Lietuvoje

Menas psichikos sveikatai


Vasario 11-ąją, minint Pasaulinę ligonių dieną, klubas „13 ir Ko“ (Respublikinė psichikos sutrikimų patyrusių asmenų ir jų draugų asociacija) Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) pristatė savo narių paveikslų parodą „Menas psichikos sveikatai“.
Šių metų klubo „13 ir Ko“ paroda – SAM finansuojamo projekto „Menas psichikos sveikatai“ dalis. Vykdant projektą, suorganizuota daug renginių: dailės plenerų, susitikimų su Vilniaus dailės akademijos studentais, paskaitų apie psichikos ligonių kūrybą, išleista šiai kūrybai skirtų leidinių.
Nuo 2007 m. tai jau ketvirtoji klubo darbų paroda, surengta SAM, ir antrasis Ministerijos remiamas klubo vykdomas nevyriausybinių organizacijų, prisidedančių prie sveikatinimo, projektas.
Parodoje pristatomi paveikslai, sukurti skirtinga technika ir įvairiais stiliais. Ji veiks iki kovo 15 d.
 

Naujas universitetas pristatytas visuomenei


Vasario viduryje Kaune visą savaitę vyko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto inauguracijos renginiai. Taip simboliškai pažymėta naujojo universiteto gyvavimo pradžia.
Dar prieš pusmetį, 2010 metų vasarą, du aštuntuosius gyvavimo dešimtmečius skaičiuojantys universitetai – Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija – susijungė ir tapo Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU).
Anot LSMU rektoriaus prof. R. Žaliūno, nauja aukštoji mokykla įkurta siekiant racionaliau panaudoti intelektinį kapitalą, žmogiškuosius išteklius, efektyviau vystyti sveikatos mokslus. Aukštųjų mokyklų jungtuvės leis sutaupyti per 4 proc. abiejų išlaikymui skiriamų lėšų.
„Kita vertus, įvertinę viso aukštojo mokslo plėtrą, ateityje galėtume pasakyti, kad išliks tos aukštosios mokyklos, kurios konsoliduoja savo žmogiškuosius, intelektinius ir finansinius išteklius. Atsiradus tokiai galimybei, mes ja pasinaudojome“, – pristatydamas naujojo universiteto viziją, kalbėjo prof. Remigijus Žaliūnas.
Universitetas dabar jungia dvi lygiateises akademijas – Medicinos ir Veterinarijos. Universitete veikia 7 fakultetai ir 6 institutai, 2 stambiųjų ir smulkiųjų gyvūnų klinikos, bendrai dirba administracijos padaliniai, Studentų atstovybė. Taip pat LSMU yra didžiausios universitetinės ligoninės – Kauno klinikų – steigėjas.
Vienas iš universiteto uždavinių – naujų studijų programų kūrimas. Jau numatytos septynios naujos studijų programos, o Medicinos akademijoje šiemet studijuoja per 400 užsieniečių.
Universitetų susijungimas leido racionaliai panaudoti Europos Sąjungos į Lietuvą investuojamas dideles lėšas, atveria naujas galimybes jauniems, iniciatyviems žmonėms, kurie nori realizuoti savo sugebėjimus.
 

Polinkis sirgti vėžiu gali būti paveldimas


Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre baigtas projektas „Nacionalinė paveldimo vėžio tyrimų programa“, kuris buvo vykdomas pagal Europos ekonominės erdvės mechanizmo paramą.
Buvo tirta šešių pagrindinių retų genetinių onkologinių sindromų (von Hippel-Lindau sindromo, šeiminės adenominės polipozės, Li-Fraumeni sindromo, dauginės endokrininės neoplazijos sindromų (MEN1 ir MEN2) ir 2 tipo neurofibromatozės), galinčių pasireikšti jauname amžiuje, genetinė ir klinikinė epidemiologija Lietuvoje. Įdiegus šių ligų modernius molekulinius genetinius tyrimus, buvo patvirtina per 30 šių ligų atvejų.
Pasak projekto iniciatoriaus ir pagrindinio tyrėjo gydytojo onkogenetiko med.m.dr. Ramūno Janavičiaus, Lietuvoje iki šiol nebuvo sistemingai atliekama šių paveldimų onkologinių ligų molekulinių tyrimų, nebuvo žinomas jų paplitimas ir epidemiologija, nebuvo sukurtos specializuotos stebėsenos sistemos, trūko informacijos apie paveldimas onkologines ligas. Todėl sergantys asmenys ir jų šeimų nariai neturėjo adekvataus priėjimo prie kokybiškų ir šiuolaikinių diagnostikos bei priežiūros paslaugų.
Yra žinoma, kad iki 10 proc. visų onkologinių ligų pasireiškia dėl genetinio polinkio (tam tikrų genų mutacijų), kuris gali būti paveldėtas.
Paprastai tyrimai dėl genetinio polinkio sirgti vėžiu pradedami nuo asmenų, kuriems jau buvo diagnozuota onkologinė liga ir įtariamas genetinis polinkis. Juos skiria ir interpretuoja gydytojas-onkogenetikas.
Konsultacijos metu patikslinama šeiminė ligų anamnezė, įvertinama genetinė rizika, sudaromas individualizuotas stebėsenos planas. Atrinkus didelės rizikos pacientus, anksčiau pradėjus tikslinę organų patikrą ir taikant prevencines priemones, ligas galima diagnozuoti anksti arba jų apskritai išvengti.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai