){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Stresas ir prakaitas - bičiuliai
Smarkiai išsigandusius žmones “išpila” prakaitas - dėl to kalta simpatinė nervų sistema, padedanti sutelkti jėgas kovai su užpuolikais. Laukinėje gamtoje tai labai svarbu, tačiau ką daryti civilizuotiems žmonėms, ypač vyrams, kuriems pasisveikinant reikia ištiesti prakaituotą ranką? Glitus ir drėgnas delnas bus palaikytas nervingumo požymiu. Todėl, jeigu dažnai tenka dalyvauti svarbiuose susitikimuose, kur rankos paspaudimas būtinas, geriausiai iš anksto įveikti būsimą stresą: viską labai apgalvoti, pasiruošti galimoms situacijoms, parepetuoti susitikimą ir atsipalaiduoti. Atsipalaidavimas ir filosofiškas požiūris į nesėkmes sumažina delnų prakaitavimą, nes karščiuojant ar esant aukštai aplinkos temperatūrai, prakaituoja visas organizmas, o streso metu pirmiausia ima prakaituoti delnai, pėdos ar kakta.
Ar prakaitavimas pavojingas?
Prakaitas nėra pavojingas, tačiau kartais gali sudirginti odą ar sudaryti sąlygas grybelinei infekcijai plisti. Kai kurie gausiai prakaituojantys žmonės dėl šios problemos pradeda perdėtai gėdytis ir vengti socialinių kontaktų.
Specifinių vaistų nuo prakaitavimo dar nėra. Jį sumažinti kartais padeda trankviliantai, anticholinerginiai vaistai ar beta blokatoriai, gydantys gausesnį prakaitavimą sukėlusią ligą. Tačiau šių vaistų turi paskirti gydytojas.
Ar galima gausiai prakaituojant gerti skysčių?
Kai kas mano, kad prakaitavimo galima atsikratyti nustojus gerti skysčių. Žmogus neprakaituoja tik labai ilgai negėręs, bet tada gali mirti dėl dehidracijos. Nesvarbu, prakaituojate ar ne, nepamirškite kasdien išgerti apie 8 stiklines vandens (geriau mineralinio be angliarūgštės), o esant karštam orui, fiziškai aktyviai dirbant ar sportuojant - dar daugiau.
Sportuojantieji pradeda prakaituoti greičiau
Mankštindamiesi mes treniruojame ne tik raumenis, bet ir prakaito liaukas. Todėl žmogus, kurio fizinis pasirengimas geresnis, pradėjęs mankštintis ims greičiau prakaituoti. Prakaito liaukos “žino”, kad reikės atvėsinti organizmą.
Prakaitavimą galima sumažinti
• Jeigu prakaitavimą sukėlė kokia nors liga, ją išgydžius, ši problema išsispręs savaime. Gydantis daugiau dėmesio būtina skirti asmeninei higienai.
• Psichoterapija gali padėti mažinti prakaitavimą, jeigu jo priežastis - stresas.
• Ryte ir vakare plaukite kojas šiltame muiluotame vandenyje. Venkite labai karšto vandens - nuo jo kojos gali pradėti dar daugiau prakaituoti. Nusiplovę kojas, perliekite jas šaltu vandeniu (nerekomenduojama, jei yra sutrikusi pėdų kraujotaka).
• Nusiplovę kojas, kruopščiai jas nusausinkite.
• Dėvėkite medvilnines kojines.
• Avėkite odinius sandalus ar batus.
• Tuos pačius batus dėvėkite kas antrą dieną - per naktį jie nespėja išdžiūti. Kojų prakaitavimo galima atsikratyti pradėjus dėvėti kitus batus - kartais kojos gali jautriai reaguoti į batų viduje esančias chemines medžiagas.
• Į batus įsidėkite plaunamus padelius.
• Leiskite kojoms gauti kuo daugiau oro - kiek galite vaikščiokite basi arba su sandalais.
• Pabandykite arbatos voneles - jos turėtų sumažinti blogą pėdų kvapą. 2 pakelius juodos arbatos užplikinkite ketvirčiu litro vandens. Kai prisitrauks, 20-30 minučių pamirkykite šiame skystyje pėdas.
• Dažnai prauskitės.
• Dažnai keiskite drabužius.
• Dėvėkite laisvai krentančius drabužius iš natūralių medžiagų.
• Išsiskuskite pažastų plaukus.
• Naudokite antiperspirantus ir dezodorantus.
• Kuo mažiau nerimaukite dėl prakaitavimo - nerimas jį tik skatina.
Naktinis prakaitavimas gali būti vienas iš ŽIV simptomo požymių. Taip pat jį gali sukelti neurozės, infekcija, skydliaukės veiklos suaktyvėjimas, cukraus kiekio sumažėjimas kraujyje, piktybiniai augliai, miokardo infarktas, menopauzė, apsinuodijimai, kai kurių vaistų ar narkotinių medžiagų vartojimas.
Jeigu išbandėte visas priemones ir jos nepadėjo, pasikonsultuokite su gydytoju dermatologu. (Kauno gydomosios kosmetologijos centre tokia konsultacija kainuoja 25 litus.)
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę