){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Liaudies patarlė byloja: „Nuo griaustinio nepasislėpsi ir vandeny“. Gaila, kad senovės lietuviai nežinojo, kad kai danguje trankosi žaibai, vandenyje geriau nė nebandyti slėptis, tai bene pati blogiausia tam vieta. Žaibų sezonas Lietuvoje prasideda balandį ir baigiasi spalį, tad pats laikas sužinoti, įsiminti ir kitiems papasakoti, kur geriausia slėptis, kad žaibas vietoje nenutrenktų. O bijoti tikrai yra ko, žaibo viduje esanti temperatūra maždaug penkis kartus aukštesnė nei Saulės paviršiuje. Nenuostabu, kad, žaibui trenkus į smėlį, šis išsilydo.
Žaibuojant geriausia likti namuose
Mažai kas ginčysis, kad reginys, kai danguje rangosi šviesos gyvatės, tamsiausią naktį paversdamos šviesia diena, nors ir kraupus, tačiau kartu ir užburiantis. Juo labiau kad žaibai esti pačių įvairiausių formų: virvių, cilindrų ar net kamuolių. Tačiau šiuo reginiu patartina gėrėtis saugiai sėdint namuose, nes žaibas ne tik gražus, bet ir pavojingas.
„Žaibuojant ir griaudžiant geriau pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą, – pataria Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus vyriausiasis specialistas Vladas Rakštelis. – Pamatę kamuolinį žaibą, elkitės ramiai, nejudėkite ir prie jo nesiartinkite. Nebandykite paliesti kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas. Nebandykite nuo kamuolinio žaibo bėgti, nes oro srovė gali jį pritraukti prie jūsų.“
Uždarę visus langus ir duris, nepamirškite pasirūpinti elektros prietaisais. Visus juos (įskaitant antenas) būtina išjungti. Žaibuojant nereikėtų kalbėti mobiliuoju telefonu. „Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdžius, būti prie elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, prie kurių auga aukšti medžiai, –perspėja V. Rakštelis. – Perkūnijos metu visi įjungti ar veikiantys elektriniai prietaisai yra papildomi šaltiniai, galintys pritraukti žaibo išlydį. Tarp jų ir mobilieji teflonai, nešiojamieji ar planšetiniai kompiuteriai, radijo aparatai, televizoriai. Tad žaibuojant patartina šiuos prietaisus išjungti.“
Specialistas pataria pastatus apsaugoti ant jų įrengiant žaibolaidžius. Beje, iš namų kojos geriau nekelti ir dėl kitos priežasties. Žaibas dažniausiai turi palydovus – audrą ir stiprų vėją, dėl kurių gali ne tik dingti elektra, bet ir lūžti medžių šakos ar net dideli medžiai. Todėl geriausia, jei, nujausdami artėjančią audrą, pasirūpinsite, kad balkone neliktų daiktų, kuriais pakilęs vėjas gali sužeisti lauke vaikštančius žmones ar apgadinti apačioje stovinčius automobilius. Tuomet, sandarai uždarę balkono duris, įdomumo dėlei galite apskaičiuoti, kokiu atstumu nuo jūsų yra audros epicentras. Tam tereikia pamačius žaibą lėtai skaičiuoti, kol sugriaudės griaustinis, kiekvienas skaičius maždaug atitinka kilometrą. Tad jei suskaičiuosite iki dešimties, nerimauti neverta, tai reiškia, kad žaibas išsikrovė maždaug už dešimties kilometrų. Kita vertus, debesys danguje juda, tad po kelių minučių žaibas gali ir priartėti. Jei matote žaibą, tačiau negirdite griaustinio – jis trankosi maždaug už dvidešimties kilometrų.
Jei žaibas užklumpa lauke
„Perkūnijai užklupus lauke, nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškokite prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, – vardija Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas. – Venkite aukštesnių atvirų vietų. Labai pavojinga slėptis po egle, pušimi, tuopa ir ąžuolu. Rečiau žaibas trenkia į beržą ir klevą.“
Nuo aukštų medžių geriausia laikytis per maždaug dešimties metrų atstumą, nes jei žaibas trenks į medį, atvirkštinis išlydis gali būti mirtinas žmogui. Dar pavojingiau slėptis po aukštais, atokiau nuo kitų augančiais medžiais lygumoje arba pamiškėje. Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Griaudžiant nereikėtų bėgioti ar važinėti motociklu arba dviračiu, taip pat pavojinga rankose laikyti metalinius daiktus, lietsargį. Juos geriau palikti atokiau ir tik pralaukus perkūniją pasiimti.
Jei žaibas jus užklupo netikėtai ir negalite pareiti namo, tinka posakis „nerti į krūmus“. Iš tiesų, jei esate atviroje vietoje, tačiau aplink jus yra krūmai, audrą geriausia pralaukti ten. Arba atsitūpus nuokalnėje, apglėbus rankomis kelius ar atsisėdus ant akmens. Blogiausia, jei perkūnijos metu būsite ant vandens, nes šis itin pritraukia žaibus, be to, vanduo puikus žaibolaidis, tad, žaibui trenkus į vandenį, išsigelbėti vargiai pavyks. „Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsdami skubėkite į krantą, – sako V. Rakštelis. – Jei esate automobilyje, audros metu važiuoti negalima, reikia jį sustabdyti (geriausia ne atviroje laukymėje), sustumti radijo anteną, užsidaryti visus langus ir duris ir nesiliesti prie jokių automobilio metalinių konstrukcijų – tuomet automobilis nuo žaibo apsaugos gana patikimai. Net jei žaibas pataiko į automobilį, jame esantys žmonės dažniausiai nenukenčia.
Pirmoji pagalba nutrenkus žaibui
Dažniausiai žaibas į žmogaus kūną patenka per liemenį, o išeina per kojas. Paprastai po susidūrimo su šiuo „gamtos elektrošoku“ pažeidžiami vidaus organai (ypač tie, kuriuose yra oro, nes įkaitęs oras blogai praleidžia elektros srovę), raumenys, gali lūžti kaulai, aptemti sąmonė, dingti kvėpavimas.
„Žaibas labai greitai prasiskverbia per kūną. Galima matyti likusias įėjimo ir išėjimo vietas – nudegimus, – pasakoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistas Vladas Rakštelis. – Ant žaibo trenkto kūno atsiranda mėlynos spalvos medžio pavidalo piešinys. Pažeisti raumenys gali išskirti medžiagas, pakenkiančias inkstams. Taip pat galima laikinai netekti sąmonės, prarasti orientaciją, netekti kalbos, atsiranda galvos svaigimas. Kartais sustoja širdis, prasideda raumenų traukuliai, laikinai neįmanoma pajudinti kojų, žmogus gali neprisiminti, kas įvyko. Pažeidus smegenis, gali sutrikti kvėpavimo kontroliavimas, ir žmogus pradeda dusti.“
Jei žaibas nutrenkė žmogų netoli jūsų, pirmiausia nedelsdami iškvieskite greitąją medicinos pagalbą. Kol ši atvažiuos, pirmąją pagalbą galite suteikti ir patys: patikrinkite nukentėjusiojo pulsą ir įvertinkite kvėpavimą, jei reikia, imkitės išorinio širdies masažo ir dirbtinio kvėpavimo.
„Nereikia bijoti prisiliesti prie nutrenktojo ir pernešti nukentėjusįjį į saugią vietą, nes kūne krūvio nelieka, – tvirtina ugniagesys gelbėtojas. – Jei širdies veikla normali ir žmogus kvėpuoja, būtina apžiūrėti, ar nėra odos nudegimų (jie gali būti ant pečių, apatinėse kojų dalyse). Nudegimus rekomenduojama aplieti vandeniu, o matomas žaizdas uždengti švariu audeklu, tvarsčiu, jei turite. Stebėkite žmogų, kol atvyks greitoji pagalba.“
Geriausia, jei nukentėjusysis gulės maždaug 20–30 cm pakeltomis kojomis, apklotas. Beje, į medikus reikia nedelsiant kreiptis net ir tuo atveju, jei žaibo gavęs žmogus iš pirmo žvilgsnio atrodo nenukentėjęs, kalba ir yra sąmoningas – būtina patikrinti, ar žaibas nepakenkė vidaus organams.
Žaibams patrauklesni vyraI
Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai išsiaiškino, kad nuo žaibų daug dažniau nukenčia vyrai nei moterys. Tiesa, tai susiję ne tiek su lytimi, kiek su tuo, kad vyrai mažiau atsargūs. Statistika atskleidė, kad per 13 stebėtų metų JAV nuo žaibo mirė 648 žmonės, 82 proc. iš jų buvo vyrai, pusė kurių nelaimės metu pramogavo ar sportavo. Lietuvoje nuo žaibo kasmet nukenčia iki trijų žmonių, o JAV žaibo aukomis tampa 600 žmonių per metus, kas šeštas po susidūrimo su šia gamtos stichija žūva.
Visuomeniniai žaibolaidžiai
Atsižvelgiant į tai, kad žaibas ne tik itin pavojingas žmogaus sveikatai, bet ir pridaro nemažai nuostolių, kai kurie mokslininkai ėmėsi spręsti problemą, kaip žaibus nukreipti į norimą objektą. Dar septintajame dešimtmetyje NASA dirbantys tyrėjai į fejerverką panašia raketa pakeldavo į audros debesis įžemintą vario laidą ir taip pritraukdavo žaibus. Šiuo metu ši technologija gerokai patobulinta.
Kalifornijoje įsikūrusi bendrovė išrado paprastesnį būdą kovoti su žaibais. Tam tereikia itin plonos vandens, sumaišyto su druska ir tirpiu polimeru, čiurkšlės. Apie 1 cm skersmens čiurkšlė paleidžiama į 300 m aukštį. Jei čiurkšlė pritraukia žaibą, jo srovė saugiai nukeliauja į žemę masyviu vario kūgiu, gaubiančiu purkštuką.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę