){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Konferencijoje dalyvavo pasaulio biotechnologijų lyderės kompanijos „Amgen“ atstovai: Alessandro Slama, korporacinių bei vaistų registravimo reikalų vadovas Centrinei ir Rytų Europai, ir Andrius Rudzikas, atstovas Baltijos šalims.
Konferencijos svečias iš Austrijos Alessandro Slama džiaugėsi susirinkusių žurnalistų susidomėjimu. Slama supažindino konferencijos dalyvius su biotechnologijų kompanijos „Amgen“ istorija, dvasia ir naujausiais moksliniais tyrimais.
Prieš 25 metus Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo įkurta biotechnologijų kompanija „Amgen“. Pasak A. Slamos, kompanija jau sukūrė ir gamina aštuonių pavadinimų vaistus. Jais jau gydyti apie aštuoni milijonai pacientų visame pasaulyje. „Amgen“ kompanijos produkcija užima apie 22 procentus biotechnologinių vaistų rinkos. Kompanijos „Amgen“ pardavimai viršija 10 milijardų dolerių per metus. Įmonėje dirba apie 14 000 darbuotojų.
„Pažangiausioje technologinėje kompanijoje skiriamas išskirtinis dėmesys etikai. Kompanijos „Amgen“ misija – rūpestis pacientų sveikata,“ – žurnalistams sakė Alessandro Slama. Biotechnologijų kompanijos „Amgen“ prioritetas – naujų vaistų kūrimas. 2004 metais „Amgen“ investicijos į mokslinius tyrimus viršijo 2 milijardus dolerių. Prognozuojama, kad po kelerių metų rinkoje turėtų pasirodyti du nauji vaistai: osteoporozei ir žarnų vėžiui gydyti.
Biotechnologijų kompanijos „Amgen“ kuriami vaistai taikomi onkologijoje, hematologijoje, nefrologijoje, reumatologijoje, neurologijoje, metabolinėms ligoms gydyti. Kai kurie kompanijos „Amgen“ vaistai šiuo metu yra kompensuojami valstybės. „Džiaugiuosi, kad pažangiausi moksliniai atradimai yra prieinami ir Lietuvos gyventojams,“ – sako Andrius Rudzikas.
Konferencijoje taip pat dalyvavo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktoriaus pavaduotojas mokslui Dainius Characiejus. Konferencijos dalyvius pasveikino Vytenis Labanauskas, Sveikatos ir medicinos informacijos agentūros vadovas.
Vytenis Labanauskas susirinkusiesiems trumpai ir populiariai paaiškino, kaip kuriami biotechnologiniai produktai: „Egzistuoja mikro- ir makroorganizmai. Žmogaus ląstelė yra mikroorganizmas, jos viduje vyksta sudėtingi cheminiai procesai, kurių metu yra gaminami baltymai. Žmogui susirgus, kai kuriose ląstelėse baltymų ima trūkti ar išvis negaminama.
Biotechnologinėse laboratorijose baltymas yra išardomas, kad būtų prieinamas, vėliau sumodeliuojamas į naują struktūrą, kuri gali būti prieinama bakterijoms, tada implantuojama į bakteriją ir toje bakterijoje ima daugintis. Ir, kai pasiekiamas tam tikras reikiamas kiekis, vėl viskas išardoma ir tas baltymas išimamas. Tuomet jau iš taip apdorotų baltymų gaminami vaistai“.
„Dabar, ypač turbūt pastaraisiais dešimtmečiais, žinios apie ląsteles labai sparčiai auga ir atsiranda galimybė jau nebe atsitiktinai kurti vaistus, o logiškai tą ląstelę nagrinėjant kaip mechanizmą, bandant gaminti molekulinius įrankius. Atsiranda galimybė kurti vaistus kryptingai, protingai, logiškai. Tai yra sritis, kur biotechnologija teikia daug vilčių,“ – sakė gydytojas Dainius Characiejus.
Pranešėjai prognozavo, kad maždaug po kelių dešimčių metų biotechnologiniai vaistai gali dominuoti rinkoje. „Mūsų institute taip pat vykdomi gydymo individualizacijos tyrimai. Pasak kolegų iš „Amgen“ kompanijų, tokių vaistų kūrimas yra gana spartus. Tad, manau, per dešimtmetį tokių vaistų turėsime daugiau,“ – sakė gydytojas Dainius Characiejus.
Susirinkusieji pajuokavo, kad ateityje teks kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl individualios vaistų kompensacijos.
Pirmieji eksperimentai tiriant biologinį paveldimumą ir atradimai genetikos srityje pradėti 1865 m.
1953 m. Jamesas Watsonas ir Francisas Crickas aprašė dvispiralinę DNR struktūrą.
1973 m. pradėti vykdyti pirmieji rekombinantinės DNR eksperimentai, jau po trejų metų (1976 m.) paskelbiama apie žmogaus baltymo pagaminimą iš bakterijos.
Dar po trejų metų (1979 m.) Johnas Baxteris paskelbė apie žmogaus augimo hormono geno klonavimą.
1982 m pradėta pramoninė pirmojo rekombinantinio baltymo – insulino – gamyba.
1989 m. kompanija „Amgen“ iš FDA gavo patvirtinimą dėl genetiškai modifikuoto eritropoetino tinkamumo inkstų nepakankamumui ir anemijai gydyti.
Lietuvai kovojant dėl nepriklausomybės, pasaulyje pradėtas unikalus žmogaus genomo projektas: tarptautinio masto bandymas iššifruoti visus genus žmogus ląstelėje.
2003 m. paskelbtas galutinis žmogus genomo variantas.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę