){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Žmogus gyvenime mokosi vaikščioti du kartus - pirmą kartą ankstyvoje vaikystėje, o antrą kartą - kai tik pašąla ar iškrenta pirmas sniegutis. Tai gali patvirtinti ir ligonių priėmimo skyriai. Gydytojai ir seselės kiekvieną rudenį su nekantrumu klauso oro prognozių: kada gi pašals? Iš anksto ruošia gipsinius tvarsčius ir kitokius įtvarus. Vos tik pašalus ir iškritus lengvam sniegučiui, nuo ankstyvo ryto “greitosios” skuba į ligonines ir traumatologijos punktus. Vienam lūžęs kaulas, kitam išniręs, trečiam sumuštas. Traumatologai net specialų terminą susigalvojo - “stipinkaulio lūžimas tipinėje vietoje”. Įsivaizduojat, kaip dažnai mes tą kaulą laužom, jei net specialus terminas atsirado.
Nieko nuostabaus, tokia kasdienė situacija. Skubame ryte į darbą. Žinoma, kaip visada vėluojame. Vos ne bėgte vejamės benuvažiuojantį troleibusą ar autobusą, - tad argi žiūrėsi po kojomis? Tuo labiau kad šiuo keliu jau ne vieni metai vaikščiota. Beje, net ir žiūrint neįmanoma pastebėti po šviežiu sniegučiu užšalusios balutės. O toliau gerai pažįstami žodžiai: “Ėjau, paslydau, pargriuvau, atsibundu - gipsas”. Ir keikiam visus meteorologus, keikiam kiemsargius ir dar velniai žino ką už prarastą pusei dienos ir mėnesiui kitam sumažėjusį darbingumą. O traumatologas kelintą sykį kartoja: “skubėk lėtai”. Cha, gera pasakyti, kai troleibusas nuvažiuoja!
Kai kurių traumų pašalus įmanoma išvengti. Mokykimės vaikščioti apledėjusiu keliu ar iškritus sniegui. Eiti reikia mažais žingsneliais, nes taip lengviau išlaikyti pusiausvyrą paslydus. Žengiant didelį žingsnį atstumas tarp kojų labai didelis, ir jei koja pataiko ant ledo, o kūno svoris perkeliamas nuo vienos kojos ant kitos, kulnas čiūžteli tolyn, nes nespėjama atsistoti vien padu. Kai atstumas tarp kojų mažas, labai nesunku išlaikyti kūno pusiausvyrą. Dar vienas pastebėjimas. Jei jau paslydome ir krentame, instinktyviai ištiesiame ranką. Ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl išnyra sąnariai ir lūžta kaulai. Dar vienas negeras veiksmas - atkišama alkūnė. Nuo smūgio lūžta alkūninė atauga arba tiesiog alkūnė. Ką daryti? Reikia griūti ant peties. Tai vienas iš didžiausių žmogaus sąnarių, todėl gali atlaikyti kūno svorį. Sportininkai tai gerai žino, todėl jie griūna būtent ant peties. Blogiausia, kas gali tokiu atveju nutikti, - susimušime petį. O tai, žinoma, kur kas geriau nei išnirimas ar lūžimas.
Krentant ant ištiestos rankos, visas kūno svoris tenka riešui, po to alkūnės sąnariui ir galop peties sąnariui. Riešas gali išnirti. Kas vyksta? Riešas deformuojasi, primena šakutės formą, gerokai patinsta, jį galima sunkiai arba visai neįmanoma judinti. Ką daryti? Dėti šaltį, imobilizuoti ranką ir transportuoti į gydymo įstaigą. Jeigu krentant ranka nebuvo visiškai ištiesta, gali išnirti alkūnės sąnarys. Simptomai tie patys: sąnario skausmas, deformacija, patinimas, ranka lieka pusiau sulenkta. Ką daryti? Pakabinti ranką raiščiu ant kaklo ir vežti į traumatologinį punktą. Jeigu krentant ranka buvo visiškai ištiesta, gali išnirti peties sąnarys. Čia vėl tos pačios problemos: skausmas, deformacija, žastas lieka nejudrus. Šiuo atveju būtina fiksuoti ranką esamoje padėtyje ir kuo greičiau vežti pas gydytojus. Visais minėtais atvejais labai gerai būtų nukentėjusiam išgerti nuskausminamųjų.
Dar viena nemaloni trauma krentant - stipinkaulio lūžimas tipinėje vietoje. Simptomai panašūs: skausmas, patinimas, tik gali nesimatyti deformacijos, jeigu lūžęs kaulas nepasislinko į šoną. Ką daryti? Žinoma, reikia duoti nuskausminamųjų, po to reikia uždėti tvarstį. Šiuo atveju tiktų tokios parankinės priemonės kaip lentelė, šaka. Nedelsiant vežti nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.
Jeigu nukritote ant alkūnės, ją turi apžiūrėti gydytojas. Net jeigu ir nebus diagnozuota lūžimo, po alkūnės sumušimo gali išsivystyti alkūnės sąnario uždegimas. O tai gan klastinga liga, kuri negydoma gali gerokai pažeisti sąnarį ir net padaryti jį visam laikui nejudrų.
Nukritus ant peties, liks mėlynė. Reikia tuojau ant sumuštos vietos dėti šaltą kompresą, kad sumažėtų tinimas ir kraujo išsiliejimas į poodį. Šiuo atveju taip pat turi apžiūrėti gydytojas, nes gali išsivystyti ir šio sąnario uždegimas, kurio pasekmės jau aprašytos aukščiau.
Taigi krentant galima stipriai susižeisti, todėl išmokime vaikščioti, o jei tai nepavyksta, tai bent jau teisingai nugriūti.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Sokinejau ant lygiagretes ir nudribau ant istiestos rankos, neejau pas gyditojus nes man jie nepatinka, tai jau 3~4 savaites alkune skauda, ypac kai ryte atsikeliu ir ranka nepramankstinta.
Is pazistamo gavau sanariu tepalo skirto arkliams,bet ir tas nepadejo numalsinti skausmo... Jau pervelu gydytis jauciu, nu ka padarysiu... teks siekti dviratininko karieros