Siūlyčiau pasitikėti gydytojais ir džiaugtis, kad Jusu atveju paskirs gydymą augimo hormonu. Toks gydymas neturėtų turėti jokių neigiamų pasėkmių.
Izoliuota sistoline hipertenzija Iš http://www.lhl.lt Rūta Babarskienė, gyd. Irena Milvidaitė KMU Kardiologijos klinika Izoliuota sistolinė hipertenzija (ISH) apibūdinama kaip >140 mm Hg sistolinis kraujospūdis (SKS) ir 75 m. – 73 proc. asmenų. Ryšium su pagyvenusių, t.y. 65 metų ir vyresnių, žmonių daugėjimu (Lietuvoje 1977 m. jie sudarė 12,7 proc.) ISH problema tampa vis aktualesne. SKS su amžiumi pastoviai didėja; DKS didėja iki 50 m., o veliau mažėja. Disproporcija tarp SKS ir DKS išryškėja po 60-tų amžiaus metų. Patofiziologinį šių amžinų pokyčių substratą sudaro baroreceptorių jautrumo ir jų kontrolės periferinei cirkuliacijai susilpnėjimas, b2-adrenoreceptorių, atsakingų už vazodilataciją, tankio sumažėjimas, stambiųjų arterijų sienelių sukietėjimas dėl elastino, kolageno, glikozaminų, kalcio kiekio sumažėjimo. Netekę tamprumo arterijos praranda savybę sistolės metu absorbuoti pulsinės spaudimo bangos kinetinę energiją. Padidejusiu greičiu plintanti spaudimo banga atsispindi nuo sukietejusių arterijų sienelių ir velyvoje sistolėje grižta į aortą, padidindama SKS. Paskutiniais metais jau neabejotinai pripažinta, kad būtent sistolinė hipertenzija yra neabejotinas rizikos faktorius naujų kardiovaskulinių įvykių atsiradimui, lyginant su diastoline hipertenzija. Prognostiniu požiuriu informatyvesnis sumažėjęs DKS, salygojantis koronarinės perfuzijos pablogėjimą. Todėl pastaruoju metu didesnis dėmesys kreipiamas į pulsinį kraujospūdį (PKS), kuris atspindi šių dviejų hemodinaminių dydžių ryšį. PKS=SKS–DKS. Kuo didesnis PS, tuo didesnė kardiovaskulinių susirgimų rizika. Studijų duomenys nurodo, kad PS>65 mm Hg jau yra patikimai reikšmingas. Pagrindinis ISH, kaip ir kitų hipertenzijos formų, gydymo tikslas yra sumažinti bendrą sergamumo ir mirštamumo nuo širdies-kraujagyslių ligų riziką. ISH gydoma, pritaikant sveikos gyvensenos priemones ir skiriant medikamentinį gydymą. Nurodoma, kad tiek gyvensenos pakeitimas, tiek vaistai pagyvenusiems žmonėms efektyviau sureguliuoja hipertenziją, negu jauniems. Dvi didelės, dvigubai aklos, placebo kontroliuojamos studijos (SHEP ir SYST-EUR) patvirtino, kad ISH medikamentinis gydymas vyresniame amžiuje buvo gerai toleruojamas ir patikimai sumažino sergamumą ir mirštamumą nuo širdies-kraujagyslių ligų, demensijos išsivystymą. Pagrindiniai ISH gydymo principai pagyvenusiems asmenims (adaptuota pagal N.M. Kaplan, 1999); 1. Gydymo planas – pasiekti KS2. Prieš gydymą nustatyti ortostatinės hipotenzijos galimumą ir į tai atsižvelgti gydymo metu. 3. Pradėti nuo mažų tiazidinių diuretikų dozių; galimi deriniai su kalį sulaikančiais diuretikais. 4. Jei diuretikai nepakankamai efektyvūs ar netoleruojami – pridėti ar pakeisti ilgo veikimo dihidropiridinų grupės Ca antagonistais, AKF inhibitoriais. 5. Jei indikuotini b-adrenoblokatoriai (krūtinės angina, persirgtas MI), juos derinti su mažomis tiazidinių diuretikų dozėmis. 6. Skirti ilgo veikimo vaistus, vartojamus vienš kartš dienoje. 7. Vengti vaistų tarpusavio sąveikos. Ateities perspektyva – sukurti ir įdiegti vaistus, modifikuojančius senatviškai pakitusių arterijų sienelės strukturą.
Nepastojimo priežastimi neretai būna ir vyro nevaisingumas arba tam tikros spermos ar spermatozoidų anomalijos. Tyrimus dėl abiejų partnerių vaisingumo atlieka Vilniaus ir Kauno universitetinių ligoninių ginekologijos klinikose esantys vaisingumo specialistai. Tam reiktų gauti siuntimą iš savo ginekologo. Išsitirti taip pat galite ir privačiuose centruose: Vaisingumo klinika (filialai įvairiuose miestuose): http://www.vaisingumas.lt/ Klinika ”Motina ir vaikas” Kaune: ”Motina ir vaikas” klinika (I-V 9.00-18.00, VI 9.00-13.00), Adresas: Savanorių pr. 245, LT-3009 Kaunas, Registracija tel.: (8-37) 792995, Faks. (8-37) 338385, El.paštas: klinika@motinairvaikas.lt
Jūsų išvardintų simptomų ne maža dalis yra būdinga depresijai, kai kuriems kitiems sutrikimams, todėl tikslinga kreiptis į psichiatrą ar psichoterapeutą.
Tokio pobūdžio problemos visada susiję su abiem sutuoktiniais, todėl noras ieškoti išeities tuerėtų būti abipusis. Psichoterapinę pagalbą šeimos santykių klausimais galite gauti medicinos centre Neuromeda, esančiame Kaune, Tvirtovės al. 90A. Čia konsultuoja būtent šios srities specialistas, gydytojas psichoterapeutas R. Orintas. Telefonai pasitikslinimui ir registracijai 8 37 33 15 11, 33 15 55.
Zolingerio-Elisono yra reta liga, pasireiškianti tumorais kasoje ir 12-kapirštėje žarnoje bei išopėjimais skrandyje ir 12-kapirštėje. Tumorai gamina hormoną gastriną, kuris verčia skrandį gaminti daug rūgšties. JAs gydyti sunkiau nei paprastas peptines opas. Tikslios šio sindromo atsiradimo priežastys nėra žinomos, tačiau apie 25 proc. žmonių jis turi paveldimą pobūdį ir siejamas su genetiniu sutrikimu, vadinamu 1 tipo daugybine endokrinine neoplazija. Sindromas pasireiškia tokiais požymiai kaip ir opaligė: viršutinės pilvo dalies skausmas, pykinimas, padidėjęs rūgštingumas, viduriavimas, kraujavimas iš virškinamojo trakto. Pagrindiniai naudojami vaistai - protonų pampos inhibitoriai (omeprazolis, rabeprazolis ir kt.) - mažinantys skrandžio rūgštingumą. Naudojami ir H2 blokatoriai. Kaip alternatyva medikamentiniam gydymui, kuomet jis nepakankamai veiksmingas, taikomas chirurginis gydymas, kuomet šalinama dalis skrandžio ir tumorai. Po to pacientas eilę metų stebimas dėl recidyvų.
Esant trumparegei akiai, yra didesnė tinklainės atšokos tikimybė. Chirurginių trumparegystės korekcijos būdų yra keletas. Koks tinkamas labiausiai ir ar iš viso ką nors galima padaryti turėtų spręsti patyręs oftalmologas po apžiūros ir akių ištyrimo. Todėl siūlyčiau kreiptis konsultacijos į tretinio lygio istaigas, tokias kaip Kauno medicinos universiteto klinikas ar Vilniaus Santariškių universitetinę ligoninę.
Virusinis hepatitas B – tai yra hepatito B viruso (HBV) sukeltas kepenų uždegimas. Ši infekcija sukelia kepenų pažeidimą, kuris gali progresuoti ir sukelti kepenų cirozę (kepenų randėjimą) ar kepenų vėžį. 90-98 % suaugusiųjų per 6 mėnesius po ūminio virusinio hepatito B visiškai pasveiksta ir įgyja natūralų imunitetą. Iš visų infekuotų HBV apie 2-10 % suaugusiųjų ir 80% vaikų iki 5 metų visiškai nepasveiksta ir jiems diagnozuojama lėtinė HBV infekcija. Ligos simptomai. Daugelis žmonių apsikrėtusių virusiniu hepatitu B niekuo nesiskundžia arba jaučia lengvus negalavimus: apetito stoką, pykinimą, vėmimą, bendrą silpnumą ir kt. Nedidelė dalis ligonių gali sirgti vidutinio sunkumo ar sunkia ligos forma ir per trumpą laikotarpį gali mirti nuo ,,žaibiško” kepenų funkcijos nepakankamumo. Kaip perduodamas hepatito B virusas? HBV yra apie šimtą kartų labiau užkrečiamas (infektabilus) nei AIDS virusas, išorinėje sausoje aplinkoje (ne žmogaus organizme) šis virusas gali išgyventi iki 10 dienų. HBV gali būti perduodamas per kontaktą su infekuotais organizmo skysčiais – krauju, seilėmis, sperma, makšties išskyromis ir krūties pienu. B hepatitu užsikrėsti galima lytinių santykių metu ar naudojantis instrumentais, užterštais infekuoto žmogaus krauju, per kraujo ar kraujo produktų perpylimus (šiuo metu tai rečiausia užsikrėtimo galimybė), atliekant tatuiruotę ar naudojant infekuoto asmens skustuvą, dantų šepetėlį. Tačiau 30-40 % užsikrėtimo kelias lieka neišaiškintas. HBV rizikos grupei priklauso šie asmenys: 1. medicinos darbuotojai, pirmąją pagalbą teikiantys žmonės, policininkai, gaisrininkai; 2. asmenys, nuolat turintys buitinių kontaktų su infekuotu asmeniu; 3. turintys lytinius santykius su infekuotu asmeniu; 4. turintys daugiau negu 1 lytinį partnerį per 6 mėnesius; 5. kaliniai ir įkalinimo įstaigų darbuotojai; 6. keliaujantys į besivystančias šalis; 7. hemofilikai; 8. asmenys po kraujo perpylimo; 9. narkomanai. Vienintelis kelias, norint sužinoti ar jūs užsikrėtęs HBV ar sergate lėtine HBV infekcija – jūsų kraujo ištyrimas. Dėl šių tyrimų konsultuoja gydytojas infektologas. Paprastai skiriamas tik kepenų ląstelių veiklą gerinančių ir jas pasaugančių vaistų, kurie rekomenduoti ir Jūsų atveju. Sergant ir persirgus hepatitu B rekomenduojama atsisakyti visų aštrių, rūkytų, keptų, sunkiau virškinamų, riebių maisto produktų. Reikia vartoti lengvai virškinamą, daugiau angliavandenių turintį maistą (grūdinės košės, troškinta žuvis, mėsa), daržoves.
Pamėginkite naudoti tepalą Contractubex, kuris galbūt padės sumažinti randą. Galima randą kasdien labai švelniai pirštais pamasažuoti.
Suaugusiesiems dantų griežimas yra vienas iš somatoforminės vegetacinės disfunkcijos (senas pavadinimas vegetodistonija) simptomų. Šiais žodžiais apibūdinamas vegetacinės nervų sistemos, valdančios visas nuo sąmonės nepriklausančias organizmo vidinę pusiausvyrą palaikančias sistemas, sutrikimas. Dažnai jis būna susijęs su nuolatine psichoemocine įtampa, pervargimu. Griežimas dantimis dar vertinamas kaip vienas iš miego sutrikimų. Todėl jam tęsiantis, reiktų kreiptis į gydytoją neurologą ar psichiatrą. Retesniais atvejais dantų griežimą gali sukelti stomatologinės problemos (dėl pakitusio sąkandžio, naujų plombų).
Nežinant žmogaus ūgio, sunku vertinti, ar 60 kg jam per didelis ar per mažas. Jei ūgis iki 170 cm, tai toki svori dar galima laikyti beveik normaliu. Šiuo klausimu geriausia būtų konsultuotis su dietologu, galbut ir su endokrinologu. Mažas svoris gali būti tiek paveldėtos greitos medžiagų apykaitos pasekmė, tiek ir endokrininės ligos - skydliaukės hiperfunkcijos išraiška. Tuomet priaugti svorio niekas nepadės. Geriausi būtų kreiptis į gydytoją, kuris įvertins būklę, esant reikalui, paskirs tyrimus ir tada nuspręs, kokia priežastis ir kaip priaugti svorio.
Atliekant rentgeno nuotrauką, žmogui tenkanti apšvita gali labai skirtis net šviečiant ir tą pąčią vietą, bet kitoje projekcijoje. Todėl pagal pateiktą informaciją galima daryti tik bendro pobūdžio prielaidą, kad gauta dozė, darant minėtas nuotraukas, neviršys leistinos metinės dozės. Kompiuterinė tomografija ir magnetinio rezonanso tyrimas turi specifines medicinines indikacijas juos atlikti ir dėl savikainos nėra skiriami nesant būtinybei. Kompiuterinės tomografijos metu apšvita yra gana gana didelė, prilygstanti keletui rentgenogramu. Tačiau ir šį tyrimą kartojant metinė dozė nebus viršyta. Magnetinio rezonanso tyrimas šiuo požiūriu yra daug saugesnis. Žemiau pateiktos dozės pagal Lietuvoje galiojančius standartus: [b]Apšvitos dozių ribos[/b] Siekiant išvengti nepagrįstos apšvitos nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio, būtina apibrėžti reikalavimus, ribojančius apšvitą. Lietuvoje taikomos apšvitos dozių ribos yra nustatytos Lietuvos higienos normoje HN 73-1997 ”Pagrindinės radiacinės saugos normos”. Asmenų nuo 16 iki 18 metų amžiaus, mokomų būsimo samdomo darbo, ir moksleivių bei studentų nuo 16 iki 18 metų amžiaus, kuriems būtina naudotis šaltiniais mokymo tikslams, profesinė apšvita turi būti ne didesnė negu: * 6 mSv metinė efektinė dozė; * akies lęšiukui - 50 mSv metinė lygiavertė dozė; * odai ir galūnėms - 150 mSv metinė lygiavertė dozė. Lentelėje nustatytos apšvitos dozių ribos netaikomos asmenims, kurie sąmoningai ir savo noru padeda pacientams, diagnozuojamiems ir gydomiems medicinine apšvita. Kiekvienas toks suaugęs asmuo paciento diagnostikos ir gydymo periodu gali būti apšvitintas ne didesne kaip 5 mSv doze, o vaikai, lankantys tokius pacientus, - ne didesne kaip 1 mSv doze per visą diagnostikos ir gydymo kursą. Įvykus branduolinei ar radiacinei avarijai, taikomos tokios apšvitos dozių ribos: * darbuotojų, dalyvaujančių likviduojant avariją, gauta apšvitos dozė turi neviršyti 100 mSv; * jeigu gelbėjama žmonių gyvybė, darbuotojų, dalyvaujančių likviduojant avariją, gauta apšvitos dozė turi neviršyti 500 mSv. Šiuo atveju reikia siekti, kad būtų išvengta lemtųjų (determinuotųjų) sveikatos efektų ir tik įsitikinus, kad veiksmų nauda kitiems žmonėms bus didesnė negu jų pačių rizika. Pastaba. Kariams reguliuojančioji institucija gali nustatyti specialius avarinės apšvitos ribojimo lygius.
Tai gali būti dėl keletos priežasčių: dėl limfmazgio padidėjimo, kurį galėjo išprovokuoti pro dygstantį dantį patekusi infekcija; dėl seilių liaukos uždegimo; dėl seilių liaukos latako akmenligės; dėl seilių liaukos pūlinio. Kokia priežastis yra tikroji, galima pasakyti tik po apžiūros (galbūt ir po kai kurių tyrimų).
Baltos išskyros yra būdingos grybelinei išorinių lytinių organų ligai. Panašu, kad ja sirgote ir anksčiau, kai buvo skirta klotrimazolio tepalo. Gali būti, kad dėl streso ir nuovargio susilpnėjus organizmo imunitetui, liga pasikartojo. Geriausia būtų išsitirti ir pasikonsultuoti su gydytoju, tačiau, jei tai neįmanoma, reiktų pailsėti, galbūt net kurį laiką vartoti vitaminų, kad sustiprėtų organizmas ir įsigyti vaginalinio tepalo ar žvakučių nuo grybelio. Rytinis pykinimas gali būti dėl streso, aštraus maisto ir kavos. Reiktų pasirinkti švelnesni maistą.
Limfogranuliomatozė - tai navikinė limfinio audinio liga. Navikinį komponentą sudaro didžiulės Štenbergo ląstelės. Jos priežastys nėra aiškios, manoma, kad jos atsiradimą gali įtakoti virusai. Per metus naujai suserga 2-2 žmonės iš 100000 gyventojų. Būdingos amžiaus grupės: 20-30 metų ir virš 60 metų žmonės. Liga pasireiškia: • Limfmazgių padidėjimu • Kepenų padidėjimu • Naktiniu prakaitavimu • Blužnies padidėjimu • Darbingumo sumažėjimu • Karščiavimu • Kūno masės mažėjimu Iš pradžių dažniausiai padidėja kaklo, viršraktikauliniai, pažastų limfmazgiai, jie yra neskausmingi, bet vis didėja, suauga į didelius limfmazgių paketus. Kartais padidėja tarpuplaučio limfmazgiai, ligonis dėl jų spaudimo į trachėją ir bronchus gali jausti lengvą dusulį, būna sausas kosulys. Neretai ligoniams būna karščiavimas (kartais net >38 laipsnių C), kuris tęsiasi pakankamai ilgai. Būna sumažėjęs darbingumas, naktinis prakaitavimas, kartais odos niežulys, mažėja kūno masė. Liga nustatoma tik atlikus specialius tyrimus. Negydant, liga progresuoja, didėja kitų kūno sričių limfmazgiai, jie suauga į didelius konglomeratus, padidėja kepenys ir blužnis. Paskutinėje stadijoje pakitusios ląstelės patenka į kaulus, plaučius, odą (joje atsiranda įvairaus dydžio židiniai). Kai užleidus ligą pakitusios ląstelės patenka į kaulų čiulpus, pasireiškia ūminė leukemija. Negydant, ši liga mirtina. Vyresniame amžiuje ligos prognozė santykinai gera. Ligoniai gydomi chemoterapijos kursais priklausomai nuo ligos stadijos ir limfmazgio biopsijos atsakymo. Ankščiau buvo populiaresnis šios ligos spindulinis gydymas. Kuo ankščiau pradedamas gydymas, tuo geresnė ligos prognozė. Kartais atliekama kaulų čiulpų transplantacija. Kiek trunka chemoterapija, priklausio nuo pasirinktos schemos. Plaukai slenka ne visiems ir ne nuo visų preparatų.
Manau, kad Jums tikrai galėtų padėti seksopatologas. Jei galite atvykti į Kauną: Lytinių sutrikimų klinika Kalniečių g. 114, tel.: (8*37) 798672, mob. (8*687) 47278 konsultuoja seksologas Vitalijus Žukas.
Žandikaulių ”kaukšėjimas” kramtymo metu atsiranda dėl vienos pusės ar abipusio žandikaulio sąnario panirimo ir po to sekančio atsistatymo. Tai vyksta dėl per daug laisvos sąnario kapsulės. Kokia galima pagalba konkrečiu atveju gali atsakyti tik stomatologas, įvertinęs sąnario laisvumą.
Laboratoriniai toksoplazmozės tyrimo rodikliai dažniausiai yra spefiški tam tikrai laboratorijai, todėl, nežinant konkrečios laboratorijos normatyvų, rezultatus sunku komentuoti. Klausime nėra nurodyta, kiek laiko sergate, kiek laiko gydotės. Išvardinti simptomai gali būti kaip liekamieji toksoplazmozės reiškiniai, kurie, bėgant laikui, turėtų mažėti.
Vaiko ištyrimas dėl kirminų neturėtų nieko kainuoti. Kreiptis reiktų pas infektologą (į infekcinių ligų kabinetą poliklinikoje) ar pasiteirauti savo miesto infekcinės ligoninės (skyriaus) priėmimo skyriuje, kas tokius tyrimus atlieka. Tyrimas nėra sudėtingas, atliekamas mikroskopuojant išmatas.
Koksitas – sąnario uždegimas, šiuo atveju klubo sąnario artritas. Žodžiai infekcinis-alerginis rodo, kad jo priežastis yra infekcija, dažnai kvėpavimo takų, sukelianti imuninės sistemos reakcija. Susidarę imuniniai kompleksai pažeidžia sąnario kremzles. Tačiau dažnai konkrečios ligos priežasties nustatyti nepavyksta. Daugelis ligonių pagyja ir artritas nesikartoja. Literatūros duomenimis per 2-5 metus uždegimo recidyvai pasitaiko 19 proc. vaikų. Tokių paūmėjimų profilaktika galėtų būti bendras organizmo stiprinimas, vengimas peršalimų.
Nėštumo pradžia skaičiuojama nuo pastojimo, t.y. nuo tada, kai apvaisinama kiaušialąstė. Gimdymo termino arba nėštumo trukmės apskaičiavimo metodikų yra įvairių. 1.Pagal paskutinių mėnesinių pirmą dieną. Iš jos reikia atimti 3 mėn. ir pridėti 7 dienas. Tinka, kai moters ciklas buvo 28 dienų. Jei ciklas kitoks, pridedamas arba atimamas atitinkamas dienų skaičius. 2.2. Pagal pirmuosius vaisiaus judesius. Prie pirmų judesių datos pridedama 4 mėn. ir 18 dienų. 3.3. Pagal tikslią pastojimo datą. Iš jos reikia atimti 3 mėn. ir 7 dienas. 4.Pagal ultragarsinio tyrimo duomenis.
Trombocitų turėtų būti 180-320 x 109/l. Trombocitų sumažėja, kai pažeidžiami kaulų čiulpai, susergama ūminėmis uždegiminėmis ligomis, miokardo infarktu, mažakraujyste. Bazofilų organizme padaugėja alergijos atvejais. Jie susiję su tuo metu vykstančiomis alerginėmis reakcijomis. Minimas nuokrypis nuo normos yra labai nedidelis ir, žiūrint izoliuotai, didesnės diagnostinės reikšmės neturi.
Hemangioma yra kraujagyslinis gerybinis augliukas. Jis gali būti tiek kepenyse, tiek odoje, tiek ir bet kurioje kitoje organizmo vietoje. Specifinio gydymo nėra. Jei jis didėja ir dėl to atsiranda sveikatos sutrikimų, gali būti svarstoma chirurginio gydymo galimybė.
Vitiligo liga, pasireiškianti šviesesnių odos dėmių atsiradimu dėl pigmentacijos (melanino stokos atskirose vietose) sutrikimų. Gali būti pažeista bet kuri kūno vieta. Šia liga serga vidutiniškai 1-2 žmonės iš 100, penktadaliui sergančiųjų pastebimas šeimyninis ligos pobūdis. Vitiligo pasireiškia išnykus odos melanocitams iš atskirų odos plotų. Yra daug teorijų, aiškinančių ligos priežastis (neurogeninės, imunogeninės, genetinės), tačiau galutinai nėra aišku, kodėl tai vyksta. Užsienio literatūroje nurodoma, kad kartais geriausia – visai negydyti vitiligo. Kadangi baltos dėmės neturi pigmento, šių sričių oda neapsaugota nuo saulės UV spindulių poveikio. Todėl pavasarį ir vasarą jas rekomenduojama patepti kremais su UV filtrais. Kosmetiniams defektams sumažinti naudojamos kremai pudros ar medžiagos, tokios kaip dihidroksiacetonas, sukeliančios pseudoįdegimą (oda paruduoja be saulės spindulių). Kartais naudojami kortikosteroidų tepalai, tačiau dėl galimo jų nepageidaujamo poveikio tokio naudojimo tikslingumas abejotinas. Yra dar keli daugiau kosmetinio pobūdžio gydymo būdai (pvz., PUVA), bet jų efektyvumas nėra didelis, palyginti su galimu nepageidaujamu poveikiu odai. Esant dideliems vitiligo plotams, kartais preparatais depigmentuojama visa oda. Tenka konstatuoti, kad šiuo metu vitiligo neišgydoma.
Jei silpnesnis partnerio imunitetas, jis gali susirgti grybeliniu apyvarpės uždegimu ar uretritu (šlaplės uždegimu). Makšties grybelis išgydoma liga, tik reikia pasitarti su specialistu, kaip tai efektyviau padaryti.