Šis skausmas gali būti dėl stuburo pažeidimų (tarpslankstelinio disko išvarža, listezė, atauga). Kreipkitės į neurologą.
Išsamios informacijos rekomenduočiau kreiptis: Lietuvos genetikos centre. Tel.: (8*5) 2365197
Ūgio vidurkis - 158 cm. Kraštutinės ribos: 145 - 170 cm.
Gali būti apkalkėjęs infiltratas (pvz., tuberkuliozinis), plaučio cista, tumoras ir kt. Vien iš nuotraukos spėlioti nereiktų.
Pakartokite nėštumo testą dar po savaitės. O stresas taip pat gali turėti įtakos mėnesinių vėlavimui.
Paprastai, po laikino invalidumo termino papildomų išvadų, kad žmogus jau darbingas, nereikia (pvz., po kai kurių operacijų duodamas invalidumas reabilitaciniam laikotarpiui). Tokiais atvejais, jei žmogus neturi ketinimų pratęsti invalidumą, į komisiją eiti nebereikia.
Iš pateiktos informacijos duoti bent konkretesnį atsakymą sunku. Balsas gali nesustorėti arba dėl bendro lytinio brendimo sutrikimo ir lytinių hormonų trūkumo (tą turėtų vertinti endokrinologas) arba dėl balso stygų patologijos. Galimas ir kitas variantas: gal tik pačiam atrodo, kad balsas aukštas ir dėl to atsirado kompleksas.
Reiktų pasitarti dar su neurologu, ar negali skausmas šone jaustis dėl stuburo problemų.
Noras šlapintis - nieko bloga. Tačiau po nusišlapinimo atsirandantys nusiskundimai būdingi prostatos sutrikimams (uždegimui, adenomai). Reiktų pasitikrinti pas urologą.
Esant tokiems įtarimams, būtina nedelsiant kreiptis į stacionarą (ligoninę).
Maždaug iki 7-10 dienų.
Kol nėra menopauzės (metus laiko visai išnykę, net pavienės, mėnesinės), tikimybė pastoti išlieka.
Tai gali būti čiuopiamas sėklidės prielipas, sėklinis virželis. Jei tas darinys didokas, gali būti ir išvaržos požymis. Jei kyla įtarimas, pasitarkite su urologu ar chirurgu. Be apžiūros niekas tiksliai neatsakys.
Manyčiau, kad diagnozė "Cistalgija" nėra tiksli. Ligų klasifikatoriuje man tokios nepavyko rasti. Yra tokios diagnozės, galinčios atitikti minimą būklę: N31 Šlapimo pūslės neuromuskulinė disfunkcija, neklasifikuojama kitur N31.0 Nenuslopinta šlapimo pūslės neuropatija, neklasifikuojama kitur N31.1 Refleksinė šlapimo pūslės neuropatija, neklasifikuojama kitur N31.2 Neuropatinis šlapimo pūslės silpnumas, neklasifikuojamas kitur N31.8 Kita šlapimo pūslės neuromuskulinė disfunkcija N31.9 Šlapimo pūslės neuromuskulinė disfunkcija, nepatikslinta Tokiais atvejais naudojami preparatai, mažinantys šlapimo pūslės dirglumą, pastaruoju metu net siūloma leisti botulino toksiną į pūslės sienelės raumenis, kad juos atpalaiduoti. O tiksliau dėl gydymo reikia konsultuotis su urologais.
Yra įvairių vitaminų, skirtų moterims pagal amžiaus grupes, stiprinančių plaukus ir nagus. Būtų neetiška kuriuos vienus proteguoti, nes daugelio sudėtis panaši. Renkantis reiktų pasiklasti vaistinėje, kuri kompanija šioje srityje toliau pažengus. Tačiau tokie sutrikimai gali būti ir ne dėl vitaminų stokos, bet ir nuo pervargimo, neišsimiegojimo ir net dėl pogimdyvinės depresijos. Tad, jei turite įtarimų dėl minėtų būklių, reiktų pasitarti su gydytoju.
TAi gali būti depresijos ar nerimo sutrikimo požymis. Reikalingas gydymas vaistais ir viskas susitvarkys.
Tai kietas nuimamas įtvaras galūnei.
Apnašos ant liežuvio leidžia pirmiausia įtarti virškinimo sutrikimus. Apnašos gali atsirasti ir sunkiai sergant (kad ir plaučių uždegimu ar sunkiu gripu) dėl bendros organizmo intoksikacijos.
Mazginė struma gali būti trijų rūšių (kaip ir ne mazginė): su normaliu, mažu ar padidintu skydliaukės hormonų kiekiu kraujyje. Per didelė hormonų gamyba gali būti slopinama vaistais. Jei mazgai nekaupiantys jodo (šalti), dažniausiai juos rekomenduojama šalinti, vengiant jų supiktybėjimo. Jei mazgai kaupia jodą (atliekamas spec. tyrimas - skenavimas), tuomet dar galima stebėti juos ir palaukti. Tačiau visą taktiką turėtų pasakyti endokrinologas.
Galėtų būti tokie pažeidimai: plyšęs (įplyšęs) šoninis raištis plyšęs kryžminis raištis pažeistas meniskas Reiktų apsilankyti pas traumatologą, atlikti kelio sąnario echoskopiją.
Kontraceptinės tabletės yra saugias apsaugos būdas, kurio patikimumas yra apie 99,9 proc. Manau, kad viskas virto psichologine problema. Todėl ją reikia pamėginti abiems kartu ramiai išspręsti. Jei tai nepavyks, reikia kreiptis į psichologą ar seksopatologą.
Manau, kad esmė ne organizmo stiprinime, bet pačios ligos diagnostikoje ir gydyme. Galbūt tai jau ne lėtinis bronchitas, o lėtinė obstrukcinė plaučių liga, kuri gydoma kiek kitaip nei lėtinis obstrukcinis bronchitas. Todėl kreipkitės į pulmunologus ir išsitirkite.
Tai greičiausiai dėl psichologinių problemų - dėl baimės, kad vėl taip nenutiktų. Reikia jos atsikratyti.
Pastojimas ir mėnesinės, jei tai tikrai mėnesinės, o ne koks aciklinis kraujavimas yra nesuderinami, nes mėnesinių metu su pasižalinančia gleivine, pasišalintų ir apvaisinta kiaušialąstė.
Skausmas gali būti susijęs su akmenlige, o ar reikia operuoti konkrčiu atveju, gali spręsti tik chirurgas.
