){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Žurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas.
Simonas neslepia nesenai gyvenęs kitaip: vartoti alkoholį ir rūkyti pradėjo penktoje klasėje, išbandė ir narkotikus, jį išmetė iš keturių mokyklų. Kaip Simonas sumanė gyventi sveikai ir propaguoti tokį gyvenimo būdą? Apie viską – iš eilės.
Papasakok apie tą blogiuką Simoną. Kodėl taip elgeisi? Paauglio maištas?
Buvau tikrai labai sunkus vaikas. Pastabos, auklėtojos, socialinės pedagogės, direktoriaus skambučiai tėvams, jų kvietimai į mokyklą aiškintis dėl mano elgesio, vėliau kvietimai į policiją. Rūkyti pradėjau 5-oje klasėje. Vėliau pabandžiau ir žolės, alkoholio.
9-oje klasėje mane išmetė iš Baltupių ir Fabijoniškių vidurinių mokyklų. Neturėdamas kur dėtis, pradėjau mokytis internetu, teisingiau, už mane mokėsi buvusi draugė... Galima sakyt, ji ir baigė keletą klasių už mane. Man tai atrodė normalu.
Ką Tau reiškia plaukti prieš srovę?
Tiesiog tada tokie žmonės būrėsi aplink mane. Alkoholį šeštoje septintoje klasėje vartojo visi. Bent man taip atrodė. Tai tarsi įrodymas, kad esi suaugęs, nes geri alų. Grįžęs iš mokyklos išeini į kiemą, su draugais spardai kamuolį, visi rūko, geria. O dabar atrodo, kad tų negeriančiųjų vis daugiau. Nors žinau, kad yra ir kitokių, kurie nieko nežino apie mus, nesisvaiginančius. Kai buvau aname fronte, atrodė, sveikai gyvenančių nėra. Kai dabar esu sveikame fronte, atrodo, tai labai populiaru. Nes draugai ir pažįstami tuo domisi. Na, bet realybę pamatau Vilniaus statybininkų rengimo centre, kurį šiemet baigsiu. Suprantu, kad reikia skleisti sveiką gyvenimo būdą plačiau.
O kaip atradai jogą, sveikatingumo mokyklas, kurie paskatino keisti gyvenimo būdą?
Prieš ketverius metus mano gyvenimo būdas kardinaliai pasikeitė. Ne aš atradau jogą ir sveikatingumo mokyklą, o jos mane susirado. Galima sakyti, kad paėmė už pakarpos ir nusivedė. Policijos organizuojamose karinėse stovyklose, skirtose socialiai remtiniems ir rizikos grupės vaikams, būdavau nuo penktos klasės. Vienais metais joje užsiėmimus vedė Jūratė iš jogos mokyklos. Ji man kažką pasakė, aš jai atgal, susikirtome, aš ją „pasiunčiau“... Tačiau po stovyklos ji paskambino ir pakvietė nemokamai į stovyklą Šventojoje. Net nežinojau, kokia ten bus stovykla, pamaniau: „Kodėl gi ne? Šventoji – tinka“…Nuvažiavau. O ten buvo „YES“ kursas.
O kas yra tas YES?
Tai trumpinys iš anglų: YES – Youth Empowerment Seminar – jaunimo stiprinimo seminaras, kuriame išmoksti valdyti stresą, atsipalaiduoti. Ne alkoholiu, o jogos, kvėpavimo ir fiziniais pratimais, smagiais žaidimais. Jaunimui tai labai geras dalykas. Nuo jų prasidėjo pokyčiai. Pasakiau sau: „Viskas, negersiu, nevalgysiu mėsos.“
Kodėl nutarei atsisakyti mėsos?
Kam kažką žudyti, kad pavalgytum? Juk maisto yra ir kitokio. Kažkodėl po tos stovyklos atėjo tokia mintis: mėsa ir alkoholis – baigta. Nors joje nieko nekalbėjo nei apie alkoholį, nei apie vegetarizmą. Kažkaip supratau, kad galėsiu gyventi be to.
Kaip į pokyčius reagavo draugai, artimieji?
Visiems buvo šokas. Vos grįžau iš tos stovyklos ir tą pat dieną važiavau į geros draugės gimtadienį su sena kompanija. O aš pasakęs sau: „Negersiu, nevalgysiu mėsos.“ Kiti negalėjo suprasti, kaip čia Simas gali šitaip elgtis. Ir ligi šiol sunku suprasti. Kritikos, įvairiausių komentarų buvo daug. Mokykloje dažnai pasišaipo: „Ką šiandien valgei? Kopūstą?“ Nes kito vegetaro ir abstinento ten nėra.
Mama labai džiaugiasi, ji daug metų domisi ir gyvena sveikai. O sesė – „normali“: valgo mėsą ir žino vienintelį būdą atsipalaiduot – su alkoholiu. Tėvas taip pat. Visiems buvo labai keista, bet dabar jie jau pripratę, kad aš toks.
Tavo draugai, kaip supratau, nepalaikė… Turėjo būti daug situacijų, kai jauteisi itin balta varna?
Taip ir buvo. Bet nemanau, kad balta varna būti blogai, visad sulauki dėmesio. Supo tokie draugai, kuriems rūpėjo prisigerti, užsirūkyti žolės, gauti kitų narkotikų. Aš kurį laiką dar rūkiau, neatsisakydavau žolės, tikindamas save, kad tai geriau negu alkoholis. Kai nusprendžiau atsisakyti ir šių žalingų įpročių, draugai visai pasikeitė. Tokie ten ir buvo draugai. Tiesiog bendraamžiai ar bendramoksliai.
Tad su žalingais įpročiais – visiškai baigta?
Sakau: „Iš dalies.“ Nes žalingais įpročiais laikau ir cukrų, facebook‘ą, valgymą tiek, kiek nebūtina. O jei konkrečiau, nevalgau mėsos, kiaušinių, nevartoju alkoholio, narkotikų, nerūkau. Praktikuoju jogą, plaukioju, bėgioju, minu dviratį. Tai kasdienybė.
Kas kinta žmoguje, atsisakius blogų įpročių?
Pirma turi kažkas pasikeisti žmogaus galvoje, kad jis atsisakytų tų įpročių. Tiesiog supranti, kad tau nereikia viso to šlamšto, kad gali atsipalaiduoti ir džiaugtis kiekviena diena ir taip.
Kaip dabar atrodo tavo diena?
Graži diena. Ryte dviračiu nuvažiuoju prie ežero. Iš Baltupių minu prie Žaliųjų ežerų – susidaro 18 km. Pasveikinu saulę (taip vadinasi vienas jogos pratimas), išsimaudau. Grįžęs namo pavalgau. Pusryčius valgau nestiprius: kartais salotų, kartais košės. Mama dažnai prieš išeidama į darbą išverda ir palieka. O ką valgyti prie košės, susiorganizuoju atsidaręs šaldytuvą, daržovės ir vaisiai laukia ant spintelės. Pietums suvalgau daržovių troškinį ar salotų, bulvių patiekalą ar košės ir vaisių. Dažnai lankausi pas krišnaitus, ten labai skanūs ir sotūs pietūs. Bet būna, kad tik prabėgomis ką suvalgau.
Aš dar mokausi profesinėje mokykloje, trečiame kurse. Birželį išlaikysiu egzaminus, gausiu statybininko kvalifikacijos pažymėjimą. Daugiausiai mano laiko dabar užima „Varom!“. Ši veikla vis plečiasi: jei pirmame renginyje dalyvavo 800, paskutiniame gegužę – jau beveik 1300 žmonių! Liepą rengiame festivalį „Varom!“ gamtoje. Jame dalyvaus žinomiausi Lietuvoje atlikėjai, vyks ir paskaitos, dirbtuvės. Tad veiklos vis yra.
Kaip dera šiandieninė tavo veikla ir pasirinkta statybininko profesija?
Galima suderinti. Mokiausi statyti namus, o dabar statau sveiko gyvenimo pamatus. Argi tai neturi ryšio? Nors savo ateities nesieju su statybomis. Tiesiog mokėsiu sau kažką padaryti, kas pravers ir organizuojant renginius. Kažkada stojau į Statybininkų mokyklą, nes nebuvo kur eiti. Dvejus metus mokiausi, pamaniau, pabaigsiu ir trečius, turėsiu specialybę.
Tad dabar tau svarbiausia ne artėjantys egzaminai, o „Varom!. Tad ir draugai iš ten?
Daugiausia iš ten. Būrelis draugų įsteigėme VšĮ „Blaivios pramogos“. Septyni steigėjai, visi abstinentai: informatikas, banko darbuotoja, žurnalistė, bibliotekinė, statybininkas, vadybininkas – nesusiję su renginių organizavimu. Tiesiog praėjome YES!+ kursus ir norime kažko daugiau, kito. „Varom!“ – tai blaivūs vakarėliai be svaigalų, rūkalų, narkotikų, išaugę iš „YogaRave“. Negalėjome naudoti to pavadinimo – tai ne mūsų projektas, iš Argentinos, skirtas jogos kursams populiarinti. Norėjom neutralaus pavadinimo, kad žmogus iš gatvės susidomėtų.
Ar tai tik vakarėliai? Gal turit viziją, ką reikia daugiau siūlyti jaunimui?
Mes nesakome: negerkit nerūkykit, nes mirsit. Kol kas rodome alternatyvą, kad galima linksmintis ir blaiviai, šėlti be alkoholio ir narkotikų. Planuojame rengti ne tik vakarėlius, bet ir stovyklas, paskaitas, gal net kokius blaivinimo, Lietuvos sveikatinimo kursus.
Gal žinai metodų, kaip jaunus žmones sudominti sveika gyvensena?
Turbūt svarbiausia – asmeninis pavyzdys. Per „Varom!“ mes ir rodome, kad linksmintis nereikia jokių kvaišalų. Užtenka geros nuotaikos. Ir nereikia, kad gyventum kitaip pasislėpęs ir bijotum rodyti, kad tu esi galbūt kažkoks kitoks. Reikia rodytis ir kalbėti, kad blaivūs žmonės yra patrauklūs, bendraujantys, madingi, linksmi, savimi pasitiki. Kad sveikas gyvenimas – ne tik žali kokteiliai, knygų skaitymas ar meditacija kur nors užsidarius.
Nebijai būti atviras?
Ne. Jei tave žurnalistai kalbina – jau gerai. Tegul ir kiti išgirsta, kad yra žmonių, kurie nutaria gyventi blaiviai, kad jie džiaugiasi gyvenimu, buria ir kitus. Man labai norisi dalintis su visais savo atradimais, mintimis, nors suprantu, kad kartais liksiu nesuprastas… Svarbu klausyti vidinio balso, nepaskandinti jo alkoholyje.
Ką dar norėtum pasakyti žurnalo skaitytojams?
Noriu paraginti būti savimi, nebijoti išsiskirti, nepriklausyti nuo reklamų ir peršamos nuomonės, rinktis patiems, kaip gyventi. Ir priminti, kad Gaveikių kaime liepos 26–28 dienomis vyks festivalis VAROM! Bus rimtas renginys.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę