){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
„Kaip tapti gražia?“, – šis klausimas rūpėjo moterims visais laikais.
Senovės Egipte grožio etalonas buvo ryškus veidas. Išrasti ypatingi balinamieji milteliai tamsią Egipto moterų odą paversdavo šviesiai geltona.
Senovės Graikijoje grožio etalonu buvo kilmingasis Afroditės grožis, išsiskyręs grakščiu veido baltumu ir spindinčia oda, o paryškindavo tik skruostus ir lūpas.
Senovės Romoje viešpatavo šviesios odos kultas. Veidui balinti naudojo augalinius balzamus, tepalus, taip pat pieną, grietinėlę, rūgpienio produktus.
XVI amžiuje, Rokoko epochoje, moters veidas turėjo atrodyti „nesveikai baltas“, jį balino nuodingais milteliais, pagamintais iš ... švino! Neretai gražuolių veidai nuo jų kentėjo: atsirasdavo bėrimų, žaizdų, o negydant toks „makiažas“ kartais baigdavosi kraujo užkrėtimu ir mirtimi.
XVI amžiuje graži moteris privalo turėti baltą veidą, dantis ir rankas.
XVIII amžiaus pabaigoje veido balinimas, skruostų raudonumas tampa nebemadingas ir susiformuoja naujas stilius – paryškinamas natūralus gamtos grožis.
XIX amžiaus pabaigoje išblyškęs veidas, trapumas, rafinuotumas, lengvas skruostų rausvumas vėl tampa idealaus grožio bruožais. Beje, Japonijoje nuo seno manyta, kad dieviškas yra baltas veidas, tarsi liudijantis, kad žmogus neturi rūpesčių, stresų, sunkumų. Tuomet rudas veido įdegis liudijo žemą žmogaus kilmę.
Veido odos balinimas ir skaistinimas išgyveno nemažai transformacijų, tačiau iki šiol išliko madingiausia tendencija kosmetologijoje. Manoma, kad balta oda paslepia septynis moters trūkumus: apgamus, strazdanas, mažas akis, mažą nosį, raukšles, ratilus po akimis, negražią lūpų formą.
Veido odą reikia prižiūrėti atsižvelgiant į tai, ar oda yra riebi, sausa, mišri, normali. Tačiau, bet kokio tipo odai reikia kasdieninio valymo ( veidą valyti prausimosi geliu, pieneliu ar gaivinamuoju toniku), maitinimo ar/ir drėkinimo (maitinamieji, drėkinamieji kremai), apsaugos (dieniniai apsauginiai kremai). Visos šios priemonės turi būti kruopščiai parinktos pagal odos tipą. Jei nuo valiklio ar kremo oda parausta, niežti, ryškėja alerginės reakcijos požymiai (odos paraudimas, niežėjimas, bėrimas), – šios priemonės nebevartokite.
„Patarčiau naudoti specialią kosmetiką iš ,,probleminės” odos linijos, tuomet tinkamai paruošta oda geriau toleruos kremus, greičiau sulauksite pageidaujamo rezultato”, – pataria gydytoja Natalja Jasaitienė. Pasak jos, kartą per metus grožio salone reikėtų atlikti profesionalią giluminio veido valymo procedūrą. Veido odos kraujotaką, elastingumą gerina masažas ir veido gimnastikos pratimai.
„Jei tinkamai prižiūrite savo odą, – ji paruošta makiažui. Geras makiažas turi būti nepastebimas, mokykitės jį atlikti plonais pudros sluoksniais, lengvais šešėlių ir skaistalų štrichais, tai suteiks jūsų veidui subtilumo ir paslapties”, – pataria gyd. Natalja.
Taip, kaltininkai – genetika ir hormonai. Iš prigimties kiekvienos mūsų vidinės sekrecijos liaukos veikia skirtingai. Vadinasi, skiriasi ir hormonų kiekis, nuo kurių priklauso odos tipas, figūros proporcijos, medžiagų apykaita, psichika ir dar daugelis kitų dalykų. Genetika, beje, lemia ir senėjimo procesą.
Bet kokios spalvos ir rasės odos senėjimo procesą veikia genetika (senėjimas dėl amžiaus), aplinka (saulė, vėjas, šaltis, teršalai, laisvieji radikalai, soliariumai), gyvenimo būdas (dietos, tabakas, alkoholis, netaisyklinga mityba, stresas), mechaniniai veiksniai (natūraliai pasikartojantys veido raumenų judesiai, dėl kurių susidaro pirmosios raukšlės).
„Nors atlikta daugybė eksperimentų, atrasta įvairiausių grožio receptų, norint ilgiau išlikti gražiai ir sėkmingai sustabdyti senėjimo procesą, vis dėlto efektyviausi yra sveikas gyvenimo būdas ir kokybiškas maistas”, – pabrėžia kosmetologė.
Miegokite 6–8 val., tuomet oda atrodys sveiki ir jauna.
Racionaliai maitinkitės. Kasdien su maistu gaukime reikiamą baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralų ir vitaminų kiekį. Kalorijos neturi viršyti sueikvotos energijos, kitaip organizme kaupsis riebalai. Visos dietos turi tik laikiną rezultatą, kai kurios – žalingos sveikatai. Todėl paprasčiau prisiminti keletą taisyklių, kurios primena šviesoforą: žalia spalva – be jokių apribojimų: rupi duona, kruopos ir ne mažiau nei 400 g vaisių ir daržovių per dieną, geltona šviesa – mažomis porcijomis: neriebi mėsa, žuvis, pieno produktai, raudona šviesa – vartoti kuo mažiau: cukrus, sviestas, konditerijos produktai.
Aktyviai judėkite. Fizinis aktyvumas turi būti nuolatinis: jauname amžiuje – intensyvesnis sportas, vidutiniame ir brandžiame – fizinių pratimų kompleksai, joga. Kuo daugiau vaikščiokite gryname ore.
Atsipalaiduokite. Išmokite atpalaiduoti veido ir kaklo raumenis, atrodysite jauniau ir patraukliau. Šypsokitės. Gera nuotaika ir teigiamos emocijos gerina odos kokybę.
Dėl odos problemos kreipkitės į specialistą. Apie 85 proc. suaugusiųjų vargina veido, kaklo paprastieji spuogai (aknė), sukeliantys psichologinį diskomfortą ir sunkiai pasiduodanti gydymui. Aknę būtina gydyti, nes kitaip randai, duobutės, pigmentacija gali likti visam gyvenimui. Labai svarbi sveika mityba ir kruopšti veido priežiūra, parenkant efektyviausias kosmetinius bei gydymo preparatus.
Bet kokį odos sutrikimą reikėtų diagnozuoti ankstyvos stadijos, tuomet bus galima lengviau ir greičiau jį pagydyti.
Atsisakykite žalingų įpročių. Norite turėti gražią odos spalvą? Nerūkykite. Rūkant oda pilkėja, greičiau sensta, atsiranda raukšlių. Dažnai vartojant alkoholį, atsiranda kapiliarų tinklai, oda įgauna rausvai violetinį atspalvį.
Nuo žalingų saulės spindulių, laisvųjų radikalų (jie skatina raukšlių atsiradimą) poveikio gelbsti vitaminai C ir E. Jie taip pat gerina odos būklę, tekstūrą, turi antioksidacinių savybių. Vitaminas C stimuliuoja odos jaunystei reikalingo kolageno gamybą, skatina gamintis geros nuotaikos hormoną serotoniną. Mokslininkų ištirta, kad vitaminas C stiprina jungiamąjį audinį, todėl oda stangrėja ir lygėja. Jei užkandžiams rinksitės apelsinus, greipfrutus, mandarinus, oda bus skaistesnė. Daug vitamino C taip pat turi paprikos, spanguolės, bulvės, kivi, špinatai, juodieji serbentai.
Vitamino E šaltinis – riešutai, riebi jūros žuvis, aliejus, kiaušiniai, pienas, kviečių daigai.
Vitaminas A padeda išlaikyti odos drėgmę ir elastingumą, yra svarbus odos audinių atsinaujinimui. Daug vitamino A turi kepenys, kiaušiniai, sviestas, varškė, morkos, cukinijos.
B grupės vitaminai skatina odos regeneraciją. Vienas svarbiausių odai – B grupės vitaminas biotinas, kurio trūkumas gali sukelti dermatitą. B grupės vitaminas niacinas didina drėgmę odoje, o B2 atsakingas už sveiką odos spalvą. Rupioje duonoje yra beveik visų B grupės vitaminų. Taip pat jų yra kepenyse, mielėse, baklažanuose, pupelėse.
Vitaminas PP saugo, stimuliuoja odą. Daug vitamino PP turi mėsa, pienas, sėlenos, alaus mielės. Vitaminas D tonizuoja odą, lėtina jos senėjimo procesą. D vitamino yra kepenyse, kiaušiniuose, svieste, jūros kopūstuose.
Vitaminas K mažina ratilus, pabrinkimus po akimis, pabrinkimus, slopina uždegimą. K vitamino daug morkose, kopūstų, špinatų lapuose, pomidoruose, šermukšniuose.
Mokslininkai įrodinėja seleno poveikį odos vėžio prevencijai. Svogūnuose esantis selenas – stiprus antioksidantas, saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų, odos suglebimo, raukšlių. Spuoguotos odos būklės pagerinimui svarbus cinkas. Austrės, krabai, krevetės, moliuskai ir kitos jūrų gėrybės turi daug cinko, kuris gražina odą, neleidžia rastis spuogams ar kitoms odos problemoms. Išskiriama vario įtaka odos sveikatai – šis mineralas svarbus odos struktūrai darančio įtaką elastino vystymuisi. Tad valgykite žuvį, kuri turi odą gražinančio mineralo – cinko.
Viena svarbiausių medžiagų gerai odos būklei palaikyti yra alfa lipoinė rūgštis, stabdanti odos senėjimą.
Hialurono rūgštis teigiamai veikia odos ląsteles, sulaiko jose vandenį ir užtikrina gerą odos drėkinimą. Ji yra gaminama organizme, tačiau metams bėgant hialurono rūgšties gamyba mažėja.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę