){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ar gali abiturientas, nepailsėjęs nė vienos dienos, tris dienas iš eilės laikyti egzaminus ir nepatirti streso? Tai klausimas iš redakciją pasiekusio abiturientės mamos laiško – jos dukrai šiemet tris dienas iš eilės reikės laikyti lietuvių kalbos ir literatūros, prancūzų ir matematikos egzaminus. Mama išgyvena dėl dukros sveikatos ir teigia, kad tokia bendrojo lavinimo valstybinių brandos egzaminų organizavimo tvarka pažeidžia darbo ir poilsio režimą.
Laikosi teisės aktuose numatytos tvarkos
Skaitytojos klausimą pateikėme Švietimo ir mokslo ministerijos pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausiajai specialistei Loretai Graželienei. Pasak jos, vadovaujantis Švietimo įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi, mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams, nepažeidžiant lygių galimybių principo, apibrėžto šio įstatymo 5 straipsnyje.
Brandos egzaminų tvarkaraščio projektą rengia Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė. Joje yra mokyklų, savivaldybių, Nacionalinio egzaminų centro (NEC), Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai. „Projektas rengiamas atsižvelgus į ugdymo proceso mokykloje trukmę, brandos egzaminą laikančių mokinių skaičių (be privalomojo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, populiariausi 3 egzaminai: užsienio kalba (anglų), matematika ir istorija), egzaminus laikančiųjų skaičių, egzaminų vykdymo technines ir technologines galimybes, dokumentų pateikimo į aukštąsias mokyklas datas“, – tikina specialistė ir priduria, kad rengiant tvarkaraštį vadovaujamasi Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (96 punktas). Šią brandos egzaminų rengimo tvarką patvirtino ir NEC l.e.p. direktorė Teresė Blaževičienė.
Pasak ministerijos atstovės, tvarkaraščio projektas skelbiamas NEC interneto svetainėje, NEC informacinėje sistemoje KELTAS, todėl visuomenės sveikatos specialistams, psichologams, mokytojams, tėvams yra sudaryta galimybė išsakyti siūlymus ir pastabas dėl egzaminų tvarkaraščio.
Būna kaltas net oras
Apie egzaminų tvarkaraščio svarstymo galimybę pasiteiravome toliau nuo didžiųjų miestų nutolusios Šakių rajono Gelgaudiškio vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojos ugdymui Dianos Baužaitės. „Internete paskelbus preliminarų brandos egzaminų tvarkaraštį, visuomet rengiame bendrą tėvų, abiturientų ir mokytojų susirinkimą, aptariame visus būsimų egzaminų klausimus. Kartu suformuluojame pasiūlymus ir juos pateikiame rengėjams. Tiesa, į mūsų siūlymus ne visada atsižvelgiama, tačiau manau, kad tai yra natūralu, nes darbo grupė gauna labai daug pastabų, o iš jų renkamos pačios aktualiausios“, – pasakoja pedagogė. Ji sako, kad tvarkaraščio aptarimui ir siūlymų teikimui jie visada turi 1–2 mėnesius.
Antrą dešimtį pedagogės darbą dirbanti D.Baužaitė sako natūralu, kad mokiniams artėjantys egzaminai kelia jaudulį. Ji pataria tėvams realiai įvertinti vaiko galimybes ir nekelti jam papildomo streso. „Dažnai tėvai, atėjus egzaminų laikui, iš vaiko nori daugiau, nei jis gali. Ruošimasis egzaminams yra ilgalaikis, ne vienerių metų darbas, o egzamino dieną vyksta tik to darbo patikrinimo procesas. Abiturientai egzaminams ruošiasi dvejus metus (vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėje jie kartoja ankstesnių metų kursą), ir tai nėra naujas dalykas. Egzamino metu tereikia susidoroti su vaiką apėmusiu jauduliu“, – sako pedagogė D. Baužaitė. Ji prisiminė atvejį, kai pernai abiturientė pati paprašė tą pačią dieną leisti laikyti du skirtingų dalykų egzaminus. Pedagogai bandė ją atkalbėti, bet mokinė buvo labai motyvuota ir sakė, kad tą pačią dieną laikydama du egzaminus ji patirs mažiau streso nei eidama į juos dvi dienas. O kitų vaikų tėvai egzaminų dieną dėl vaiko jaudulio kaltino net netikusį orą...
Negailėkime gero žodžio
Apie vaiko galimybių ir tėvų norų neatitikimą kalbėjo ir su jaunimu dirbanti vilnietė psichologė Giedrė Petrauskienė. „Natūralu, kad vaikams kelia stresą bene pirmieji gyvenime svarbūs egzaminai, nuo kurių rezultatų didele dalimi priklauso ateitis. Vis dėlto didžiausią stresą šioje situacijoje kelia didelių reikalavimų ir menkų galimybių sankirta. Šį neatitikimą kartais dar paryškina mokytojų ir tėvų psichologinis vaiko spaudimas. Paradoksalu, tačiau mažesnių gabumų vaiko tikimybę gerai ar labai gerai išlaikyti egzaminą sumenkina stresas, kurį, kaip minėjau, kelia suaugusieji“, – pastebi psichologė. O, anot jos, Švietimo ir mokslo ministerijos ar kitų institucijų sudarytas egzaminų tvarkaraštis, laikantis tarp tikrų higienos normų, nėra blogas, net jei egzaminus tenka laikyti kasdien.
Psichologė pataria egzaminų keliamą stresą abiturientui tiesiog padėti išgyventi, o tėvams ji pataria realiai įvertinti vaiko gabumus, galimybes, prieš egzaminą jį nuraminti, pavyzdžiui, sakant: „Na, jei nepasisektų, galėsi rinktis kitą specialybę, kuri nė kiek ne prastesnė.“ Apskritai vaikus turėtume mokyti pozityvumo, ir ne tik prieš egzaminą. Dažniau su jais bendraukime, priminkime, kaip svarbu planuoti savo laiką, egzaminams ruoštis iš anksto, o ne paskutinę dieną ar naktį, mokykime pozityviai vertinti savo situaciją, nemenkinti savęs ir, svarbiausia, reikalaukime iš jų pagal galimybes. G.Petrauskienė primena, kad vėliau jaunuoliai, tapę studentais, išmoksta geriau pasiruošti egzaminams, tarsi pripranta prie žinių patikros, ir jie nebekelia tokio didelio streso.
Ketina atsižvelgti į siūlymus
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai patikino, kad, rengdami kitų metų įskaitų, brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tvarkaraštį, pagal objektyvias galimybes atsižvelgs į Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymus egzaminų datas išdėstyti kiek galima proporcingiau.
Taip pat jie primena, kad abiturientas, kuriam brandos egzaminai sutampa tris dienas iš eilės, gali vieną egzaminą, paprastai antrąjį, nusikelti į pakartotinę sesiją. „Egzaminų tvarkaraštis yra sudaromas atsižvelgiant į daugiametę egzaminų pasirinkimų patirtį, ir minėti sutapimai, kai supuola laikyti tris egzaminus tris dienas iš eilės, yra reti“, – sakė Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė L.Graželienė.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę