Išemine širdies liga (IŠL) daugiausia serga vyrai, gal todėl šios ligos tyrimų su moterimis, palyginti su vyrais, yra atlikta tikrai nedaug.
Kol kas nėra pakankamai aišku, kodėl tokie dideli IŠL išsivystymo skirtumai tarp vyrų ir moterų amžiaus požiūriu. Moterys IŠL suserga maždaug 10 metų, o miokardo infarktu (MI) - apie 20 metų vėliau nei vyrai. Atliktų tyrimų duomenimis, priešmenopauzinio amžiaus moterims daug rečiau pasitaiko visų IŠL formų. Tačiau kiekvienos vyresnės amžiaus grupės moterų sergamumas MI didėja labiau negu vyrų. 35-44 m. amžiaus moterų sergamumo MI rodiklis yra 10,1 karto mažesnis nei vyrų, tačiau vėliau, 55-64 m. amžiaus laikotarpiu, šis rodiklis sumažėja iki 4,1 karto, o tarp 75-84 m. amžiaus moterų MI pasitaiko tik 1,4 karto rečiau nei vyrams.
Sergamumo MI dažnėjimas tarp vyresnių moterų sutampa su pomenopauzės laikotarpiu ir aiškinamas įvairiai. Dauguma tyrėjų dėmesį atkreipia į sumažėjusį estrogenų kiekį. Mokslininkų teigimu, estrogenų mažėjimas esant natūraliai ar operacijos sukeltai menopauzei yra vienas stipriausių ir nepriklausomų IŠL rizikos veiksnių. Moterims, kurios pomenopauzės laikotarpiu vartojo estrogenų, rizika susirgti IŠL buvo mažesnė nei toms, kurios jų nevartojo. Be to, pomenopauzės metu moterų kraujyje sumažėja didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio kiekis, padidėja bendrojo cholesterolio ir trigliceridų kiekis, didėja arterinis kraujo spaudimas. Galėtų pirštis išvada, kad, skiriant moterims pakeičiamąją hormonų terapiją estrogenais, pavyktų sumažinti MI riziką. Tačiau gamtos dėsnių iškreipti nereikėtų, o pakeičiamąją hormonų terapiją skirti tiktų tik esant gerai apsvarstytoms medicininėms indikacijoms.
Amžiaus sukelti organizmo pokyčiai, didelis IŠL rizikos veiksnių paplitimas tarp vyresnio amžiaus moterų taip pat didina MI atsiradimo ar mirties nuo IŠL riziką.
Lyginant to paties amžiaus vyrus bei moteris nustatyta, kad moterų elektrokardiogramose (EKG) būna daug daugiau S-T ir T dantelių pokyčių, rodančių vadinamuosius “nebylius” išeminius pakitimus. Tačiau, didžiausiai mokslininkų nuostabai, pakartojus tuos tyrimus po kelerių metų su tomis pačiomis moterimis, pokyčiai buvo išnykę, nepaisant to, kad moterys nevartojo jokių vaistų. Taigi ne visada EKG pakitimai rodo, kad yra IŠL. Pakitusiai EKG įtakos turi hormonų ir elektrolitų pokyčiai, nutukimas bei arterinio kraujospūdžio svyravimai.
Nors moterims MI išsivysto rečiau nei vyrams, jo eiga dažniau būna komplikuota ir sunkesnė. MI patyrusios moterys dažniau nei vyrai kenčia nuo tokių komplikacijų, kaip širdies nepakankamumas, sumažėjęs kraujospūdis ar kardiogeninis šokas. Dažnesnes komplikacijas lemia tai, kad moterims, skirtingai nei vyrams, ne tokios ryškios vainikinių arterijų kolateralės - šalutinės kraujagyslės - todėl širdies raumuo blogiau aprūpinamas krauju bei deguonimi.
MI atsiradimo ar mirties nuo IŠL riziką moterims taip pat didina cukrinis diabetas, sumažėjęs DTL cholesterolis, padidėjęs arterinis kraujospūdis, rūkymas ir vyresnis amžius. Bendrojo cholesterolio koncentracija moterims yra ne toks reikšmingas veiksnys, kaip vyrams. Didesnę reikšmę šiuo atveju turi DTL stoka organizme.
Taip pat didesnis ir moterų, patyrusių MI, mirtingumas. Čia įtakos turi tai, kad moterys, atsiradus pirmiesiems infarkto požymiams, kreipiasi į medicinos įstaigą kur kas vėliau nei vyrai. Jos pavėluoja atvykti į ligoninę, o pirmąsias 0,5-1 val. MI gydymo procedūros, pvz., trombo tirpinimas, kraujagyslės plėtimas, yra pačios veiksmingiausios.
Moterys suserga MI maždaug 10 metų vyresnės nei vyrai ir dažnai iki tol jau serga gretutinėmis ligomis, pvz., arterine hipertenzija ar cukriniu diabetu, o tai sunkina MI simptomų atpažinimą.
Kalbant apie IŠL profilaktiką, reikia pabrėžti, kad svarbiausi veiksniai, kuriuos galima reguliuoti patiems ir kurie smarkiai sumažintų MI riziką, yra nerūkymas, subalansuota mityba ir tinkamas fizinis krūvis.
Fizinis aktyvumas, didinantis DTL kiekį, yra be galo svarbus. Jis turi būti lengvas ir teikti malonumą. Tinka greitas ėjimas, plaukimas, slidinėjimas bei visos kitos fizinio aktyvumo formos, kai juda visas kūnas.
Vien sportas didelio poveikio neduos - labai svarbi taisyklinga mityba. Lietuvių genuose turbūt yra užkoduota, kad jie nemėgsta augalinio maisto, tuo tarpu bent 400 gramų daržovių ir vaisių per dieną yra būtina. Vis didesnio pagiriamojo žodžio sulaukia obuoliai - jie mažina kraujagyslių uždegimus, kurie lemia aterosklerozės, IŠL ir MI vystymąsi. Taip pat naudingi visi kopūstiniai augalai - brokoliai, Briuselio kopūstai, žiediniai, baltagūžiai kopūstai.
Vienas svarbiausių mitybos patarimų - mėsą vertėtų keisti žuvimi. Riebiose žuvyse, pavyzdžiui, skumbrėje, upėtakyje, lašišoje ar tune, gausu omega-3 rūgščių. Nebūtina žuvies valgyti kasdien, užtenka 2-3 kartus per savaitę. Su žuvimi organizmas gauna įvairių kitų naudingų medžiagų. Minėtosios omega-3 rūgštys reguliuoja trigliceridų kiekį, didina DTL kiekį, gerina lipidų profilį, mažina kraujospūdį, be to, tai nuostabus maistas smegenims. Omega-3 rūgštys apsaugo ne tik nuo ligų, bet ir nuo staigios mirties, kai sutrinka širdies ritmas, mat jos reguliuoja elektrolitų procesus membranose, ypač širdies raumenyje, ir stabdo procesus, susijusius su aritmijomis.
raumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauGerybinė prostatos hiperplazija – lėtinė liga, kurios išvengti nepavyksta praktiškai nė vienam vyrui. Nors prostatos didėjimas yra gana natūralus reiškinys, tai nereiškia, kad ligą reikėtų ignoruoti. Negydoma gerybinė prostatos hiperplazija gali pridaryti kur kas daugiau bėdų nei tik šlapinimosi sutrikimai. Nors ir jie vyro gyvenimui „žavesio“ tikrai neprideda. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad pasikartojantis (recidyvuojantis) aftinis stomatitas gali kamuoti net kas penktą planetos žmogų. Neįtikėtina, bet tai gana dažna liga, į kurią neretai tiesiog numojama ranka. Ir visai be reikalo. Juk burnos opelių sukeliamas diskomfortas gali prišaukti kur kas daugiau bėdų – pacientas gali vengti tinkamai išsivalyti dantis ar sočiai ir maistingai pavalgyti, nes jam tiesiog labai skauda. O prasta burnos higiena ir nepakankama mityba sukelia dar daugiau bėdų, ar ne?...
Skaityti daugiauPodagra neretai vadinama „karalių liga“ arba „ponų liga“. Pasirodo, kad toks ligos sinonimas atkeliavęs iš senų laikų, kai skausmingais sąnarių uždegimais dažniausiai susirgdavo papuotauti mėgstantys kilmingieji, ant kurių stalo tikrai netrūkdavo riebios mėsos ar prašmatnių jūros gėrybių. Vis dėlto šios lėtinės ligos aktualumas šiandien tikrai nesumažėjęs. Kas yra podagra ir kokie jos klinikiniai požymiai? Kokie šios lėtinio medžiagų apykaitos sutrikimo gydymo principai? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? O ką pasakysite apie tai, kad vidurinės ausies uždegimas dažniausiai prasideda būtent nuo slogos? Vaikų anatomija tokia, kad nosis ypatingai susijusi su ausies struktūromis ir tinkamai negydoma sloga gali baigtis skausmingu otitu. Taigi ką svarbu žinoti apie mažų vaikų slogą ir kaip teisingai lašinti nosies lašus? ...
Skaityti daugiauĮprasčiausi venų varikozės simptomai, kurie matomi plika akimi – tai išsiplėtusios, sustorėjusios, į odos paviršių iššokusios venos. Tačiau venų varikozė neapsiriboja vien tik estetiniais pokyčiais, kurie paprastai pastebimi vėliau. Jos metu kojas gali skaudėti, jos gali gana stipriai tinti. Nuolatinis kojų nuovargis menkina gyvenimo kokybę, o būtinybė kojas slėpti po kelnėmis ar ilgais sijonais – labai vargina pacientą. Tai nėra tik estetinė problema, kaip mano daugelis. Tai – rimtas kraujotakos sutrikimas, kurį reikia gydyti. ...
Skaityti daugiauGerybinė prostatos hiperplazija – normalus ir daugumos vyrų neaplenkiantis gerybinis procesas, su kuriuo susiduria net iki 90 proc. į devintąją dešimtį įžengusių vyrų. Pirmieji prostatos arba priešinės liaukos histologiniai požymiai jau stebimi 30-40 metų sulaukusiems vyrams, tačiau statistika rodo, kad su įvairiais šlapinimosi sutrikimais vyrai gali susidurti bet kuriuo savo gyvenimo laikotarpiu. Kodėl išsivysto gerybinė prostatos hiperplazija? Kokie rizikos faktoriai didina ankstyvesnio šios ligos pasireiškimo riziką? ...
Skaityti daugiauKai alerginio rinito atvejų nuolat daugėja ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp vaikų, kyla natūralus klausimas – ką būtų galima padaryti, kad ši liga kuo mažiau menkintų gyvenimo kokybę? Ne vienas mokslinis tyrimas rodo, kad reguliarus nosies plovimas jūros vandeniu gali būti labai naudingas tuomet, kai kovojama su varginančiais alerginio rinito simptomais. ...
Skaityti daugiauŠirdies ir kraujagyslių ligų sukeliamos komplikacijos vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių. Arterinė hipertenzija – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių susirgimų, kuri kasmet nusineša labai daug gyvybių visame pasaulyje. ...
Skaityti daugiauNesunkų vaikų peršalimą galima gydyti ir namuose. Jei vaikas jaučiasi gana gerai, karščiavimas nėra didelis, jis aktyvus ir nori žaisti, tuomet gali pakakti ir vaistininko patarimo. Jokiais būdais negalima savavališkai duoti kokių nors antibiotikų – peršalimą dažniausiai sukelia virusai, o antibiotikai virusų tiesiog neveikia. Neracionalus antibiotikų vartojimas ne tik pavojingas sveikatai – dėl to didėja ir bakterijų atsparumas jiems. Vadinasi, vieną dieną galime nebeturėti efektyvių vaistinių preparatų, skirtų bakterinėms infekcijoms gydyti. ...
Skaityti daugiau