Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Gydymas  » Miego svarba paaiškėja… užpuolus nemigai

Miego svarba paaiškėja… užpuolus nemigai

Europos miego tyrimu asociacijos narės Lietuvos miego medicinos draugijos prezidentės neurologijos profesorės Vandos Liesienės nuomone, miego svarbai žmogaus gyvenime pabrėžti skiriama per mažai dėmesio – tik viena diena, kovo 21-oji, kai daugelyje Europos šalių minima tarptautinė Miego diena. O juk miegas žmogui yra gyvybiškas būtinas – kaip oras, vanduo ir maistas, juolab kad pramiegame trečdalį gyvenimo.
 

Miego paradoksas
Kol žmogus miega gerai, jis nesusimąsto, kokia reikšminga jo organizmui yra ši būsena. Tačiau kai miegas sutrinka, paaiškėja, kad trinka visas gyvenimo ritmas, daugėja problemų, blogėja nuotaika, darbingumas, puola ligos. „Tai miego paradoksas: kol jis geras, atrodo nesvarbus, o labai reikšmingas tampa jam sutrikus. Todėl tarptautinė Miego diena yra puiki proga priminti žmonėms miego reikšmę, pasakyti, kad jo sutrikimus galima gydyti“, – pabrėžia prof. V.Liesienė.
Miego sutrikimai – plačiai paplitusi problema. Skaičiuojama, kad apie du trečdaliai gyventojų blogai miega arba patyrė miego sutrikimų. Apie 35 proc. vidutinio amžiaus žmonių jaučiasi nepailsėję ryte, todėl jų darbas būna nenašus. Pagyvenusius žmones nemiga vargina dar daugiau. Anot profesorės, žmonių, kurie kreipiasi dėl miego sutrikimų, daugėja ir dėl to, kad jie paprasčiausiai sužino, kad yra miego specialistų ir kad šią problemą galima įveikti. „Lietuvoje yra 3 klinikos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kuriose atliekami miego tyrimai. O, pvz., Vokietijoje, Prancūzijoje ar Šveicarijoje miego klinikos yra kone kiekviename netgi mažame mieste, prie kiekvienos neurologinės ligoninės“, – apie miego sutrikimams skiriamą dėmesį kalba prof. V.Liesienė.
Didžiosios Britanijos specialistai, atlikę 1000 žmonių apklausą, nustatė, kad daugiau nei 50 proc. pernai miegojo trumpiau nei užpernai. Galbūt šiuolaikiniam žmogui galima mažiau miegoti, nes, spartėjant gyvenimo tempui, mažėja ir miego poreikis? „Miego poreikis šiuolaikiniam žmogui nėra mažesnis, – sako profesorė. – Priešingai, kuo didesnė nervų sistemos krūvis dieną, tuo reikalingesnis yra miegas, nes miegas, ir tai įrodyta mokslo, nėra vien tik fizinis poilsis.“
Miegant smegenys dirba
Miegas reikalingas, kad mūsų diena būtų darbinga, produktyvi, kad nuotaika ir sveikata būtų gera. Miegas nėra pasyvus, priešingai – labai aktyvus procesas, kurio metu vyksta smegenų veiklos sureguliavimas, jos atkūrimas. Kitaip sakant, miegant iš atminties „išvaloma“ dienos metu gauta informacija, ji tarsi rūšiuojama ir atmetama nereikalinga. Miegant, išskyrus smegenis, visi organai ilsisi ir gauna maisto. Centrinė nervų sistema miego metu beveik nepriklauso nuo aplinkos. Taigi miegant sutvarkomos nervų sistemos vidinės funkcijos ir taip organizmas paruošiamas gyvenimui ir dienos veiklai.
Temperamentas ir nemiga
Pagrindinės miego sutrikimus lemiančios priežastys yra dvi. Pirma, rūpesčiai, įtampa, nerimas. Antra, antsvoris, nes jo turintiems žmonėms labai dažnai išsivysto miego apnėja, t.y. kvėpavimo sutrikimai miego metu.


Gal nemigai įtakos turi žmonių temperamentas? „Kad sangvinikus ar cholerikus dažniau vargintų nemiga, įrodančių tyrimų nėra. Tačiau, atlikus kitus psichologinius tyrimus, nustatyta, kad nemigai vystytis įtakos turi žmogaus negebėjimas atsiriboti nuo vienos veiklos pereinant prie kitos. Kitaip sakant, žmonės, kurie uždarę darbo kabineto duris sugeba visas darbo problemas palikti už anapus durų, nemiga vargina rečiau“, – pažymi pašnekovė.
Užtat ir miego sutrikimams gydyti efektyviausia yra kognityvinė (pažintinė) terapija: mokėjimas valdyti minčių srautą, išmesti parazitines mintis, pakeisti mąstymą, t.y. visi sąmoningi minčių valdymo procesai.
Kodėl miegas toks svarbus
„Viena vertus, sveikatos problemas sukelia nemiga. Kita vertus, ir pats miegas gali tapti sveikatos sutrikimų priežastimi, turiu omeny didžiulį procentą žmonių, kurie kenčia dėl kraujo įsotinimo deguonimi pablogėjimo miego metu, t.y. minėtos miego apnėjos“, – aiškina profesorė.
Jei žmogus blogai miega vieną naktį, per kitą naktį jis gali visiškai kompensuoti miego trūkumą. Nemiga diagnozuojama, jei atsibudus neužmiegama ilgiau kaip 30 min., miegama trumpiau kaip 4 val., ir šie simptomai trunka ilgiau kaip 3 savaites. Tokia būklė reikalauja išsamaus ištyrimo ir gydymo.
„Svarbiausias ir pavojingiausias dalykas, kuris nutinka dėl blogo miego, yra imuninės sistemos susilpnėjimas. O tai, kaip žinoma, yra vartai įvairioms ligoms: dėl nemigos gali paūmėti lėtinės ligos, padidėja įvairių infekcijų rizika ir t.t. Apskritai, nusilpus imunitetui, žmogus tampa imlesnis visoms ligoms. Be to, nemiga yra depresijos ir nerimo palydovė“, – aiškina prof. V.Liesienė.

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2025. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2025. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS