){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tyrimais įrodyta ir visiems gerai žinoma, kad atmosferoje esantys oro taršalai yra viena iš svarbiausių plaučių ligų priežastis, tačiau kaip oro teršalai skatina širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą, informacijos nedaug. Statistiniai duomenys rodo, kad mirtys nuo smulkiųjų oro teršalų užima 13 vietą tarp visų mirties priežasčių. Širdies ir kraujagyslių ligos – insultai, širdies nepakankamumas, rimti širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimai – tai aiškių ir suprantamų, bet mažai ištirtų priežasčių, tokių kaip aplinkos užterštumas, rezultatas.
Atmosferos oro teršalai žmonių sveikatą per širdies ir kraujagyslių sistemą paveikia daug labiau negu per kvėpavimo takų ir plaučių ligas. Kaip tai vyksta? Sąveika su oro teršalais susilpnina įprastą kraujagyslių funkcionavimą ir paskatina arterijų susitraukimą. Atliktų tyrimų su gyvūnais ir žmonėmis rezultatai rodo, kad trumpalaikis ir ilgalaikis kontaktas su oro teršalais skatina arterinio kraujospūdžio padidėjimą. Pirma, smulkių oro teršalų dalelių inhaliavimas išbalansuoja simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemos pusiausvyrą. Antra, susilpninamas endotelio sugebėjimas išplėsti kraujagysles. Vadinasi, kraujagyslės (ypač krūvio metu) nebesugeba išsiplėsti, ir rezultatas tokiais atvejais gali būti „sprogstamasis“, ypač jei atmosferos oro tarša yra didelės koncentracijos. Kai atmosferos oro teršalai nedidelės koncentracijos, po kontakto su jais atsiranda polinkis į atvirą (nekompensuotą) arterinę hipertenziją tarp žmonių, gyvenančių tokiuose regionuose. Todėl tikimasi, kad oro teršalai artimiausiu metu bus oficialiai įtraukti į potencialiai modifikuojamus (valdomus) aplinkos rizikos veiksnius arterinės hipertenzijos atvejais.
Išskirtinis vaidmuo gerinant padėtį tenka sveikatos apsaugos politikai šioje srityje, t.y. aukštų oro kokybės standartų patvirtinimui ir kontrolei valstybės mastu. Tačiau apsauga ir kontrolė svarbi ir asmeniniame kiekvieno žmogaus gyvenime.
Kaip naudotis šiomis paprastomis ir praktiškomis rekomendacijomis, kad būtų galima sutrumpinti kontaktą su oro teršalais, ypač jei širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėjusi arba serga sunkiau koreguojama arterine hipertenzija?
Pirma, aplinkos apsaugos agentūrų suvestinėse (spaudoje, internete, TV, radijuje) reikėtų pateikti kiekvienos dienos oro užterštumo koncentracijos lygį, labiausiai užterštus regionus, rekomendacijas.
Antra, didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei priskiriami pacientai turi būti protingai atsargūs ir vengti:
· būti lauke atvirame ore, kai oro užterštumas yra didelis arba yra prognozės, kad jis bus didelis;
· didelio oro užterštumo atveju reikėtų pasilikti namuose, darbe, t.y. uždarose patalpose, gerai turi būti uždaryti langai. Būnant uždaroje patalpoje įsijungti oro kondicionierius su filtrais. Eksperimentiniais tyrimais įrodyta, jog dulkių filtrai, esantys namuose, kapiliarinę kraujotaką pagerina nuo kelių valandų iki kelių dienų;
· sportuodami ar mankštindamiesi lauke, asmenys, kuriems yra širdies ir kraujagyslių ligų rizika, turėtų pasirinkti sportui ar mankštai regionus, kuriuose yra mažesnis oro užterštumas. Važinėjant dviračiu rekomenduojama vengti judrių gatvių, kur vyrauja intensyvus eismas, ypač piko metu. Esant dideliam oro užterštumui, geriau sportuoti uždarose patalpose arba švariose vietose. Jei sportuojama lauke, o oro teršalų koncentracija didelė, reikėtų riboti laiką;
· rekomenduojama riboti laiką automobilyje, vengti nebūtinų kelionių automobiliu, ypač jei važiuojama į užterštus regionus, vengti būti tarp automobilių. Jei važiuojama kita transporto priemone – dviračiu, motoroleriu ar kt., geriau rinktis aplinkkelius, takus tarp namų ir ypač vengti kelių, kuriuose važiuoja dyzeliniai sunkvežimiai;
· ekspoziciją su oro teršalais mažina uždari langai. Šiuolaikiniuose automobiliuose įmontuota automatinė oro reguliavimo sistema, turinti integruotus oro filtrus, saugo nuo gatvės oro teršalų.
Atmosferos oro teršalų įtaka širdies ir kraujagyslių ligoms mažai žinoma pacientams, todėl, rūpinantis pacientais, reikalinga informacija turi būti prieinama kiekvienam.
Daugiau informacijos apie oro kokybę ir praktikinės rekomendacijos, kaip apsisaugoti nuo oro užterštumo, pateikiama EPA WEB tinklalapyje „Quality of Air Means – Quality of Life“ (www.airnow.gov).
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę