Mūsų pasaulis keičiasi kiekvieną dieną – kartais tie pokyčiai džiuginantys, kartais – keliantys nerimą. Klimato ir aplinkos pokyčiai beveik visais atvejais priklauso antrajai kategorijai, ir, jei nebus imtasi būtinų priemonių, liūdnas naujienas skaityti teks vis dažniau. Nykstantys gyvūnai, augalai, užteršti vandenynai – tai ne būdas pagąsdinti, o mus supanti realybė.
Koraliniai rifai nyksta
Apie koralinių rifų nykimą kalbama jau seniai ir ilgai, o naujausieji Portugalijos mokslininkų iš Azorų universiteto ir Niujorke įsikūrusios Laukinės gamtos išsaugojimo draugijos (Wildlife Conservation Society) tyrimai, atlikti Kenijos pakrantėje, atskleidė, kad žmogaus veikla – žemė ūkis, miestų plėtra ir pan. – yra vieni iš reikšmingiausių veiksnių, lemiančių nykimą ir sunkinančių atsinaujinimą.
Kyla klausimas – kaip? Pasirodo, kad į jūrą per kanalizaciją patenkantys, arba, tiksliau – žmogaus išleidžiami teršalai skatina įvairiausių mikroskopinių augalų ir gyvūnų, ardančių koralinius rifus, dauginimąsi. Vandenyje atsiradus daugiau maisto medžiagų, bakterijos, grybeliai, dumbliai, kirminai dauginasi daug greičiau ir aktyviau ir, natūralu, intensyviau naikina rifus. Koralinių rifų ekosistema, anot mokslininkų, yra biologiškai prisitaikiusi augti skaidriame vandenyje, o padidėjęs maisto medžiagų kiekis ją išbalansuoja. Užterštas vanduo skatina ir koralų ligų plitimą.
Panaši situacija ir Australijoje esančiame į UNESCO paveldą įtrauktame Didžiajame barjeriniame rife. Jis per paskutiniuosius 27 metus neteko pusės koralų. Dėl to labiausiai kaltinamos dygliuotosios jūrų žvaigždės, kurių dauginimasis dėl įvairių į vandenyną išleidžiamų teršalų itin išaugo. Viena tokia žvaigždė per metus suėda apie 33 kvadratinius metrus koralų, ir manoma, kad šie jūros gyviai sunaikino daugiau nei du penktadalius žuvusio rifų ploto.
Dar 1985 m. 28 proc. rifo buvo padengtas koralais, o šiais metais koralai dengia mažiau nei 14 proc. jo paviršiaus.
Klimato pokyčiai ir žvejyba
Laukinės gamtos išsaugojimo draugijos zoologas ir vienas iš minėtojo tyrimo autorių Timas Maklanahas teigia, kad koraliniai rifai kenčia ir dėl kitų veiksnių – klimato pokyčių (nuo šilto vandens koralai blunka) ir žuvų išteklių pereikvojimo. Pasaulinės maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, net daugiau kaip 50 proc. pasaulio žuvies išteklių yra visiškai išeikvoti ir dar beveik trečdalis – pereikvoti arba labai sumažėję. Koralų rifuose gyvenančios jūrų gyvūnų rūšys sudaro apie 25 proc. visų žinomų jūros gyvūnų rūšių. Intensyvus koralinių žuvų gaudymas mažina jų populiaciją. Yra ir tokių baisių atvejų, kai žuvys gaudomos sprogdinant rifus.
Dar viena didelė koralų nykimo priežastis yra ciklonai, kurių žmogus, deja, sukontroliuoti negali.
Nykstančios rūšys
Nyksta ne tik koralai, bet ir įvairūs kiti mūsų žemės gyvūnai ir augalai. Pasaulio gamtos apsaugos kongrese, šiemet vykusiame Pietų Korėjoje, buvo pateiktas naujas šimto sparčiausiai nykstančių augalų, gyvūnų ir grybų sąrašas. Sąrašą sudarė net 8000 mokslininkų, dirbusių 48-iose skirtingose šalyse.
Į šią liūdną ataskaitą pateko Jamaikos iguana, Singapūro gėlųjų vandenų krabas, mažiausi pasaulyje pigmėjiniai tripirščiai tinginiai, aptinkami šalia Panamos esančioje Eskudo saloje, Sumatros raganosiai, gyvenantys Pietų ir Pietryčių Azijoje, albatrosų rūšis, besiveisianti tik Indijos vandenyne esančioje Amsterdamo saloje, Madagaskaro rudagalvė antis ir kiti.
Gelbėti – būtina
Liūdnos prognozės yra daugeliui į sąrašą įtrauktų augalų ir grybų: jie nėra naudojami pramonėje ar kitose žmogui naudingose srityse ir todėl nedaroma nieko, kas padėtų šias rūšis išsaugoti.
Kai kurios sąrašo žmogui teikia didelę naudą (pvz., geltonojo jūrų karoso plaukimo pūslės, kainuojančios septynis kartus daugiau už auksą, naudojamos medicinoje), tačiau dauguma mokslininkų tikina, kad būtina stengtis išsaugoti jas visas, nepaisant naudos.
Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos Rūšių išlikimo komisijos pirmininkas Simonas Stiuartas aiškina: „Kai kurių rūšių vertė negali būti akivaizdi iš anksto, tačiau jos visos prisideda prie planetos funkcionavimo.“ Jam antrina ir viena iš sąrašo autorių Elen Butše: „Tėra vienas sprendimas – imtis neatidėliotinų veiksmų.“
Užterštas net Antarkties vandenynas
Žmogaus veiklos rezultatai pasiekia net atokiausius pasaulio kampelius, o taršos pėdsakai kartais nustebina ir daug mačiusius specialistus. Prancūzų mokslininkų pasaulio vandenyno tyrimo rezultatai atskleidė, kad Antarkties vandenynas yra ne mažiau užterštas nei kiti pasaulio vandenynai. Plastiko kiekis mėginiuose, paimtuose šiame vandenyne, yra toks pat, kaip ir visame pasaulyje, nors tikėtasi dešimt kartų mažesnio užterštumo.
Daktaras Krisas Bauleris teigia, kad šie rezultatai buvo nemaloni staigmena: „Šis vandenynas yra pakankamai atsiskyręs nuo kitų ir neturi galimybės su jais maišytis. Manėme, kad šie vandenys labai mažai pakeisti žmonių veiklos.“
Nors sunku nustatyti, iš kur tiksliai atsiranda atliekos Antarkties vandenyne, spėjama, kad daugiausiai jų atkeliauja iš Afrikos, Pietų Amerikos ir Australijos.
Kenčia gyvūnija
Pasaulio vandenynuose aptikta plastikinių maišelių, butelių, sintetinių pluoštų, drabužių liekanų, kurios, manoma, atsiranda naudojant skalbimo mašinas. Daug plastiko mikrodalelių į vandenyną patenka naudojant kosmetines ir buitinės chemijos priemones. Jos iš kanalizacijos patenka į upes, o vėliau – jūras ir vandenynus. Plastikas sudaro apie 80 proc. visų vandenynus teršiančių šiukšlių.
Plastiko tarša daro didžiulę ir nepataisomą žalą jūrų gyvūnijai: paukščiai, žuvys ir kiti gyvūnai reguliariai vartoja nevirškinamas plastiko atliekas, supainiodami jas su medūzomis ar kitu grobiu. Nerimą kelia tai, kad, išskyrus kelių rūšių bakterijas, nėra organizmų, kurie galėtų plastiką suskaidyti.
Kavos mėgėjams – įspėjimas
Dažnai skaitydami ar klausydamiesi apie klimato pokyčius nesusiejame jų su savo kasdieniniu gyvenimu. Kaip jis pasikeistų? Ko netektume? Labai dažnai – paprastų dalykų. Štai pavyzdys. Daugelis savo dieną pradeda kvapios kavos puodeliu. Naujausi moksliniai duomenys rodo, kad ateityje gali tekti šį įprotį pakeisti. Kodėl?
Karališkųjų Botanikos sodų Didžiojoje Britanijoje mokslininkų atlikto tyrimo metu nustatyta, kad jau po kelių dešimtmečių gali išnykti populiariosios „Arabica“ rūšies kavos pupelės.
Specialia kompiuterio programa apskaičiuota, kad šiltėjantis klimatas gali lemti, kad jau 2080 metais mažiausiai 65 proc. vietovių, kuriose auginama „Arabica“ rūšies kava, bus nebetinkamos kavamedžiams auginti.
„Arabica“ kavos pupelės sudaro net 70 proc. visos šviežių pupelių rinkos Europoje ir JAV.
Būtina naujų vietų paieška
Jei manote, kad 2080 metai jums nebeaktualūs, galbūt suklusite sužinoję,kad kai kuriose vietose, pvz., Bomos plynaukštėje Pietų Sudane, arabinių kavamedžių gali nebelikti jau 2020-aisiais. Tokia prognozė padaryta remiantis tuo, kad ten auginama kava jau dabar yra nekokybiška.
Tyrimo vadovas Aronas Davisas aiškino situaciją: „Arabiniai kavamedžiai auga tik tam tikrose vietose. Jiems labai svarbi oro temperatūra, temperatūros ir sezoniškumo ryšys – pavyzdžiui, vidutinė oro temperatūra lietinguoju sezonu.“ Klimato pokyčiai vyksta labai greitai – kavamedžių augintojai kiekvienais metais savo plantacijas turi perkelti bent po 50 metrų. Tiesa, komerciniais tikslais kavamedžiai auginami juos papildomai laistant ir dirbtiniu būdu vėsinant, tačiau laukiniai kavamedžiai pasižymi didesne genetine įvairove, svarbia padedant plantacijoms atsilaikyti prieš kenkėjus ir įvairias ligas.
Mokslininkai teigia, kad net ir tuo atveju, jei laukiniai kavamedžiai neišnyktų, klimato pokyčiai turės įtakos kavos skoniui.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę