Leukocitų kiekio mažėjimas galimas ir dėl pačios ligos, ir dėl vartojamo vaisto, ir dėl kitų priežasčių. Reikėtų stebėti kraujo tyrimo dinamiką.
Galėtų būti bambos uždegimas. Patiems gydytis nepatartina, būtina kreiptis pas šeimos gydytoją arba gydytoją chirurgą.
taip daznai sios ligos yra greta, del vaistu pasikonsultuokite su specialistu
Nieko nedarykite,praeis savaime
Pilvo pūtimas gali varginti priklausomai nuo vartojamo maisto (dažniausiai pasitaiko dėl : kopūstų, žirnių, pupų, kitų ankštinių, vynuogių ir pan.). Pats žmogus turėtų atkreipti dėmesį po kokio maisto sustiprėja pilvo juntamas pūtimas ir tokio maisto kurį laiką vartoti mažiau. Racionali mityba turėtų būti derinama su fiziniu aktyvumu pagal individualias galimybes.
Plaučių uždegimas gydomas plataus veikimo spektro antibiotikais, kurie parenkami pagal numanomą ligos sukėlėją. Paprastai gydant plaučių uždegimą, antibiotikai skiriami 3-5 dienas po to, kai normalizuojasi temperatūra, plaučiuose nebeišklausomi karkalai. Dažniausiai plaučių uždegimo gydymo antibiotikais trukmė 10 - 21 dienos. Gydymo pabaigoje būtina pakartoti rentgenologinį tyrimą tam, kad įvertinti, ar pilnai atsistatė buvę pokyčiai. Gydymas medicininėmis taurėmis nėra uždraustas. Tačiau, kaip žinia pagrindą turi sudaryti etiologinis gydymas, o papildomam gydymui, atitinkamai - atsikosėjimą skatinantys, sekretą skystinantys preparatai.
Tai galėtų būti balanopostitas (varpos galvutės bei apyvarpės uždegimas). Reikalinga urologo konsultacija.
Šlapimo spalva priklauso nuo to, kokį maistą, skyčius vartojote. Spalvos pokyčius gali nulemti organizmo būklė, tarkim netekus daug skysčių (mažas skysčių vartojimas, gausiau jų netekus), kai kurios kepenų ligos ir kt.
Kraujas "tirštu" gali būti laikomas, kai padidėjęs kraujo forminių elementų kiekis (sergant kraujo ligomis, pvz., policitemija) ar tarkim esant padidėjusiam hematokritui, pvz., skysčių netekimui ir pan. Skirtingos priežastys lemia skirtingus gydymo būdus.
Jums rekomenduoju uzsiregistruoti ir atvykti pas alergologus, gali buti prasidejes atopinis dermatitas.
Kraujo tyrimas gali būti tik pagalbinis tyrimas diagnozuojant ligą; tyrimai turi būti derinami su klinika bei objektyvaus tyrimo duomenimis.Diferencijuoti virusinės kilmės infekciją nuo bakterinės dažniausiai padeda cereaktyvaus baltymo tyrimas. Dėl antibakterinio gydymo tikslingumo sprendžia tik gydytojas individualiai įvertinęs visus duomenis.
Svarbiausia atlikti odos meginius - aplikacinius su cheminiais alergenais (atlieka privacios klinikos)
Tikroji policitemija gydoma mielosupresiniais vaistais, apie kurių skyrimą sprendžia gydytojas hematologas.
Tai naturalus gijimo procesas. Stengtis tų vietų nekasyti ir kitaip papildomai netraumuoti. Po kiek laiko pažeistos odos sritys ims pleiskanoti, nusilups, ataugus naujai odeliai.
Pirmiausia reikalinga nustatyti kilusio skausmo priežastį, o ne vien apsiriboti taikyti simptominį gydymą.
Kreipkites i reumatologa
Diagnozuoti odos ligai reikalinga objektyvi šeimos gydytojo arba gydytojo dermatologo apžiūra.
Kreiptis pas savo šeimos gydytoją dėl papildomo ištyrimo.
Gerkite loratadina po 1 tab , jei po 10 dienu nepraeis - i gydytojus kreipkites