Prieš skiepijantis pravers žinoti, kad skiepai skirstomi į tris kategorijas.
Planiniai, t.y. atliekami pagal standartinį skiepų kalendorių; pasidomėkite, ar jūs ir jūsų vaikai skiepyti nuo visų ligų, įtrauktų į jį.
Rekomenduojamų skiepų paskirtis – apsaugoti nuo infekcinių ligų, gresiančių šalyje, į kurią planuojate vykti.
Nuo kokių ligų rekomenduojama pasiskiepyti? Tai priklauso nuo to, į kokią šalį vykstate.
Vienos labiausiai paplitusių keliautojų užkrečiamų ligų, kurių galima išvengti paprasčiausiai pasiskiepijus, yra hepatitas A ir hepatitas B.
Virusinio hepatito A vakcina rekomenduojama vykstant į daugumą šalių: Egiptą, Tunisą, Graikiją, Alžyrą, Turkiją, Maroką beveik visas Afrikos, Pietų Amerikos šalis, Meksiką, dauguma Azijos šalių, Rusiją, Ukrainą, Bulgariją.
Virusinio hepatito B vakcina pravers daugumoje Viduriniųių Rytų šalių (Turkijoje, Izraelyje, Jordanijoje, JAE ir kt.), , Afrikoje (Egiptes, Tunise, Maroke, Kenijoje, PAR ir t.t.), Pietų ir Centrinėje Amerikoje (Brazilijoje, Čilėje, Meksikoje), daugumoje Azijos šalių (Indijoje, Kinijoje, Šri Lankoje, Honkonge, Tailande), Pietų ir Vakarų Ramiojo vandenyno salų teritorijose.
Kadangi daugumoje šalių būna padidėjusi rizika užsikrėsti tiek hepatitu A, tiek hepatitu B, nuo abiejų ligų patogu pasiskiepyti viena kombinuota vakcina. Skirtingai nei skiepijantis nuo kitų ligų, skiepai nuo hepatitų (visa trijų dozių schema) suteikia imunitetą mažiausiai keliasdešimčiai metų.
Pasiskiepyti nuo japoniškojo encefalito ne tik patartina, bet ir būtina prieš vykstant į Indiją, Kiniją, Japoniją ir kitas Pietryčių Azijos šalis.
Jei ruošiatės keliauti ruošiantis į Centrinę ir Pietų Ameriką, Indiją, Afriką būtinai save ir visą šeimą paskiepykite nuo vidurių šiltinės.
Tokiose šalyse, kaip Kinija, Indija, Lotynų Amerika, Filipinai, Indonezija, daugumoje Afrikos šalių tyko labai pavojinga liga – pasiutligė, todėl prieš vykdami į jas būtinai nuo jos pasiskiepykite. Jeigu kelionės metų jus sukandžiojo gyvūnai, nedelsdami kreipkitės pagalbos vietoje ir būtinai grįžę po kelionės.
Paskutinė skiepų kategorija – privalomieji skiepai. Pagal Tarptautinį sveikatos reglamentą vykstant į Afrikos tropikus, Centrinę ir Pietų Ameriką būtini skiepai nuo geltonojo drugio, o keliaujant į Meką (Saudo Arabija) – nuo meningokokinės infekcijos. Nepamirškite pasiimti ir tai patvirtinantį sertifikatą – jis yra būtinas.
Nors medicina pažengusi labai toli, vis dar atsiranda žmonių, įtariai žiūrinčių į skiepijimąsi. Skeptikus galime nuraminti – šiuolaikinės vakcinos yra gana saugios ir veiksmingos.
Daug dėmesio pacientui skiriama ir prieš skiepijimą: įvertinama jo bendroji sveikatos būklė, amžius, lėtinės ligos, vartojami vaistai, ankstesni skiepijimai ir t.t.
Atidžiau skiepais pasidomėti reikėtų žmonėms su nusilpusiu imunitetu (sergantiems diabetu, inkstų, kepenų, blužnies funkcijos nepakankamumu, po organų transplantacijos, vartojantiems imunitetą slopinančių vaistų). Neretai šiems asmenims patartina papildomai pasiskiepyti pneumokokine, hepatito B, gripo vakcinomis.
Gal nuskambės kiek neįprastai, tačiau gripo vakcina siūloma skiepytis ir sveikiems asmenims, jei gripo sezono laikas sutampa su kelione, t.y. lapkritis–kovas Šiaurės pusrutulyje, balandis–rugsėjis Pietų pusrutulyje.
Taip pat būtina atkreipti dėmesį nėščiosioms – kai kuriais skiepais jų skiepyti negalima.
Atsižvelgiant į amžių, yra ir atskirų rekomendacijų vaikams. Visais atvejais tarkitės su savo gydytoju.
Daugeliui gali kilti klausimas – kodėl skiepytis dabar, jei atostogos tik po mėnesio ar dar vėliau? Taip yra todėl, kad po kiekvieno skiepo reikalingas tam tikras laikas, per kurį organizme susidaro pakankamas kiekis antikūnų, kovojančių su infekcija. Tik tokiu būdu yra pasiekiama tinkama ir užtikrinta apsauga.
Tačiau vis dėlto geriau pasiskiepyti net ir tada, jei jūsų lėktuvas pakyla jau už kelių dienų, nei nesiskiepyti visai. Tokiais atvejais be aktyvios imunizacijos, t.y. skiepijimo, atliekama pasyvioji – jos metu suleidžiami jau paruošti imunoglobulinai (t.y. antikūnai, kurie iš karto gali kovoti su infekcija). Taip daroma, jei skiepijamasi per vėlai ir antikūnų organizmas nespėtų pasigaminti tiek, kad jie pasiektų apsauginį lygį.
Taipogi yra ir kombinuotų vakcinų, kuriomis vienu kartu galima pasiskiepyti nuo kelių ligų.
Deja, yra situacijų kai gydytojai, norėdami apsaugoti nuo nepageidaujamų skiepų šalutinių poveikių, atsisakys jus skiepyti, o ir jūs patys turėtumėte lukterėti.
Šios situacijos – tai ūminės vidutinio sunkumo ir sunkios ligos, pakilus temperatūrai (nors tai nėra pagrindinis rodiklis). Tačiau atidėti skiepų nereikia viduriuojant ar turinti lengvą viršutinių kvėpavimo takų infekciją bei esant neaukštai temperatūrai.
Skiepams taip pat įtakos neturi antibakterinių preparatų vartojimas, išskyrus skiepijimąsi oraline (geriamąja) vidurių šiltinės vakcina.
Prieš vykstant į gydytojo kabinetą, taip pat būtina žinoti, kad pasiskiepijus gali atsirasti alergija, jei yra padidėjęs jautrumas kurioms nors vakcinos sudedamosioms dalims. Alergiją gali sukelti bet kokia medžiaga: antigenai, gyvuliniai baltymai, antibiotikai, konservantai, stabilizatoriai (pvz., želatina).
Vykstant į „paskutinės minutės“ keliones, nėra laiko iš anksto pasiruošti, todėl skiepai, reikalaujantys kelių vakcinos dozių su atitinkamais tarpais, pasidaro neįmanomi. Išeitis tokiais atvejais – sutrumpintas skiepų grafikas. Tačiau taip galima pasiskiepyti ne nuo visų ligų. Kita vertus, nuo kai kurių ligų, pvz.., hepatitų A ir B, pasiskiepijus kartą visa schema, imunitetas išlieka ne vieną dešimtmetį. Todėl verta paskiepyti net likus labai trumpam laikui iki išvykimo (geriau vėliau nei niekada).
Kaip ir bet kurioje kitoje srityje, taip ir skiepų vis atrandama naujovių ir patobulinimų. 2006 m. Lietuvoje pradėta vartoti nauja vakcina nuo rotaviruso (geriamoji forma). Ji naudojama kūdikiams skiepyti: pirmoji dozė 6–20 sav. amžiaus, antra dozė – po 4 savaičių. Skiepijimas turi būti baigtas iki kūdikiui sueina 24 savaitės.
Rotavirusinė infekcija – dažniausia sunkaus mažų vaikų gastroenterito (skrandžio ir žarnyno uždegimo) priežastis visame pasaulyje, labai dažnai šia sunkia ir varginančia infekcija užsikrečiama ligoninėje (kai kūdikis ar vaikas gydomi dėl kitos priežasties ir papildomai užsikrečia rotavirusu). Sunkiausiai šia liga serga 6–24 mėn. vaikai. Ypač pavojinga ji neišnešiotiems kūdikiams. Tarp suaugusiųjų rotavirusine infekcija dažniausiai užsikrečia keliautojai, slaugantieji sergančius vaikus, nusilpusio imuniteto ir vyresnio amžiaus asmenys.
Rotavirusinė vakcina kūdikių neapsaugo nuo vėlesnių infekcijos pasireiškimų, tačiau yra būtina norint apsisaugoti nuo sunkių šios infekcijos formų, dehidratacijos ir komplikacijų, mirčių.
Kad ir kaip gaila, nuo kai kurių ligų (maliarijos, choleros, šiltųjų kraštų karštinės) skiepų nėra. Pvz., vykstant į maliarijos endemines zonas, būtina prieš kelionę, jos metu bei grįžus vartoti antimaliarinių vaistų.
Tad nepamirškite užsukti pas savo gydytoją ir ...Laimingos kelionės!
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
-čia angliškai galite pasiskaityti rimtus straipsnius apie vakcinų sukeliamus padarinius.
o suprantantiems tik lietuviškai yra geras filmukas su titrais:
http://www.youtube.com/watch?v=zXS9-Fm_hl8&feature=player_embedded
Dr. Terry Phillips, Professor of Medicine at George Washington University Medical Center, tarptautinėje konferencijoje 1997metais, kad vakcinose esantys svetimi žmogaus organizmui baltymai sukelia imuninės sistemos chaosą. Vakcinos pakeičia imunines sistemos atsaką padarydamos ilgalaikę žalą. Vakcinose esantys negyvi ir gyvi virusai ir bakterijos uždeda ilgalaikę naštą ant imuninės sistemos. Kai kurie mokslininkai mano, kad pastovus antikūnių cirkuliavimas kraujotakoje (dėl vakcinos sukeltos simuliacijos) žaloja imuninę ir nervų sistemas. Tai labai alina ir silpnina imuninę sistemą ir priveda iki autoimuninių ligų, kaip reumatoidinis artritas, astma ir kt. skaitantiems angliškai, apie tai
http://www.nature.com/jes/journal/v10/n6s/abs/7500118a.html
ir dar - daugelis vakcinų savo sudėtyje turi negyvus virusus, bakterijas ar mikrobų komponentus. Toksiškus ekstraktus ar net gyvus organizmus, kurių virusiškumas(pavojingumas) sumažintas naudojant Atenuacijos (attenuation) metodą. norėdami stimuliuoti ir sustiprinti imuninės sistemos atsaką prieš šiuos organizmus, vakcinų gamintojai prideda stiprių imuninę sistemą stimuliuojančių medžiagų, kaip squalene, aliuminio, lipopolisacharidų ir kt. Visi jie yra vadinami imunines sistemos adžiuvantai(adjuvants) Priedo daugelis vakcinose esančiu virusų išgaunama iš beždžionių, vištų kiaušinių ir kt. gyvūnų. Todėl nenuostabu, kad vakcinose randama beždžionių ir vištų DNR ir visa tai suleidžiama į žmogaus organizmą (kiek žmonių prieš skiepijant apie tai yra informuojami?). Priedo daugelį metų į vakcinas buvo dedamas gyvsidabris, kuris yra viens toksiškiausių elementų. Gyvsidabris buvo naudojamas kaip konservantas pratęsti vakcinų galiojimo laiką. Ir beje, kai kuriose vakcinose jis vis dar randamas, nes buvo uždrausta tik gaminti vakcinas su gyvsidabriu, bet jas vis dar daugelyje šalių galima eksploatuoti, kol pasibaigs jų atsargos.