){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Azoto oksidas yra paprasta molekulė, sudaryta iš vieno azoto ir vieno deguonies atomų. Bet viso pasaulio mokslininkai ir tyrėjai buvo apstulbinti beribio skaičiaus funkcijų, kurias atlieka ši molekulė mūsų kūne. 1992 metais NO nominuota „Metų molekule“ ir moksliniame žurnale „Science“ pavadinta „signaline gyvybės molekule“.
Azoto oksidas yra nuolat sintetinamas kraujagyslių vidiniame sluoksnyje endotelyje iš amino rūgšties L-arginino. NO yra biologinės dujos, kurios veikia kaip „signalinė molekulė“ ir todėl padeda reguliuoti daugybę mūsų organizmo funkcijų, o jų poveikis pasireiškia ląstelės lygiu. Ir, nors šios molekulės gyvavimo laikas yra labai trumpas (kelios sekundės), per šį laikotarpį NO paveikia daugelį tokių fiziologinių funkcijų, kurios kontroliuoja kraujo cirkuliaciją, trumpalaikę ir ilgalaikę atmintį, uždegimo, virškinimo procesus bei varpos erekciją. Gausūs tyrimai, atlikti eksperimentinėse ir klinikinėse laboratorijose, parodė, kad NO yra gyvybiškai svarbus imuninei sistemai. Jis naikina bakterijas, virusus, grybelį, parazitus ir vėžines ląsteles arba sustabdo jų dauginimąsi. Taigi mokslo tyrimai patvirtina, kad azoto oksidas apsaugo, gina ir palaiko kiekvieną mūsų kūno ląstelę, ir visi šie procesai vyksta esant labai mažoms azoto oksido koncentracijoms bei trumpam jo egzistavimo laikui.
Viena svarbiausių azoto oksido funkcijų – kraujo spaudimo kontrolė, kuri vykdoma išplečiant kraujagysles, dėl ko pagerėja kraujo tekėjimas gyslomis. Reiktų žinoti, kad įprastomis sąlygomis mūsų kraujagyslės visada yra atsipalaidavusios. Padidėjus riebalų bei cholesterolio kiekiams kraujyje, kvėpuojant užterštu aplinkos oru, nuolat gyvenant stresinėje aplinkoje ir esant nuolatinei nervinei įtampai, rūkant, valgant maistą, kuriame per mažai vitaminų bei mažai judant, sutrinka endotelio funkcija. Tuomet sumažėja azoto oksido sintezė ir jo biologinis efektyvumas. Tokiu atveju susidaro didesnis kiekis laisvųjų radikalų, ypač organizmui pavojingų reaktyviojo deguonies laisvųjų radikalų, ir padidėja „blogojo“ cholesterolio kiekiai kraujyje. Ant kraujagyslių sienelių formuojasi sklerozinės plokštelės, smarkiai pablogėja kraujagyslių, ypač smulkiųjų, atsipalaidavimas, sutrinka audinių mikrokraujotaka ir ląstelių aprūpinimas deguonimi bei maisto medžiagomis. Dėl to pakinta ląstelių medžiagų apykaita, sumažėja energinių medžiagų gamyba, sunkiau pašalinami ląstelės apykaitos produktai. Ilgainiui tos ląstelės žūsta. Tuomet vystosi įvairaus pobūdžio organizmo sutrikimai, tokie kaip hipertonija, širdies aritmija, koronarinių arterijų spazmai, vėžinės ligos, seksualinės veiklos sutrikimai, silpnėja atmintis, atsiranda ūžesys galvoje, svaigsta galva, vystosi Alzheimerio liga, diabetas, atsiranda negyjančių trofinių opų ir dar daug kitų ligų. Hipertonija šiuo metu laikoma labiausiai paplitusia liga. Taigi azoto oksido molekulė širdžiai yra ne mažiau svarbi nei deguonis, o žmogaus organizmas geba susintetinti tiktai 30–40 proc. azoto oksido reikalingo kiekio.
Tyrimai apie azoto oksido klinikinį pritaikymą, esant įvairiems sveikatos sutrikimams, yra dar tik pradinės stadijos, tačiau teikia nepaprastai daug vilčių ir per trumpą laiką jau nuėję palyginti ilgą kelią. Kadangi NO dalyvauja daugybėje fiziologinių funkcijų – pradedant kraujo spaudimu ir baigiant seksualine sveikata, ši mažytė paprasta molekulė yra viena šviesiausių žvaigždžių viso pasaulio vaistų kompanijų horizonte. Kompanijos tarpusavyje lenktyniauja, tikėdamos sukurti tokius vaistus, kurie gydys ištisą diapazoną žmogaus ligų, susijusių su endotelio funkcijos ir NO gamybos sutrikimais. Tikėkimės, kad kai kas iš to bus gauta (ir jau yra gauta) naudingo ir iš esmės bus tinkamo gydyti ypač ekstremaliomis sąlygomis.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę