Pykinimą gali sukelti kelios priežastys: 1.Padidėjęs skrandžio gleivinės jautrumas arba ji yra sudirginta vaistų, alkoholio, sugedusio maisto arba maisto, kuriam žmogus yra alergiškas. Tai dažniausios ūminio ar lėtinio gastrito priežastys. 2.Blogas virškinimas dėl skrandžio sekrecijos pakitimų (padidėjusio ar sumažėjusio rūgštingumo). 3.Pablogėjęs virškinimas dėl kasos fermentų aktyvumo pakitimų. 4.Kepenų ir tulžies pūslės ligos. 5.Apsinuodijimas cheminėmis medžiagomis. Atlikta vidaus organų echoskopija daugiau parodo organų anatominę nei funkcinę būklę, todėl vien pagal ją spręsti, ar pakankama kasos, skrandžio sulčių sekrecija, negalima. Kadangi savijauta pagerėja išgėrus kasos fermentų pakaitalų, preliminariai galima būtų galvoti, jog pykinimo priežastis susijusi su kasos patologija. Bet kuriuo atveju, tęsiantis tokiems simptomams, reikalingas išsamesnis virškinimo sistemos ištyrimas. O kol praeis negalavimas arba kol kreipsitės pagalbos, reiktų vengti aštraus, riebaus ir sunkiai virškinamo maisto, gazuotų ir labai saldžių gėrimų, konservuotų produktų, buljonų. Tiktų lengvesni patiekalai, pvz., pieniškos kruopų, makaronų ar daržovių sriubos, įvairių kruopų košės, rauginti pieno produktai. Rekomenduojama daugiau gerti skysčių.

Aprašyti simptomai gali būti būdingi daugeliui skirtingų ligų: diabetui, plaučių uždegimui, tuberkuliozei, piktybiniam augliui, neaiškios kilmės infekcijai. Aišku viena, kad tokiam ligoniui reikalinga kvalifikuota pagalba. Pagal 2000 m. sausio 20 d. SAM ministro įsakymą Nr.37 (įsakymo failas pridedamas) būtinoji pagalba apima pirmąją pagalbą ir pagalbą, kurios nesuteikus, ligonio gyvybei gresia pavojus ar gyvybiškai pavojingos komplikacijos. Šiame įsakyme yra išvardintos būklės, kai turi būti suteikiama būtinoji pagalba. Viena iš jų, priskiriama ypač pavojingų būklių kategorijai – karščiavimas daugiau nei 38 C. Todėl reiktų kreiptis į kurios nors ligoninės priėmimo skyrių.

Iš pateikto aprašymo galima įtarti, kad naudojami kremai sukelia alergines odos reakcijas, kurias nuslopina vaistas, turintis hormonų – kortikosteroidų. Šio, kaip ir kitų tepalų su kortikosteroidais, negalima vartoti ilgesnį laiką nuolat, nes jis sutraukia odoje esančias smulkiąsias kraujagysles, oda pabąla, sutrinka jos mityba, vėliau suplonėja ir praranda elastingumą. Todėl, jei galima, reiktų iš viso atsisakyti naudojamų kremų. Jei yra priežasčių, dėl ko reikalingas vienos ar kitos rūšies kremas (drėkinamasis ar nuo UV spindulių), dėl jų pasirinkimo reiktų konsultuotis su kosmetologu arba dermatologu. Į konsultaciją tikslinga būtų atsinešti iki šiol naudotus kremus, nes tuomet specialistui bus lengviau nustatyti alergiją kėlusias medžiagas ir parinkti tinkamą kremą.

Vegetodistonija, arba somatoforminis sutrikimas, yra lėtinė liga, trunkanti daugelį metų. Jai būdingi įvairūs negalavimai, kurių negalima susieti su objektyviais pakitimais organizme. Tyrimų rezultatai dažniausiai būna normalūs ir nepaaiškina esančių simptomų, dažnai būdingų ne vienai ligai. Tai kelia nerimą ir savo ruožtu dar labiau pablogina paciento būklę. šis sutrikimas vargina daugelį žmonių. Jie skundžiasi dažnais galvos, krūtinės, nugaros ar sąnarių skausmais, pilvo spazmais. Somatoforminis sutrikimas gali būti pykinimo, vėmimo, pilvo pūtimo, viduriavimo ar kokio nors maisto netoleravimo priežastis. Kartais jis sukelia lytinę disfunkciją. Negalavimo priežastis nėra žinoma. Manoma, kad ligos atsiradimui turi įtakos ir paveldėjimas. Daugeliu atvejų gydymas yra psichoterapinio pobūdžio, kartais skiriama medikamentų. Somatoforminis sutrikimas yra lėtinė liga, todėl reiktų periodiškai lankytis pas savo gydytoją. Savitarpio supratimas ir pasitikėjimas tarp gydytojo ir paciento yra pagrindinė gydymo sėkmės sąlyga. Reikia stengtis, kad ligos simptomai, įskaitant ir skausmą, kuo mažiau darytų įtaką kasdieniniam gyvenimui. Tai pagrindinis uždavinys.

Minimi nemalonūs pojūčiai greičiausiai nėra tiesiogiai susiję su sumažėjusiu vandens suvartojimu, nes turi būti labai didelis skysčių trūkumas organizme, kad pradėtų džiūti gleivinės. Tokiu atveju reiktų atlikti šiuos tyrimus: mikrobiologinį tepinėlio iš makšties ir gimdos (tuo pačiu apžiūrėtų ir ginekologas) bei šlapimo.

Reikėtų prisiminti tikslias aplinkybes ir pasikeitimus, kada pradėjo pleiskanoti oda: gal tuomet buvo pradėtas vartoti naujas kremas, žele, muilas ar kita kosmetinė priemonė, kuri galėjo sudirginti odą. Kokia nors nauja kosmetikos priemonė galėjo paskatinti ir seborėjinio dermatito (riebios odos uždegimo) atsiradimą. Todėl reiktų apsilankyti pas odos gydytoją, kuris ne tik patars, kaip gydytis, bet duos rekomendacijas ir dėl veido higienos priemonių.

Egzema, arba atopinis dermatitas, yra lėtinė odos liga, kuriai būdingas niežintis ir pleiskanojantis bėrimas. Dėl dažno kasymo ar netinkamos priežiūros pradinis bėrimas gali komplikuotis, įnešus kenksmingų bakterijų, gali atsirasti pūlinukų, pradėti šlapiuoti. Manoma, kad polinkis sirgti egzema yra susijęs su šeimyniniu polinkiu sirgti alerginėmis ligomis (bronchų astma, šienligė). Egzema susergama dėl padidėjusio odos jautrumo, dėl kurio išsivysto lėtinės uždegiminės reakcijos. Dėl to atsiranda niežėjimas ir pleiskanojimas. Įvairūs aplinkos faktoriai, kaip cheminės medžiagos, šaltis ir net vanduo gali dar labiau sudirginti odą ir pabloginti būklę. Profilaktiką plačiąja prasme reikia pradėti nuo gimimo: nustatyta, kad po gimimo natūraliai maitinti kūdikiai suaugę rečiau serga tokiomis ligomis. Be to, maitinančiai motinai reiktų vengti alergizuojančių produktų, pirmiausiai – natūralaus karvės pieno. Vėliau egzemą gali išprovokuoti stresai, aplinkos alergenai ir dirginančios medžiagos. Egzemos gydymas yra ilgas, reikalaujantis tiek paciento, tiek gydytojo atkaklumo. Gydymo taktika labai priklauso nuo tuo momentu esančių odos pažeidimų, bet pirmiausia reikia pamėginti nustatyti ir pašalinti ligą provokuojantį faktorių. Reikia vengti alergizuojančio maisto ir aplinkos alergenų, tokių kaip vilna ir lanolinas. Išdžiūvusi oda blogina padėtį, todėl reikia vengti ilgesnio kontakto su vandeniu, naudoti mažiau muilo (ypač kenkia “stiprūs” baktericidiniai muilai). Nušluosčius odą, reikia kuo greičiau sutepti drėkinamuoju kremu. Šlapiuojančias sritis galima sutepti specialiais kremais, dėti drėgnus tvarsčius. Niežuliui ir uždegimui sumažinti vartojami nelabai stiprūs kortikosteroidų tepalai. Dažnai naudojami sudėtiniai tepalai, turintys įvairių specialių medžiagų ir priedų. Pastaruoju metu egzemai gydyti pradėti vartoti naujos klasės vaistai, vadinami vietiniais imunomoduliatoriais (angl. – TIMs). Jie neturi kortikosteroidų. Labiausiai paplitęs takrolimas (Protopic) ir askomicinas. Jų efektyvumas gydant egzemą, kaip rodo tyrimai, yra daugiau nei 80 proc. Mano žiniomis Lietuvoje šie vaistai dar neregistruoti.

Moteriški lytiniai hormonai turi tam tikrą apsauginį poveikį nuo plikimo arba plaukų slinkimo tiek vyrams, tiek moterims. Medicininiu požiūriu moteriškų lytinių hormonų gėrimas norint sustabdyti plikimą yra nepagrįstas, nes toks metodas gali duoti didesnę žalą nei naudą. Pradėjus vartoti hormonų, dėl jų poveikio pradėtų ryškėti moteriški požymiai: paburktų sritys apie spenelius, pradėtų keistis gaktos ir kitų kūno vietų plaukuotumas (sumažėtų), atsirastų erekcijos ir spermatozoidų gamybos sutrikimų. Todėl tokia priemonė stabdyti plaukų slinkimą nerekomenduotina.

Kraujas išspjautame sekrete gali būti dėl daugelio priežasčių ir ne tik iš plaučių. Kraujo gali pasirodyti, trūkus mažai bronchų kraujagyslei po aktyvesnio kosėjimo, taip pat dėl vienų ar kitų priežasčių pakraujavus iš nosiaryklės ar užpakalinės nosies dalies ar iš dantenų. Todėl toks kraujo pasirodymas dar nereiškia, kad sergate tuberkulioze. Išsitirti tokiu atveju yra teisingas sprendimas, nes padės išsklaidyti nuogąstavimus. Tuberkulioze sergantis žmogus nėra visą laiką pavojingas aplinkiniams, kai jis gali perduoti bakterijas per užkrėstus aplinkos daiktus, tiesioginio kontakto metu. Tai būna tik tuberkuliozės išsisėjimo arba griuvimo stadijose. Tačiau tuo metu pasireiškia įvairūs simptomai (karščiavimas, silpnumas, gausus turinio atkosėjimas, būna ryškūs kraujo tyrimų pakitimai), kurie įspėja apie labai rimtą būklę. Kitomis tuberkuliozės stadijomis sergantis žmogus neišskiria į aplinką tuberkuliozės bakterijų ir užkrėtimo požiūriu nėra pavojingas aplinkiniams.

Pienligė yra grybelinė liga, kurią sukelia Candida šeimos grybeliai. Net ir neplanuojant pastoti šią ligą reikia išgydyti. Dabar yra pakankamai efektyvių preparatų, kurie padėtų greitai atsikratyti šio negalavimo, todėl reiktų kreiptis į gydytoją dermatovenerologą arba ginekologą, kad jis paskirtų gydymą. Tiesiogiai pastojimui ši liga neturi įtakos, tačiau ji įjautrina organizmo imuninę sistemą, dėl to padidėja įvairių alerginių reakcijų grėsmė, sukelia lytinių organų lėtinį uždegimą, kuris gali provokuoti įvairias nėštumo komplikacijas, įskaitant persileidimą. Todėl prieš planuojant pastoti rekomenduojama išsigydyti visas, ypač infekcines, ligas.

Deginimą ir perštėjimą išorinių lytinių organų srityje gali sukelti keletas priežasčių. Net ir neturint lytinių santykių niežėjimas gali atsirasti dėl infekcinės kilmės dirginimo. Ant odos ir gleivinėse visada yra daug įvairių bakterijų ir grybelių, kurie įprastinėmis sąlygomis nekelia jokio pavojaus. Tačiau peršalus ar dėl kitų priežasčių nusilpus imunitetui, jie pažeidžia natūralius organizmo barjerus, sukeldami didesnį ar mažesnį uždegimą, dėl kurio gali būti jaučiamas perštėjimas. Kita gana dažna nemalonių pojūčių išorinių lytinių organų srityje priežastis yra su amžiumi ir klimakteriniu laikotarpiu susiję hormonų pokyčiai. Sumažėjus moteriškų lytinių hormonų kiekiui, lytinių organų gleivinė ir oda pamažu praranda elastingumą, drėgnumą ir kitas natūraliai būdingas savybes, dėl ko gali atsirasti nemalonių pojūčių. Perštėjimą gali sukelti ir netinkamų higienos priemonių naudojimas. Dažniausiai tai būna dėl aštrių, turinčių agresyvių medžiagų muilų ar šampūnų, kurie sudirgina jautrią odą ir gleivinę, naudojimo. Minėtos priemonės, net ir tos, su kuriomis skalbiami apatiniai rūbai, gali sukelti paprasčiausią alergiją, kuri pasireiškia kontaktuojančios srities sudirginimu. Kadangi priežastį nustatyti sunku, todėl rekomenduoti konkretų gydymą būtų nesaugu: nes tai, kas gali padėti vienu atveju, gali pakenkti kitu. Tačiau galima pamėginti bendro pobūdžio priemones. Pirmiausia, apsiplaunant keletą dienų reiktų atsisakyti muilo ir kitų priemonių: geriau apsiplauti kelis kartus grynu vandeniu. Jei yra galimybė, tiktų ramunėlių vonelė arba pavilgas. Jei jų nėra, galima panaudoti ir juodąsias arbatžoles, kurios turi sutraukiančių ir uždegimą malšinančių savybių. Jei perštėjimas susijęs su hormonų pokyčiais, padėti galėtų kremas, turintis estrogenų.

Makrolidų grupės antibiotikai, kuriems priklauso eritromicinas ir naujos kartos vaistas klaritromicinas (Klacid), tinka mikoplazminei pneumonijai gydyti. Mikoplazmas taip pat veikia ir tetraciklinų grupės antibiotikai, pavyzdžiui, doksiciklinas. Tačiau savarankiškai kaitalioti antibiotikus yra nepatartina ir net rizikinga. Jei tiek laiko vartojant minėtų antibiotikų būklė negerėja, reiktų pakartotinai kreiptis į gydytoją. Galbūt dar yra kitų priežasčių, komplikuojančių būklę.

Magnetinio rezonanso tyrimas leidžia nustatyti įvairius vidaus organų pakitimus, įskaitant ir vėžio metastazes. Tačiau tai yra sudėtinga, nes metastazės gali būti visame kūne ir tokiu atveju, tyrimą tektų atlikti gaunant kūno pjūvio vaizdus kas 1-2 cm. Be to, gautų vaizdų įvertinimas būtų labai sudėtingas ir užimtų daug laiko. Todėl šis tyrimo būdas naudojamas tuomet, kai patologijos vieta yra maždaug žinoma (pavyzdžiui, smegenys, dubens sritis ir pan.). Kai kurių piktybinių navikų metastazėms aptikti yra naudojamas kitas tyrimo būdas: skenavimas. Į veną suleidžiama tam tikro preparato, kuris turi savybę kauptis vėžinėse ląstelėse. Kadangi preparatas yra radioaktyvus, specialus prietaisas suranda jo susikaupimo vietas. Melanomos židinį dažnai sunku pastebėti, nes tai gali būti ir labai mažas, tačiau jau pakitęs apgamas. Daugelio auglių išsisėjimo arba metastazavimo kelias yra mišrus: atitrūkusios nuo pirminio auglio ląstelės gali keliauti krauju ir limfa. Todėl jos pasiekia įvairiausius organus, kur prisitvirtina ir pradeda savarankiškai daugintis, formuodamos metastazės tumorą. Gydymo taktika yra kompleksinė ir priklauso nuo metastazių kiekio ir išplitimo. Jei nustatomos kelios metastazės, kurias galima pašalinti chirurginiu būdu, atliekama operacija. Ji yra derinama su chemoterapija ir/ar spinduliniu gydymu. Kai kuriais atvejais gydoma vien cheminiais preparatais. Kalbėti apie išgyvenamumo perspektyvas būtų neatsakinga, nes kiekvienas atvejis yra individualus. Galima pasakyti tik viena, kad melanoma yra vienas piktybiškiausių auglių.

Štein-Leventalio sindromui, kitaip dar vadinamam policistinių kiaušidžių sindromu, būdinga nebaigusių formuotis ir neplyšusių folikulų susikaupimas kiaušidėse. Jis pasireiškia nereguliariomis, negausiomis mėnesinėmis arba jų nebuvimu iš viso, dauginėmis cistomis kiaušidėse (jos matomos echoskopu), vidutiniško stiprumo hirsutizmo požymiais (vyriško tipo plaukuotumas) ir nevaisingumu. Šio sutrikimo priežastys nėra aiškios, galvojama, jog tam gali turėti įtakos tam tikras moters hormonų santykis ir kiaušidžių reakcija į jį bei paveldėjimas. Gydomas hormoniniais preparatais.

Optimalus kraujospūdis yra 120/80 mm Hg, normalus - Žemas spaudimas gali būti silpnumo ir jėgų nebuvimo priežastis. Yra daug priežasčių, galinčių lemti ilgalaikį kraujo spaudimo sumažėjimą: ·Vegetacinės nervų sistemos (reguliuojančios vidaus organų veiklą) sutrikimai. ·Endokrininės ligos (preskydinių liaukų sutrikimai). ·Hipodinamija (per mažas fizinis krūvis, judrumas). ·Dėl kai kurių vaistų poveikio. ·Širdies ligos. Norint nustatyti tikslią priežastį reikalinga kardiologo konsultacija. Preparatuose esantis kofermentas Q10 gerina ląstelių energijos apykaitą.

Kaip mus informavo Kauno medicinos universiteto klinikų Vaikų pulmonologijos sektoriuje, daug svarbesnę reikšmę diagnostikai ir gydymo taktikos pasirinkimui turi M klasės imunoglobulinai. Tam tikri imunoglobulinų G titrai (kurie, nežinant konkrečios laboratorijos standarto, yra mažai informatyvūs) nesant klinikinių ligos požymių nėra prielaida pradėti gydyti antibakteriniais vaistais.

Pagal aprašymą, negalavimai būdingi somatoforminiam (anksčiau vadintam vegetodistonija) sutrikimui. Tai būklė, kai vieni ar kiti negalavimai sustiprina neigiamus pergyvenimus dėl savo būklės, o tai savo ruožtu dar labiau pablogina esančią padėtį. Susidaro uždaras ratas, kuriam įveikti reikia tiek paciento, tiek gydytojo atkaklumo. Išsamesnę informaciją apie šią ligą galite rasti šiuo adresu: http://medicine.vdu.lt/SZ_konsultacija/%2311919788 . Galbūt panaikinti stuburo deformacijas ir sunku, tačiau priemonių sumažinti jų keliamiems nemaloniems pojūčiams tikrai yra. Šiuo klausimu galima kreiptis į medicinos centrą “Neuromeda” (Kaunas, Tvirtovės al. 90A), kuriame konsultuoja ir gydo, taikydami naujausius metodus, patyrę šios srities specialistai. Išankstinė registracija tel.: (8*37) 33 15 11 ir 33 15 55. Dažniausiai pirmieji išsėtinės sklerozės simptomai yra rankų ar kojų raumenų silpnumas, tačiau šio simptomo buvimas dar nereiškia ligos. Liga patvirtinama atlikus galvos ir stuburo smegenų kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimus.

Šiuo metu Lietuvoje yra keli randams mažinti skirti preparatai. Jie veikia ramdą sudarantį keloidinį audinį, minkštindami jį, didindami drėgmės kiekį jame, slopindami randinio audinio vešėjimą ir uždegimo reakcijas. Kadangi veido oda yra ypač jautri, todėl imtis kokių nors priemonių be gydytojo kosmetologo konsultacijos yra neatsargu. Konsultacija brangiai nekainuos, po to jau galima rinktis tinkamiausią variantą.

Kraujas spermoje gali būti dėl uždegimo, infekcinės ligos, dėl sėklinių kanalėlių užakimo ar traumos. Visi šie faktoriai gali pažeisti bet kurią lytinės sistemos dalį: šlaplę, sėklides, prielipą ar prostatą. Esant tokiam simptomui, nepaisant jo priežasties, būtina kreiptis kvalifikuotos pagalbos į urologą.

Kosmetinis gydymas botulino toksinu, mūsų duomenimis atliekamas:Grožio terapijos ir kosmetologijos centre, Č. Sugiharos g. 3, LT-2056 Vilnius (8*22) 705710, El. paštas beauty@lux.lt, http://www.lux.lt/beauty ir Plastinės chirurgijos centre, Savanorių pr. 284 -212, LT-3042 Kaunas (8*37) 313308

Ateromos formuojasi užsikimšus riebalų liaukai galvos odoje. Jų atsiradimo priežastis nėra aiški, galbūt turi įtakos paveldėtas odos tipas. Ateromos šalinamos chirurgiškai, naudojant vietinę nejautrą, dažniausiai ambulatorijos (poliklinikos) sąlygomis. Net ir išspaudus visą ateromos turinį, bet nepašalinus jos maišelio, ji po kurio laiko vėl prisipildys, todėl ji šalinama su sienelėmis. Operacija nesudėtinga.

Necukrinis diabetas yra tokia būklė, kai inkstai nebesulaiko organizmui reikalingo vandens, todėl atsiranda dažnas, gausus šlapinimasis ir stiprus troškulys. Yra keletas priežasčių, galinčių sukelti šią ligą. Vandens išskyrimą iš organizmo reguliuoja antidiurezinis hormonas, kurį gamina maža posmegeninė liauka. Kuo daugiau šio hormono išskiriama, tuo daugiau vandens sulaiko ir grąžina į kraujo apytaką inkstai. Jei šio hormono sumažėja (dėl infekcijos, auglio, traumos ar chirurginės operacijos sukelto pasmegininės liaukos pažeidimo), vystosi vadinamasis centrinio tipo necukrinis diabetas. Jei yra pažeisti inkstai ir jie jau nebegali tinkamai reaguoti į antidiurezinį hormoną, tuomet diagnozuojamas nefrogeninės kilmės necukrinis diabetas. Jį gali sukelti keletas priežasčių: paveldėjimas (berniukams), inkstų policistozė ir kai kurių vaistų vartojimas (pvz., ličio preparatų, amfotericino B). Terminu histiocitozė yra apibūdinama grupė ligų, kurioms būdingas histiocitų (monocitų, makrofagų ir dendritinių ląstelių) kiekio padidėjimas. Jos kaupiasi įvairiuose organuose, pažeisdamos juos. Liga nėra dažna ir informacijos apie ją yra nedaug. Deja, galiu pasiūlyti ieškoti informacijos tik vienoje lietuviškoje knygoje: - “Vidaus ligos”, išleistoje Mokslo ir enciklopedijų leidyklos 1996 m. Vilniuje.

Tokios informacijos lietuvių kalba nėra daug, be to, didžioji jos dalis skirta specialistams. Tokių knygų galite rasti bibliotekose arba skaityklose. Viena iš jų - “Vidaus ligos”, išleista Mokslo ir enciklopedijų leidyklos 1996 m. Vilniuje.

Atsiradus abejonei dėl sveikatos visada verta pasitarti su gydytoju, nes patys pacientai ne visada teisingai interpretuoja esamus požymius. Jei kalbama apie celiulitą kaip apie riebalinio audinio sankaupas tam tikrose kūno vietose (angliškoje literatūroje celiulitu dar vadinama tai, kas pas mus vadinama “flegmona” – išplitęs infekcinis pūlingas poodinių audinių uždegimas), tai ši būsena gali kelti daugiau estetinių problemų nei būti pavojinga sveikatai. Yra daug priemonių nuo celiulito: nuo masažų ir specialių kremų iki plastinės chirurgijos operacijų, kurių metu pašalinamas riebalinio audinio perteklius. Ar reikia gydyti ir koks būdas tinkamiausias, geriausiai patartų kvalifikuotas gydytojas kosmetologas.

Sprendžiant pagal aprašymą niežulys atsirado išorinių lytinių organų srityje. Jį gali sukelti skalbimo, higienos priemonės, kremai, drabužių medžiaga. Bet dažniausia niežėjimo priežastis – grybelinė ar bakterinė infekcija. Šį įtarimą galėtų patvirtinti pagausėjusios ir pakitusios išskyros bei padidėjęs jų kiekis. Tokiais atvejais be specialisto konsultacijos nevertėtų užsiimti savigyda, nes vaistai, tinkantys nuo grybelių, netinka bakterijoms naikinti ir atvirkščiai.