Virškinamojo trakto kolonizacija bakterijomis prasideda iš karto po gimimo. Žarnyno floros sudėčiai ir gausumui įtakos turi gimdymo būdas (gimę kūdikiai ne natūraliu būdu, o atliekant Cezario pjūvį, daug vėliau įgyja reikiamą bifidobakterijų skaičių), antibiotikų vartojimas, higienos lygis. Naujagimių mikroflora pirmąsias gyvenimo savaites greitai keičiasi ir iki 2 metų amžiaus skiriasi nuo suaugusio žmogaus. Žindomų kūdikių žarnyno mikrofloroje dominuoja bifidobakterija, o dirbtinai maitinamų – klostridija (patogeninis organizmas), todėl pirmiesiems yra mažesnė infekcinio viduriavimo ir nekrozinio enterokolito išsivystymo rizika.
Kiekviena bakterijų rūšis atlieka tam tikrą vaidmenį, o jų santykis turi įtakos sveikatai. Pagal tai, kokios rūšys dominuoja mūsų žarnyne, priklauso ir mūsų sveikata.
Kiekvieno suaugusio žmogaus žarnyno mikrofloros sudėtis yra individuali ir nekintama. Žmogaus žarnyne yra daugiau nei 400 rūšių bakterijų. Jų yra net 20 kartų daugiau nei visų žmogaus organizmo ląstelių. Mažiausiai yra skrandyje, daugiausiai – storojoje žarnoje. Bakterijos sudaro net 60 proc. fekalijų masės. Viename grame storųjų žarnų turinio gyvena 10–1000 milijardų bakterijų.
• Maisto medžiagos.
• Virškinimo sulčių sekrecija.
• pH.
• Virškinimas ir rezorbcija.
• Peristaltika.
• Šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdas – nuolatinis skubėjimas, sukeliantis stresus, maitinimasis, negalvojant ką, kiek ir kada valgai, sėslus darbas, alkoholis, rūkymas ir labai svarbus veiksnys – savarankiškas gydymasis antibiotikais.
Suaugusiųjų žarnyno mikroflora paprastai stabili, jos sudėtis pasikeičia tik esant patologinėms būklėms, pvz., infekciniam viduriavimui, vartojant antibiotikų.
Daugelis žmonių netinkamai yra įsitikinę, kad maistą virškina skrandžio sultys, o viduriuose esančios bakterijos yra blogis, kurį reikia tuoj pat naikinti. Žmonės net neįsivaizduoja, kokia begalinė ir įvairialypė gyvūnija – bakterijos yra kiekvieno iš jų viduriuose. Jos mūsų žarnyne gimsta, gyvena, dauginasi, kovoja, dalijasi ekologines nišas. Tad drąsiai galima sakyti, kad žmogus yra tik savo naudingųjų bakterijų nešiotojas.
Žarnyne esančių bakterijų bijoti nereikia, nes vienos iš jų skaido mūsų suvalgytą maistą, kitos sintetina kai kurias maistingąsias medžiagas, palaiko reikalingą pH, tarnauja kaip natūralūs enterosorbentai ir pan. Kitos bakterijos padeda organizmui sintetinti vitaminus (B ir K grupės) taip, kad organizmui net nebūtina gauti tų vitaminų su maistu.
Paprastai vietinės bakterijos yra gerai prisitaikiusios prie esamų sąlygų, kad svetimos turi labai mažai galimybių čia įsikurti. „Naujokai“ dažniausiai pašalinami kartu su žarnyno turiniu. Tačiau, kai santykinai padaugėja kai kurių bakterijų ir jos pradeda vyrauti, tuomet gali kilti rimtų sveikatos sutrikimų. Pvz., pieno rūgšties bakterijos gamina pieno rūgštį, kuri rūgština žarnyno turinį ir sudaro nepalankias sąlygas žalingoms bakterijoms veistis. Užgožus šias „gerąsias“ bakterijas, atsiranda grėsmė susirgti infekcinėmis žarnyno ligomis.
Kai mūsų viduriuose esančios bakterijos yra gerai subalansuotos, žmogus gali valgyti įvairų maistą, gerti įvairų vandenį, nes jo viduriuose esančios sveikos bakterijos lengvai susidoroja su daugelio ligų sukėlėjais.
Tačiau, jei pasikeičia mikrofloros sudėtis, – atsiranda disbakteriozė, kurią gali išprovokuoti ar pasunkinti įvairūs virškinamojo trakto sutrikimai :
• Ūminis gastroenteritas – tai skrandžio ir plonojo žarnyno gleivinės uždegimas.
• Alerginės ligos: buvo nustatyta, kad naujagimių žarnyno mikrofloros skirtumai skatina atopijos išsivystymą.
• Uždegiminės žarnų ligos (UŽL) – žarnyno mikroflora neabejotinai skatina UŽL vystymąsi. Tai gali būti Krono liga, opinis kolitas ir kt.
• Netinkama mityba – picerijų, greito maisto ir visokių kitokių prasto konservantais perkrauto maisto gamintojų atakos radikaliai pakeitė lietuvių mitybos įpročius. Lietuvių žarnyno mikroflora nebesuspėja su mitybos pokyčiais.
• Dirgliosios žarnos sindromas – būklė pablogėja po valgio, gali išryškėti vieno ar kelių maisto medžiagų netoleravimas.
• Lėtinis vidurių užkietėjimas – kiek dažniau vargina vyresnio amžiaus žmones. Tai siejama su metams bėgant ryškėjančiais žarnyno floros pokyčiais. Ryškiausiai išmatose sumažėja bifidobakterijų koncentracija.
• Antibiotikų sukeltas viduriavimas – antibiotikai žudo ne tik ligas sukeliančius mikrobus, bet ir gerąsias bifidobakterijas. Tuomet žūva „geroji“ žarnyno mikroflora (sumažėja bifidobakterijų) ir sutrinka virškinimas žarnose. Tokiu atveju siūlomas gydymas bakteriniais preparatais ir naudingųjų bakterijų augimą skatinanti dieta.
• Imunosupresantų vartojimas –žmonėms po organų transplantacijų, sergantiems įvairių lokalizacijų navikais mikroflora būna pakitusi.
Vaistinėse yra specialių papildų su žarnynui reikalingomis bakterijomis, kurios pagerina virškinimą ir sustiprina imuninę sistemą. Specialiai vartojami papildai žarnyno florai yra kaip „naujokai“ ir negalės ilgam čia įsitvirtinti (tik keletui savaičių), todėl, esant poreikiui, juos reikia vartoti reguliariai. Apsigyvenusios naudingos bakterijos žarnyne daro teigiamą poveikį sveikatai: palaiko floros pusiausvyrą, slopina žalingų bakterijų augimą, padeda skaidyti maisto medžiagas, skatina B grupės vitaminų gamybą, stimuliuoja imuninę sistemą, aktyvina toksinų bei kitų nereikalingų medžiagų šalinimą iš organizmo.
Maisto papildas. 30 kapsulių.
Ne pieninės kilmės probiotikas žarnyno mikrofloros balansui atstatyti ir išlaikyti. Daugiau nei milijardas naudingų mikroorganizmų su fito-antioksidantais ir
prebiotikais.
Vartojimas: Kūdikiams – tik gydytojui rekomendavus, vaikams ir suaugusiems – 1-2 kapsulės per dieną valgio metu arba pagal gydytojo rekomendaciją. Kapsulę galima ardyti, jos turinį subėrus į nedidelį kiekį vandens, vartoti pagal rekomendacijas.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę