatyti tikrąją nagų lūžinėjimo priežastį gali tik odos ligų gydytojas, paėmęs nago nuogramdų mikrobiologiniam ištyrimui. Nustačius grybelį, skiriamas gydymas. Šiuo metu yra efektyvių vaistų, todėl pasveikstama greitai.

Aprašytus pakitimus gali sukelti tiek paprasti, tiek ir lytiniu keliu plintantys mikroorganizmai. Gydyti galima tik tiksliai nustačius diagnozę, todėl būtina kreiptis į dermatovenerologą. Tik apžiūrėjęs ir, esant reikalui, paskyręs reikalingus tyrimus, gydytojas nustatys ligos priežastį ir paskirs reikalingą gydymą.

Užsienyje galioja tarptautinis skiepų pasas. Jį gali išduoti skiepų kabinetai. Vilniuje tokio kabineto adresas Kalvarijų 153, tel. 77 98 10. Iš mokyklos ar kitos gydymo įstaigos reiktų pasiimti ir su savimi turėti taip vadinamą 63 formą, kurioje yra informacija apie atliktas skiepijimo procedūras.

Pirmą kartą nustačius arterinės hipertenzijos diagnozę, reiktų, kad ją patikslintų ir rekomenduotų pradinį gydymą kardiologas. Toliau pacientą gali stebėti ir pagal situaciją koreguoti vaisto (ar vaistų) dozę šeimos gydytojas. Kardiologo konsultacija tikslinga ir tuomet, kai dėl vienų ar kitų priežasčių galvojama radikaliai keisti gydymo taktiką. Visus paskirtus vaistus nuo kraujospūdžio reikia vartoti nuolat. Dažnai kraujospūdžiui sumažėjus pacientai savarankiškai nutraukia vaistų vartojimą ar patys sumažina jų dozę. Po dienos ar dviejų spaudimas vėl pakyla. Todėl savarankiškai vaistų skyrimo reguliuoti nereiktų. Kai kurie vaistai iki galo pradeda veikti tik po kelių dienų, todėl rezultatą reiktų vertinti praėjus bent savaitei. Gali būti ir taip, kad paskirta vaisto dozė yra per maža. Todėl, kol ji bus parinkta individualiai, reiktų dažniau konsultuotis su gydančiu gydytoju.

Bulimija – tai sutrikimas, kai labai padidėja žmogaus apetitas, sotumo jausmo neatsiranda net gausiai valgant. Valgoma tol, kol pradeda skaudėti pilvą, užmiegama ar pradedama vemti nuo persivalgymo. Sutrikimas dažniau pasitaiko paauglėms. Šią ligą gali sukelti tam tikri biocheminiai pokyčiai smegenyse, tada jie koreguojami medikamentais. Bulimijos atsiradimą gali lemti ir tam tikri psichologiniai veiksniai. Tokiu atveju reikalinga ir psichoterapeuto pagalba. Nuspręsti, kaip gydyti, gali tik gydytojas psichiatras.